- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-388-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06390-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“ ieškinį atsakovui R. J. dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl dalies sutarties punktų pripažinimo apsimestiniais, sutarties pripažinimo pasibaigusia, skolos, delspinigių, su darbo santykių pasibaigimu susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raisitra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydama išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2019-09-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Darbo ginčų komisija iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3531,77 Eur dienpinigius už komandiruotėje nuo 2019-03-30 iki 2019-07-13 būtas dienas bei 96,42 Eur delspinigius. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl 50 proc. dydžio dienpinigių normos taikymo, todėl atsakovui (darbuotojui) turi būti taikoma 100 proc. dydžio dienpinigių norma. Laikinąja darbo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad ieškovė mokės atsakovui dienpinigius, lygius 50 proc. dydžio dienpinigių sumos, nustatytos konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose atitinkamos valstybės atžvilgiu. Ieškovės vadovo įsakymu atsakovas laikotarpiu nuo 2019-03-30 iki 2019-07-13 buvo išsiųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje, kurioje vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis sudaro 65 Eur. Už 106 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota ir išmokėta 3445 Eur dienpinigių suma, taikant 50 proc. dydžio normą, taip pat laikotarpiu nuo 2019-03-30 iki 2019-07-31 priskaičiuota ir atsakovui išmokėta 2895 Eur darbo užmokesčio ir atostoginių suma, taigi, su atsakovu yra pilnai atsiskaityta. Nebuvo jokio šalių susitarimo, kad ieškovė mokės atsakovui po 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, atskaičius visus mokesčius, be to, teisės aktai draudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis.
3. Atsakovas R. J. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti šalių 2018-02-19 laikinosios darbo sutarties 4.1 ir 4.4 punktus apsimestiniais ir nustatyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė mokės atsakovui po 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną atskaičius mokesčius, į šią sumą įskaičius ir dienpinigius; pripažinti, kad šalių sudaryta 2018-02-19 laikinoji darbo sutartis pasibaigė 2019-12-12; priteisti atsakovui iš ieškovės 3150 Eur (atskaičius mokesčius) skolą, 96,42 Eur delspinigius, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o taip pat vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį nuo 2019-12-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys 2018-02-19 sudarė Laikinąją darbo sutartį, kurios 4.1, 4.4 punktuose buvo nustatyta ieškovės pareiga mokėti atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius, kurie yra 50 proc. dydžio dienpinigių sumos, tačiau prieš sudarydami sutartį ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 80 Eur sumą už darbo dieną atskaičius mokesčius, į šią sumą bus įskaičiuoti darbo užmokestis ir dienpinigiai. Atsakovui nebuvo įdomu, kaip sutarta suma atsispindės ieškovės buhalterijoje, svarbiausia, kad jam būtų mokama po 80 Eur kas dieną. Sutarties 4.5 punkte buvo nustatyta, kad avansas darbuotojui prieš komandiruotę nėra mokamas. Atsakovas išbuvo komandiruotėje 99 dienas, todėl ieškovė jam turėjo išmokėti 7920 Eur sumą. Atsakovas buvo komandiruojamas darbui į Švediją, todėl jo atžvilgiu galioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas Direktyvoje 96/71/EB, atsakovui turėjo būti mokamas ne mažesnis darbo užmokestis, mokamas už atitinkamą darbą komandiruotės valstybėje narėje. Ieškovės atlikti 2019-05-27 ir 2019-06-28 pavedimai atitinkamai 2394 Eur ir 2476 Eur sumomis patvirtina faktinį šalių susitarimą dėl 80 Eur sumos už kiekvieną darbo dieną mokėjimo. Ieškovei tinkamai neatsiskaičius su atsakovu laikotarpiu nuo 2019-03-30 iki 2019-07-13 Švedijoje dirbtą laiką vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019-09-05 priėmė sprendimą išieškoti atsakovui iš ieškovės 3531,77 Eur sumą ir 94,62 Eur delspinigius, neatskaičius mokesčių. Atsakovas 2019-12-04 kreipėsi į ieškovę su pranešimu dėl Sutarties nutraukimo, įspėdamas ieškovę, kad sutartis turėtų pasibaigti po penkių darbo dienų, bei paprašė visiškai su juo atsiskaityti, t. y. kad ieškovė išmokėtų atsakovui dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. 2019-12-18 pranešimu atsakovas nurodė, kad sutartį prašo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu su atitinkamomis sutarties nutraukimo garantijomis, numatytomis įstatyme, tačiau ieškovė atsisakė nutraukti sutartį atsakovo nurodytu pagrindu.