Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. kovo 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis); 2) 2010 m. spalio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių; 3) 2014 m. balandžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), pritaikius BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 4) 2016 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą nusikaltimu padarytą netiesioginę turtinę žalą 61,58 Eur sumoje valstybės patirtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti; b) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos, o darbo praradimo atveju (išėjus iš darbo savo noru ar atleidus darbdavio iniciatyva), per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V., 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 20:00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia koridoriuje kumščiu du kartus sudavė žmonai E. V. į veidą, po ko vonios kambaryje rankomis suėmė už jos plaukų ir taip laikydamas jos galvą sudavė į sieną, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kambaryje jis vieną kartą įspyrė žmonai E. V. į pilvą, t. y. tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajai žmonai E. V. sukėlė fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gal prieš (duomenys neskelbtini) yra gydytas naujojoje Vilnioje, vaikystėje yra gulėjęs vaikų raidos centre. Pastaruosius 10 metų nesilankė pas jokius psichiatrus, ar gulėjęs kokioje psichiatrinėje ligoninėje, mano, kad yra sveikas. Jokio alkoholio nevartoja. Kartais jam būna sunku, bet tvardosi, lyg būtų jis ar ne jis, pats nesupranta, kas vyksta. Jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, tik rūko cigaretes. Jis gyvena su žmona E. ir dvejomis dukromis. Vienai jų yra (duomenys neskelbtini) metai, o kitai yra (duomenys neskelbtini). Gyvena socialiniame būste. 2022 m. rugpjūčio 26 d., penktadienį, jis dirbo rytinėje pamainoje iki 14 val. Grįžo namo. Vakare, apie 20 val., namuose įvyko jo ir žmonos konfliktas dėl pinigų. Gali būti, kad jis savo žmonai sudavė kumščiu į veidą. Gal ir ne kartą taip jai sudavė. Gal ir buvo suėmęs jai už plaukų ir galvą sudavė į sieną. Jei žmona taip sako, matyt taip ir buvo. Jis neatsimena viso įvykio, nepamena ką vakar veikė, nes jo trumpa atmintis. Jei žmona sako, kad ją mušė, vadinasi taip ir buvo. Jis šiąnakt nakvojo namuose. Matė, kad pas žmoną E. veide po akimi yra kraujosruva, berods kaire akimi. Sunku jam kalbėti, jam negera ant širdies, kad jis taip padarė. Na gali būti, kad jis žmoną mušė, bet kaip tiksliai tai įvyko, negali pasakyti. Gailisi, kad taip elgėsi, jam sarmata ir negera apie tai kalbėti. Jam atrodo, kad jis tą penktadienį supyko, kad žmona išleido visus pinigus, dėl to viskas įvyko. Kol vyksta byla, galėtų pagyventi pas savo mamą V. B., (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-78).

4. Nukentėjusioji E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji jokiomis psichinėmis ligomis neserga, suvokia savo žodžių prasmę. Ji su savo vyru A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bendrauja apie (duomenys neskelbtini). Per šiuos metus jis buvo prieš ją smurtavęs. Dėl smurto artimoje aplinkoje niekada į policiją nesikreipdavo. Jos vyras yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, ji mano, kad jis turi psichikos sutrikimų, nes per miegus būna, kad jis atsikelia ir kalba realybės neatitinkančius dalykus. Jos vyras visiškai nevartoja alkoholio. 2022 m. rugpjūčio 26 d., ji visą dieną buvo namuose, jos vyras dirbo rytinėje pamainoje, vėliau, apie 15 val. 00 min., vyras grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vyro nuotaika buvo gera, gražiai kalbėjosi, viskas buvo gerai. Po darbo vyras nuėjo pagulėti, atsikėlęs vyras nuėjo į parduotuvę, nupirko maisto į namus ir grįžo. Iš parduotuvės jis grįžo sunerimęs, kažko piktas. Jam grįžus, ji nuėjo skalbti rūbų, vyras nuėjo į kitą kambarį ir jame naršė telefonu. Po kurio laiko atėjo į kambarį ir pradėjo žaisti su vaikais. Vyrui atėjus į virtuvę, pradėjo šnekėti apie asmeninės šeimynines problemas, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Po konflikto ji ėjo namus tvarkytis ir gaminti valgyti, vyras nuėjo pas vaikus į kambarį. Apie 20 val. 00 min., jos nuomone, vyrui užėjus depresijai, koridoriuje, jis pradėjo rėkauti ir muštis, dėl ko, nieko nesakė. Koridoriuje, kiek atsimena, jis du stiprius smūgius ranka jai sudavė į veidą, tada, jai būnant vonios kambaryje, vyras paėmė jai už plaukų ir jos galvą trenkė į sieną. Tada ji pradėjo verkti, ir jis, būnant kambaryje, dar kartą jai iš kojos spyrė į pilvą. Tada jai labai skaudėjo, verkė ir toliau tvarkėsi namuose iki 5 valandų ryto, nes vyrui vis nepatikdavo, kaip ji sutvarkė namus, nes jis yra pedantas ir tvarkė, nes jis jai liepdavo tai daryti ir ji jo bijodama toliau tvarkėsi. Apie 5 ryto vyrui užmigus, ji taip pat nuėjo miegoti (b. l. 29-32).

5. Liudytoja Agnė Šuminskienė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba atvejo vadybininke Ukmergės mieste ir rajone. E. ir A. V. šeima jai yra žinoma darbo reikalais. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba nuo 2022 m. balandžio mėnesio. E. į namus ją įsileidžia, pagalbą priima, su ja bendradarbiauja, nors kartais yra linkusi kažką jai nepatogaus nuslėpti ar nutylėti. E. ir A. šeimoje auga du mažamečiai vaikai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų dukros. 2022 m. rugpjūčio 31 d., apie 14 val., kartu su socialine darbuotoja Agne Čekuoliene nuvyko į E. ir A. šeimą (duomenys neskelbtini). Pradžioje ilgokai E. buto durų neatidarė, į telefoninius skambučius neatsakė. Po ilgo beldimo į duris, ji jas atidarė. Namuose E. buvo su vaikais, A. nebuvo. Iš karto pastebėjo kraujosruvą po jos kaire akimi veide bei kraujosruvą ir guzą jos kaktoje dešinėje pusėje. Ji vilkėjo maikute trumpomis rankovėmis, dėl ko jos dešinėje rankoje virš alkūnės taip pat matė kraujosruvą. Tai pastebėjusi įtarė smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko su kolege pradėjo E. klausti kas įvyko ir dėl kokios priežasties šie sužalojimai yra matomi jos kūne. E. sakė, kad tai yra A. darbas, kad ji nebegali suskaičiuoti ant pirštų, kiek kartų A. ją yra mušęs. E. sakė, kad A. ją dažniausiai muša naktimis, vidury nakties pabudęs iš miego, o ryte viso to neva neprisimena pats. E. klausė, kada ją A. mušė ir ji jai sakė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., nuo 20 val. vakare namuose. Ji sakė, kad A. smūgiai buvo jai į galvą. Ji sakė, kad jai buvo suduota apie 30 smūgių. Apie kitas kūno vietas, į kurias jai A. smūgiavo, ji detaliau nepasakojo, tik minėjo, kad A. ją tampė ar tai tempė už plaukų. Visa tai išgirdusi, ji E. informavo, kad dėl A. smurto prieš ją informuos policijos pareigūnus. Tada ji pradėjo sakyti, kad ji su A. susitaikė ir ji nenori rašyti jokio pareiškimo. Dar būnant E. V. namuose, ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir dirbo savo darbą. Jai girdint, E. bendraudama su policijos pareigūnais kategoriškai atsisakė vykti į Ukmergės ligoninę apžiūrai, atsisakė jos rekomenduojamo psichologo paslaugų teigdama, kad jai jokia pagalba nereikalinga. Ji vis kartojo žodžius, kad ji į namus A. įsileis, nes jie dėl A. smurto susitaikė ir A. žadėjo pasitaisyti, daugiau jos nemušti. Ukmergės mieste, jai dirbant su šia šeima, daugiau smurto atvejų ji nebuvo nustačiusi, nebuvo apie tai girdėjusi. Kiek jai žinoma, A. su E. jokio alkoholio nevartoja (b. l. 58-61).

6. Į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jokių nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nematyti, niekas nerasta ir nepaimta (b. l. 15-24).

7. Į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnui vizualiai apžiūrint E. V., jos veide, ties kaire akimi matyti 3 cm x 6 cm dydžio geltonos spalvos hematoma, dešinėje rankoje žemiau peties matoma 3 cm x 4 cm dydžio hematoma. Jos kaktos dešinėje pusėje matomas guzas ir 2 cm x 3 cm dydžio hematoma (b. l. 39-44).

8. Į bylą pateikti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad E. V. 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei 2022 m. rugsėjo 1 d. kategoriškai atsisakė vykti į VŠĮ Ukmergės ligoninę medikų apžiūrai (b. l. 45-46, 47-48, 49-50).

9. Prie bylos yra pridėti ir apžiūrėti 2022 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietoje policijos pareigūnų naudojamomis „Body“ kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, 6 vnt., patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje. Pirmojo įrašo pradžioje kompiuterio ekrano kairiajame apatiniame kampe matyti data ir laikas 2022/08/31 14:31:22 val., o paskutinio įrašo pabaigoje matyti data ir laikas 2022/08/31 15:01:22 val. Apžiūrint vaizdo įrašus matyti, kad filmuojama šviesiu paros metu, bute, esančiame koridoriuje, kur policijos pareigūnai bendrauja su tyrimo metu žinoma atvejo vadybininke Agne Šuminskiene, policijos pareigūnams žinoma socialine darbuotoja Agne Čekuoliene bei tarpduryje į kambarį, kuriame matomi du mažamečiai vaikai, stovinčia tyrimo metu žinoma nukentėjusiąja E. V.. A. Š. teigia, kad besilankant šeimoje pastebėjo sutuoktinio smurto faktą, t. y. žymes ant E. V. kūno. Policijos pareigūnas paaiškino, kad E. V. turės vykti į priėmimo skyrių, kur ją apžiūrės medikai. E. V. teigė, kad to nedarys. Ji taip pat teigė, kad viskas įvyko penktadienį ar tai ketvirtadienį, ją sumušė vyras. E. V. teigia, kad šiuo metu vyras dirba ir ji nenori, kad vyras sėstų į kalėjimą. Socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė įkalbinėja vykti E. V. į gydymo įstaigą apžiūrai, teigia, kad pabus su jos vaikais arba ją su vaikais palydės į gydymo įstaigą, bet E. V. tai daryti kategoriškai atsisako, teigia, kad gal vyras keisis. E. V., paklausta policijos pareigūno teigia, kad jai vakare vyras sudavė koridoriuje. Ji teigia, kad nenori prisiminti kiek kartų jai sudavė (detaliau nepaaiškina), ji bijo. Ji teigia, kad vyras yra pedantas, jis bijo policijos pareigūnų, jis kažko bijo, dėl ko baimė išauga į nervus, jis pradeda būti piktas. Ji taip pat teigia, kad jai „gaila jo, kad jis neturės kur eit“. Ji teigia, kad visą naktį nemiegojo, nes ją mušė, pradeda verkšlenti, bet detaliau nepaaiškina. Ji teigia, kad kažko bijo, nežino ką daryti, bet atvejo vadybininkės siūlomų psichologo paslaugų atsisako. Ji teigia, kad jai gaila vyro, kelis vakarus jis būna ramus. Fone verkia mažamečiai vaikai. Filmuojamas vaizdas nėra ryškus, sužalojimų E. V. kūne matomose vietose neįžiūrima. Policijos pareigūnai jai paaiškina, kad dėl smurto artimoje aplinkoje bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nematyti. Apžiūrėjus vaizdo įrašus jie paliekami išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-33397-22 (b. l. 51-52, 53-55).

Motyvuojamoji dalis

10. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. V., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. Kaltinamasis teigė, kad buvo gydomas Naujosios Vilnios ligoninėje, taip pat gulėjo vaikų raidos centre. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matoma, kad nuo 2010 metų kaltinamasis buvo teistas 4 kartus, viso bylos užbaigtos nuosprendžiais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo gulėjimas ligoninėje ir raidos centre neturi įtakos pakaltinamumui.

12. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

14. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

15. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. V. padarė vieną tyčinį tęstinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 3 kartus, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 10 kartų, paskutinį kartą 2022 m. liepos 25 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį ir 115 straipsnio 1 dalį (b. l. 104-111). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

18. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

19. Kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

20. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. V. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugsėjo 1 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. V. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V. (b. l. 79-81), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku, su vaizdo / garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, paliktas saugoti baudžiamojoje byloje.

23. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu A. V. paskirti įpareigojimus:

- įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;

- tęsti darbą, o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. V. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku su vaizdo / garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.