- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-8229-1158/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03484-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantė Buikuvienė
- Pareiškėjas
- L. A.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja L. A. (toliau – pareiškėja) klaidos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ištaisymo tikslu, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. notarės R. B. išduotame paveldėjimo teisės liudijime 1 punkte nurodyto pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad 2004 m. kovo 7 d. mirė pareiškėjos L. A. motina J. L.. 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Išduotame liudijime vienoje vietoje buvo padaryta techninė klaida nurodant vieno iš kelių paveldimo nekilnojamojo turto objektų unikalų numerį, t.y. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), 54,13 kv. m., neteisingai nurodytas kaip unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors vėliau tame pačiame dokumente šio namo priklausiniai nurodomi su teisingu unikaliu numeriu, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat toks unikalus numeris nurodomas ir registro išraše, patvirtinančiame mirusiosios J. L. nuosavybę. Pareiškėja teigia, kad nesikreipė dėl nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre ilgą laiką, tačiau pasikreipus, jai buvo paaiškinta, jog paveldėjimo teisės liudijime neteisingai nurodytas paveldimo objekto unikalus numeris. Tuomet pareiškėja kreipėsi į paveldėjimo vietos notarą, prašydama techninę klaidą ištaisyti, tačiau notaras Šarūnas Rulys nurodė, kad notaras gali taisyti klaidas dėl rašymo apsirikimo tik savo patvirtintuose dokumentuose. Notarės Renatos Butkauskaitės įgaliojimai yra pasibaigę, ji kaip notarė daugiau nebedirba, ištaisyti klaidų nebegali, jos dokumentai yra perduoti saugoti Lietuvos notarų rūmams. Šiuo metu, paveldimas turtas dar tebėra registruotas mirusiosios J. L. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos notarų rūmai, kurį 2022 m. balandžio 8 d. priimta nutartimi nutarta nelaikyti suinteresuotu asmeniu byloje, į bylą pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi teisės taisyti notarų patvirtintuose ar sudarytuose dokumentuose padarytų klaidų, nepriklausomai nuo to, ar notaras yra vykdantis veiklą, ar jo įgaliojimai yra pasibaigę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2004 m. kovo 8 d. mirė palikėja J. L.. 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į palikėjai J. L. priklausiusį, po mirties likusį turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pastatą-tvartą (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį – kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip priklausinius 1/1 priklausančius pastatui (gyvenamajam namui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad mirusiosios J. L. vardu tebėra registruotas turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, pastatas – tvartas, žymėjimas plane 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, žymėjimas plane 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, žymėjimas plane 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, žymėjimas plane 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, žymėjimas plane 6I1ž, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma ir terminais išreikšti savo valią paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises. Kaip nustatyta iš VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo bei aukščiau nurodyto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2004 m. rugsėjo 24 d. išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė per klaidą pastato – gyvenamojo namo, žymėjimas plane 1A1m, unikalų numerį nurodė ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau paveldėjimo liudijime nurodant minėto gyvenamojo namo priklausinius, unikalus numeris nurodomas teisingai ,, (duomenys neskelbtini)“. Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad paveldėjimo teisės liudijime notaro padaryta techninė spausdinimo klaida nėra teisinis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir pastatų dalies teisinę registraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2003). Atsižvelgiant į tai, kad notarės išduotame paveldėjimo teisės liudijime įsivėlė rašymo apsirikimo klaida, pareiškėja neturi galimybės savo nuosavybės teisių atsiradusių paveldėjimo pagrindu įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai kreipusis į palikimo vietos notarą Šarūną Rulį, jis paveldėjimo teisės liudijime rašymo apsirikimus taisyti atsisakė, nurodant, kad klaidas gali taisyti tik savo patvirtintuose dokumentuose, tuo tarpu buvusios notarės Renatos Butkauskaitės pasirašyti dokumentai yra perduoti saugoti Lietuvos notarų rūmams.
Kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Notaro biuro, kuriame dirbo notarė padariusi klaidas, dirbantis kitas notaras, atsisakė ištaisyti klaidingus duomenis, todėl yra pagrindas nustatyti prašomą turintį juridinę reikšmę faktą, kurio pagrįstumą įrodo tai, kad dėl neteisingai įrašyto pastato – gyvenamojo namo unikalaus daikto numerio, liko neįregistruotas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiosios J. L. vardu. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pasibaigus notaro įgaliojimams, jo padarytos klaidos gali būti ištaisomos tik teismo sprendimu.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė pareiškėjai išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pastato – gyvenamojo namo, žymėjimas plane 1A1m, unikalų numerį ,, (duomenys neskelbtini)“ padarytas rašymo apsirikimas, kas užkerta kelią pareiškėjai tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teises į nuosavybę, todėl pareiškimas nustatant juridinę reikšmę turintį tokį faktą, tenkinamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis, paskirstant išlaidas tarp pareiškėjų, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno rajono notarės Rentaos Butkauskaitėįs išduotame Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 punkte nurodyto pastato – gyvenamojo namo, žymėjimas plane 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėtam turtui nekilnojamojo turto registre įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.