- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- A15.-771-721/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00305-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK
- Kategorijos
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą – Mažeikių r. sav., dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, teistas, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2020 m. lapkričio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d. 22.30 val., ties Taikos g. 24 namu, esančiu Mažeikiuose, neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs) vairuodamas automobilį Mazda 5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį – VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abu automobilius bei palikęs vairuojamą Mazda 5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinus abu automobilius padaryta 1300 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Dėl administracinių nusižengimų padarymo.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, jis į posėdį neatvyko, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl teismas laiko, kad šiai institucijai taip pat apie bylos nagrinėjimą pranešta laiku ir tinkamai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis ir ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nagrinėjamu atveju A. D. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai: 2020 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-3885-2020, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; 2020 m. lapkričio 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo ir vyriausiosios patrulės tarnybiniai pranešimai „Dėl KET pažeidimo“; liudytojos S. V. apklausos protokolas; J. P. paaiškinimas; S. V. elektroninio laiško kopija, kuriame nurodyta, kad autmobiliui Mazda 5 padaryta 1000 Eur žala; nutarimais pripažinti nukentėjusiaisiais – S. V. ir J. P.; eismo įvykio vietos schema bei foto lentelės duomenimis, kuriuose užfiksuota transporto priemonių išsidėstytas po eismo įvykio bei automobilių apgadinimai; informacinis pranešimas ROIK 0120000618192, kuriame pranešėjas pranešė apie apgadintą automobilį; administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. D. paaiškinimas bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie A. D..
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad A. D., neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), apgadino automobilius bei iš įvykio vietos pasišalino. Jis žinojo, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pastraukė iš eismo įvykio vietos apagdinęs automobilius. Abejoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir jo kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, visiškai įrodyta.
Dėl nuobaudos skyrimo
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis).
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas administracinių nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (A. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia pasitraukti iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, suvokė pavojingą tokio poelgio pobūdį ir norėjo taip elgtis), asmenybę (teistas – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nebaustas administracine tvarka). A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta jog jis pripažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, nustatant jų minimumą.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už numatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Taip pat už šį pažeidimą gali būti skiriama transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 7-8 dalys)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).
Atsižvelgus į tai, kad tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių dėl sukelto eismo įvykio, į tai, kad A. D. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, A. D. už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, skirtinas vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (426 straipsnio 8 dalis)
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šiuo atveju transporto priemonės, kuri yra pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas numatytas kaip administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Šiuo atveju sprendžiant transporto priemonės, konfiskavimo klausimą turi būti atsižvelgiama į nusižengimus padariusio asmens asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes bei proporcingumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
Nagrinėjamu atveju, teismui patikrinus Kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatyta, kad transporto priemonė Mazda 5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurią vairavo pažeidėjas registruota S. V. vardu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso administracinėn traukiamam asmeniui, taip pat nėra pateikta duomenų, kad A. D. būtų S. V. šeimos narys ar artimas giminaitis, be to, nėra duomenų, kad S. V. būtų perdavusi transporto priemonę pažeidėjui, todėl konstatuotina, jog šioje byloje transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1, 426 straipsnio 2 dalimi ir 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą;
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, be transporto priemonės Mazda 5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir A. D. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams be transporto priemonės Mazda 5, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Išaiškinti A. D., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20125233567 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinių nusižengimų byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo paduodamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.