Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2021 m. gegužės 29 d., apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FIAT DUCATO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu E. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną visą dieną dirbo su kaltinime nurodytu automobiliu „City Bee“, po darbo, apie 18.00 val., tuo pačiu automobiliu grįžo namo. Buvo pavargęs, todėl išgėrė alaus. Apie 23.00 val. išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kad yra prakiuręs autobusiuko ratas. Paskambino „City Bee“ aptarnavimo centrui, jam atvarė kitą autobusiuką, nes tokios transporto priemonės reikėjo ir kitai dienai. Atvarę naują mikroautobusą, pastatė jį netoli namų. Tačiau apkeitus automobilius, antrasis stovėjo labai negerai, trukdė eismui. Paprašė žmonos perstatyti automobilį. Žmona padėjo perstatyti transporto priemonę, pavažiavo kokius 200-300 metrų. Ten yra toks labai siauras pravažiavimas, susiaurėjimas link kiemo, kuris sunkiai pravažiuojamas. Žmona pasimetė, susierzino, sustojo tame pravažiavime ir nebesutiko važiuoti toliau, bijodama kliudyti kitus automobilius. Kiti automobiliai nebegalėjo pravažiuoti. Kadangi pats nelabai gerai jautėsi, bandė pasikviesti žmonių pagalbos, kad padėtų žmonai perstatyti automobilį. Skambino pažįstamiems, ėjo pas kaimynus, tačiau niekas nepadėjo. Kadangi žmona nėščia ir jai negalima jaudintis, nebeturėdamas pasirinkimo, pabandė automobilį perstatyti pats. Žmona išlipo ir nuėjo į priekį pasaugoti, kad jis nieko nekliudytų. Variklis tuo metu buvo įjungtas, tad jis sėdėjo už vairo, o žmona stovėjo priekyje. Žmona, pamačiusi, kad jis vairuoja, ėmė jį stabdyti, tuomet iš galo pasirodė pareigūnai. Pareigūnas prie jo priėjo jam kaip tik lipant iš automobilio. Į miestą jis niekur nevažiavo, tik pabandė kieme perstatyti automobilį. Manevruojant važiavimo šiek tiek buvo, bet visai nedaug. Gal tik du tris metrus pajudėjo. Iš gatvės iki kiemo važiavo žmona, bet ji ties tuo siauru pravažiavimu pradėjo stresuoti. Labai gailisi dėl pažeidimo. Blogai vertina savo poelgį. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad vairavo automobilį, nes buvo neišsimiegojęs po nakties mažoje ir ankštoje kameroje, pavargęs, nelabai suprato savo veiksmų. Iki įvykio vykdė individualią veiklą, dirbdamas kurjeriu. Įrodymų tyrimo eigoje kaltinamasis patikslino savo poziciją, paskutinio posėdžio metu nurodydamas, kad visiškai pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, labai gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. Kiek atsimena, buvo pranešimas (datos ir valandos jau nebepasakys), kad (duomenys neskelbtini) gatvėje „City Bee“ automobilis Fiat Ducato gali būti vairuojamas neblaivaus asmens. Tuo metu dirbo poroje su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu D. Š. ir jų ekipažas buvo netoliese. Pravažiuodami pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pasukę į jo galą link tokių tarpuvarčių pamatė didelį baltos spalvos „City Bee“ automobilį – Fiat Ducato bei pasuko link tos tarpuvartės, kur jis stovėjo. Tuo pačiu metu pamatė dar vieną tokį patį baltą Fiat Ducato mikroautobusiuką, kuris judėjo atbulomis. Pranešime buvo nurodyti stovinčio autobusiuko numeriai, o judėjo kitas. Privažiavo prie judančios transporto priemonės, jis iškart išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie to judančio mikroautobusiuko vairuotojo pusės. Vairuotojo pavardės jau nepamena. Priėjus vairuotojas pats išlipo, todėl iš karto paprašė pastarojo asmens dokumento. Tuomet paklausė, ar asmuo yra pavartojęs alkoholio. Šis nurodė, kad nėra vartojęs alkoholio. Tačiau iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas, buvo veidas paraudęs ir šiek tiek sutrikusi koordinacija, todėl pasakė vairuotojui, kad reikės pasitikrinti alkotesteriu. Vairuotojas tikrintis neatsisakė, papūtė į alkotesterį, šis parodė, kad vairuotojas neblaivus. Paaiškino, kad buvo užsakęs „City Bee“ autobusiuką, jam buvo nuleistas ratas. Paskambino į įstaigą, įstaiga atvairavo kitą transporto priemonę ir tiesiog paliko vidury kiemo, liepė persistatyti pačiam. Buvo šiek tiek išgėręs, bet pagalvojo, kad nieko čia tokio perstatyti kieme automobilį. Kai perstatinėjo, atvažiavo jie ir pamatė jį vairuojantį minėtą transporto priemonę. Vairuotojas tuo metu, kai jie pamatė judantį mikroautobusą, bandė atbulomis išvažiuoti iš vidurio kiemo ir kažkur prisiparkuoti. Jo žmona buvo išėjusi iš laiptinės. Ji bėgo namo atnešti dokumento, kadangi vairuotojas jo su savimi neturėjo. Vairuotojas transporto priemonėje buvo vienas, žmona buvo, bet lauke.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad ėjo vakare link savo automobilio. Buvo tamsu, gal 22.00-23.00 val. Pamatė viduryje kiemo stovintį „City Bee“ automobilį. Šalia jo svirduliavo žmogus, kas jam sukėlė įtarimą. Daug negalvojęs paskambino numeriu 112. Tuomet sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Įvykio vietoje nebuvo. Nepasakys – vyras ar moteris buvo prie „City Bee“ automobilio, nes buvo atokiau, matė asmenį tik iš nugaros, pagal sudėjimą lyg ir panašus į vyrą.

Teisėjai paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. Vakar, 2021 m. gegužės 29 d. apie 17.30 val. grįžo namo po darbo su automobiliu „Fiat Ducato“, priklausančiu įmonei „City Bee“, kurį pasiėmė trumpalaikei nuomai. Grįžęs namo, vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo alų. Apie 21 val. kartu su žmona A. G. išėję į lauką, anksčiau minėtu automobiliu išvažiavo su reikalais. Nori pažymėti, kad automobilį „Fiat Ducato“ vairavo jo žmona, nes jis buvo vartojęs alkoholio ir žino atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam. Susitvarkę reikalus, grįžo į namų kiemą. Namo kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė ir keliai pro ją buvo apstatyti automobiliais, todėl buvo labai siauras ir sunkus pravažiavimas link kiemo. Jo žmona išlipo iš automobilio pasižiūrėti, ar automobilis pravažiuos tarp kitų automobilių, ir tuo momentu, kai jo žmona buvo išlipusi iš automobilio, į namo kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis iš automobilio išlipo pro vairuotojo pusę. Pareigūnai priėjo prie jo ir nurodė, kad reiks pasitikrinti blaivumą. Nieko jam policijos pareigūnai nepaaiškino, kodėl ir dėl ko tai reikia daryti. Jis sutiko tikrintis. Pasitikrinus alkoholio matuokliu atsimena, kad pirmu tikrinimu įpūtė 1,72 prom., antruoju – 1,70 prom. Pareigūnai nurodė jam, kad turės kartu su jais vykti į policijos komisariatą. Nori pažymėti, kad automobilio tikrai nevairavo, nes jį vairavo jo žmona, ir kad įvyko nesusipratimas. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 68-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose. Dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu D. Š.. Dirbo tarnybiniu automobiliu Škoda Superb, borto numeris V1841. 22.23 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme, su „City Bee“ automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja galimai neblaivus vyras. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini). ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panaudoję specialiuosius signalus, tai yra švyturėlius, minėtą automobilį sustabdė. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo E. G.. Minėtas vyras išlipęs iš automobilio svirduliavo, jo koordinacija buvo sutrikusi, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Todėl buvo nuspręsta patikrinti minėto asmens blaivumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas, o antru pūtimu 1,70 promilės girtumas. E. G. automobilyje buvo vienas, jis sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais. Kadangi automobilis priklauso įmonei „City Bee“, jis buvo perduotas jų atstovams. E. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (T. Ševčenkos g. 26, Vilnius). Įvykį filmavo kūno kamera 1812. Vairavimo faktą nufilmavo tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2021 m. gegužės 29 apie 22.22 val. buvo kieme adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas kiemu, pro šalį pamatė stovintį baltos spalvos mikroautobusą Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais „City Bee“ ženklais. Mikroautobusas stovėjo kieme užtvėręs kelią. Mikroautobusas buvo su įjungtais žibintais. Ar jis buvo su įjungtu varikliu – neprisimena, todėl negali pasakyti. Prie mikroautobuso, arčiau jo galinės dalies, stovėjo vyras, kurio jis nepažįsta ir matė pirmą kartą. Buvo tamsus paros laikas, todėl vyro bruožų neįsidėmėjo. Minėtas vyras stovėdamas svirduliavo, todėl jis jam sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus ir kad galimai neblaivus vairuoja mikroautobusą. Todėl iš karto savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Paties vyro vairavimo fakto jis nematė. Prie jo vyras mikroautobuso nevairavo. Taip pat prie mikroautobuso nematė jokių kitų pašalinių asmenų. Apie įvykį pranešęs policijai, jis jos vietoje nelaukė ir daugiau minėto vyro nestebėjo. Įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Taip pat parodo, kad policijai pranešęs apie mikroautobuso valstybinius numerius, galėjo ir suklysti, bet pažymi, kad minėtame kieme buvo du mikroautobusai, pažymėti skiriamaisiais „City Bee“ ženklais, vienas mikroautobusas stovėjo priparkuotas, o kitas mikroautobusas stovėjo su įjungtais žibintais, kieme užtvėręs kelią, prie kurio stovėjo svirduliuojantis vyras. Daugiau nieko parodyti neturi (b. l. 45-48).

2021 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas – policijos pareigūnų Body kamera 1812 fiksuotas vaizdo/garso įrašas. Įrašo, įvardinto „2021_0529 _223239_010“, trukmė 5 min. 5 sek. į vaizdo įrašo įrašymo lauką patenka daugiaaukščių gyvenamųjų namų kiemas, jame stovintys automobiliai ir baltos spalvos mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su iš mikroautobusu išlipusiu vyru, prašo jį paeiti iki bagažinės, duoda pūsti į alkotesterį, papūtęs vyras ima klausinėti, kas iškvietė pareigūnus. Tuo tarpu pareigūnas garsiai pasako pūtimo rezultatą „Vienas septyni du“, tuomet prašo įvykio vietoje stovinčios moters atnešti vyro asmens dokumentą. Tuo tarpu vyras aiškina, kad čia ne jo mašina, vėl klausinėja, kas jį paskundė, apie jį pranešė. Pareigūnas dar kartą pakartoja pirmo pūtimo rezultatą – 1,72 ir paaiškina, kad po 20 minučių reikės pūsti antrą kartą. Tuo tarpu vyras sako “Oj aš čia nelabai vairuot galiu, bet aš nu atsargiai blyn“. Vaizdo įrašas baigiasi 22:37:40 val. Toliau apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, įvardintas „2021_ 0529_223740_011, kurio trukmė 05:00 min. Įraše užfiksuotas pareigūno ir vyro bendravimas, kurio metu vyras sako “Ne nu aš suprantu. Aš nepiktavališkai. Aš atsargiai, nieko neužmušiau atrodo“. Moters prašymu pareigūnas toliau kieme parkuoja mikroautobusą. 22:42:39 val. įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu „2021_0529_ 224239_012“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:00 min. Įraše minėtas vyras, bendraudamas su pareigūnais, kalba „Ne nu supraskit pareigūnai, aš nieko neužmušiau nu“, „Aš gražiai. Aš nusižengiau, aš nusižengiau, taip. Aš paprašyčiau pas žmoną savo, bet jinai nėščia. Nu negali vairuot. Aš atvažiavau, aš blaivas atvažiavau, aš ne girtas. Aš pastačiau, aš pamačiau, kad ratas nusileido. „City bee“ aš paskambinau viską. Jie atvarė kitą busą, jie man pasakė perstatykit mašinas, kad galėtų paimt tą busą. Nu aš gražiai, nu blin“. 22:47:38 val. vaizdo ir garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu „2021_0529_224738_013“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:00 min. Vyras jame kalba „Aš žinau, kad tai yra blogai. Aš tai pripažįstu. Nu bet aš atsargiai. Aš nežinau, kam aš čia pamaišiau. Dabar nenoriu teises prarast. Nieko blogo nepadariau. Perstačiau mašiną tiktais nu“. 22:52:37 val. vaizdo ir garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašo fragmentas su užrašu „2021_0529_225237_014“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05:00 min. Įraše 22:54:28 val. vyras pučia į alkotesterį. Policijos pareigūnas pakomentuoja rezultatą: „Vienas, septyniasdešimt“. 22:57:36 val. vaizdo ir garso įrašas baigiasi. Toliau apžiūrimi vaizdo ir garso įrašo fragmentai su užrašais „2021_0529_225736_015“, „2021_0529_230235_016“, „2021_0529_230734_017“. Šiuose įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b.l. 12-17).

2021 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio borto Nr. V1841. Atsidariusiame vaizdo ir garso įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „V1841-210529-221750-231858-20010200“, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „2021-05-29/22:17:51/ON/CH2“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 01:01:07 val. Vaizdo ir garso įrašas vietomis yra spalvotas, vietomis – juodai baltas. Filmuojama tamsiu paros metu iš policijos tarnybinio automobilio priekinės vaizdo filmavimo kameros. Apžiūrimame vaizdo įraše iki 22:29:48 val. tyrimui reikšminga informacija nėra užfiksuota, matoma, kad policijos tarnybinis automobilis atlieka patruliavimą, važinėja gatvėmis, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kiemais. 22:29:48 val. matoma, kad daugiaaukščių gyvenamųjų namų kieme priešais policijos tarnybinį automobilį pasirodo baltos spalvos mikroautobusas, policijos tarnybinis automobilis važiuoja į priekį, link mikroautobuso. Važiuojant priešais matoma, kad mikroautobusas trūkčiodamas tarp kieme stovinčių automobilių pavažiuoja į priekį ir sustoja. Privažiavus arčiau matoma, kad ant mikroautobuso kėbulo su skiriamaisiais „Citybee“ ženklais yra užrašas „Krovininis“. Mikroautobuso keleivio vietoje jokių sėdinčių asmenų nesimato. Policijos tarnybiniam automobiliui dar arčiau privažiavus prie mikroautobuso iš galo, matoma, kad minėtas mikroautobusas vėl trūkčiodamas pavažiuoja į priekį pro siaurą kieme esantį tarpą tarp sustatytų automobilių ir sustoja. 22:30:33 val. policijos tarnybinis automobilis privažiuoja ir sustoja mikroautobuso gale, matomi mikroautobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 22:30:34 val. matoma, kad policijos tarnybiniame automobilyje yra įjungiami mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, iš karto iš policijos tarnybinio automobilio išlipa policijos pareigūnas ir 22:30:42 val. prieina prie sustojusio mikroautobuso vairuotojo pusės durelių. Tuo tarpu mikroautobuso vairuotojo durelės atsidaro ir 22:30:44 val. iš mikroautobuso vairuotojo vietos išlipa vyras, vilkintis mėlynos spalvos šortus iki kelių ir šviesios spalvos džemperį. Tuo pat metu 22:30:44 val. iš mikroautobuso keleivio pusės pasirodo moteris, vilkinti rožinės spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes ir apeina mikroautobusą iš galo. Vaizdo įraše nesimato, kad iš vidaus būtų atidaromos mikroautobuso keleivio pusės durelės. Matoma, kad policijos pareigūnas bendrauja su iš mikroautobuso išlipusiu vyru, o mikroautobusą apėjusi moteris trumpam atsistoja ant šaligatvio pasižiūri į jų pusę, pasižiūri į policijos tarnybinio automobilio pusę ir nueina į vaizdo įrašo filmavimo lauko kairę pusę, dingdama iš vaizdo stebėjimo lauko. 22:31:04 val. prie pirmojo policijos pareigūno ir iš mikroautobuso išlipusio vyro prieina antras policijos pareigūnas. 22:31:12 val. du policijos pareigūnai ir vyras eina link policijos tarnybinio automobilio ir visi dingsta iš vaizdo įrašo filmavimo lauko. Daugiau apžiūrėtame vaizdo įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. 23:18:57 val. vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 22-24).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. gegužės 29 d. E. G. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. G. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 22.35 val., nustatytas 1,72 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 22.56 val., kurio metu nustatytas 1,70 promilės girtumas (b. l. 56).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK0004“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad E. G. 2021 m. gegužės 29 d. 22.35.29 val. nustatytas 1,72 promilės girtumas; 2021 m. gegužės 29 d. 22.56.27 val. nustatytas 1,70 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 57-59).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenų (2021 m. birželio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2018 metų automobilio Fiat Ducato 35 2.3 130 MJet kaina Lietuvoje su PVM – 16 430 Eur (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nors kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, automobilio vairavimo faktą neigė, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog darbo dienos vakare pastebėjęs, kad jo darbiniam automobiliui yra nuleistas ratas paprašė jį nuomojančios firmos „City Bee“ pakeisti transporto priemonę kita. Minėtos bendrovės darbuotojai paliko naujai atvarytą transporto priemonę kiemo viduryje, kur ji kliudė eismui. Bandydamas spręsti situaciją, paprašė automobilį perstatyti nėščios žmonos, kadangi pats po darbo dienos jau buvo pavartojęs alkoholio. Šiai pabijojus manevruoti ir sustojus siaurame pravažiavime tarp kiemų, sėdo mikroautobuso vairuoti pavojingoje vietoje pats, tuo metu ir privažiavo policijos pareigūnai, kurie užfiksavo jo vairavimo faktą, patikrino jį alkotesteriu ir nustatė jo neblaivumą. E. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų A. N. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, policijos pareigūnų automobilio vaizdo kamerų ir kūno kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas mikroautobuso vairavimo faktas ir bendravimo su iš vairuotojo vietos išlipusiu vyru aplinkybės. Abiejų liudytojų parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuotų pokalbių su pareigūnais turinys visiškai atitinka ir nuosekliai papildo kaltinamojo teisme duotus parodymus apie mikroautobuso vairavimo aplinkybes. Jokių esminių prieštaravimų tarp šių duomenų nenustatyta. Atitinkamai teismas vertina, jog būtent teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis davė teisingus parodymus ir nuoširdžiai pripažino kaltę dėl vairavimo neblaiviam. Teismas pažymi, jog neturi pagrindo netikėti, jog automobiliu buvo manevruojama tik kiemo viduje, juo nuvažiuotas itin nedidelis atstumas, tačiau pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuvažiuotas atstumas traukiant asmenį administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo ar kitokio valdymo esant neblaiviam jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi ir atsakomybės už minėtą veiką nešalina. Į šias aplinkybes tik gali būti atsižvelgta skiriant bausmę, baudžiamojo poveikio priemones ar svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje buvo gautas kaltinamojo gynėjo bei kaltinamojo mamos N. P. prašymas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant jį N. P. atsakomybei pagal laidavimą. Prašymuose nurodoma, jog E. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn praeityje, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, pergyvena, kritiškai vertina savo neapgalvotą ir neteisingą poelgį, supranta ir priima jo pasekmes, yra pasiruošęs ateityje laikytis įstatymų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesėsti už vairo neblaivus ir apskritai neatlikti jokių teisei priešingų veiksmų. Savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. N. P. pastarųjų penkerių metų laikotarpiu nėra teista ar bausta administracine tvarka (b. l. 111-112), teigiamai charakterizuojama darbdavio, kaip atsakinga, darbšti, pareiginga, žalingų įpročių ir drausminių nuobaudų neturinti darbuotoja (b. l. 114). Nurodoma, kad N. P. yra tinkamas laiduoti asmuo, nes su kaltinamuoju palaiko labai glaudžius ryšius, daug bendrauja, nuolat morališkai vienas kitą remia, sūnui ji yra autoritetas, pati būdama socialiai aktyvus, teisingos ir plačios pasaulėžiūros, optimistiškas bei pozityvus žmogus, darys teigiamą įtaką sūnui.

Teisiamojo posėdžio metu N. P. nurodė, jog E. jos sūnus. Bendrauja su juo kiekvieną dieną, nes auga anūkas. Po mėnesio gims antras vaikas. Sūnaus šeima nuomojasi butą. O dabar iš viso kraustysis gyventi pas ją, nes gimus antram vaikeliui, sūnaus šeimai reikės padėti ir finansiškai, ir morališkai. Sūnus yra doras ir geras vaikinas. Padarė tą vieną klaidą. Dabar nebeturi teisių, nebegali vaiko į mokyklą vežioti, tuoj gims antras. Jam labai sunku. Prašo pasigailėti sūnaus ir skirti jam laidavimą. Jis dabar nedirba, stovi darbo biržoje. O ji dirba šalia namų esančioje mokykloje. Dirba nuo 6.00 iki 14.00 val. Pusę dienos turi laisvo laiko. Pasiima kasdien anūką iš darželio. Sūnus jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę. Daug su juo šnekėjosi apie tą įvykį. Jis tikrai labai gailisi, kad taip pasielgė.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. G. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 51), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio 4 kartus baustas administracine tvarka: vieną kartą už važiavimą be bilieto visuomeniniu transportu, tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų – vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis – 1, 57 promilės girtumas, visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 53-55). Jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, bylos duomenimis, traukiamas pirmą kartą. Nors prieš penkerius metus E. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, tačiau teismas nelaiko, jog ši aplinkybė turėtų lemti laidavimo instituto netaikymą. Vertindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybę, teismas atsižvelgia, jog vis tik šioje byloje nagrinėjamas vairavimo neblaiviam faktas buvo atsitiktinio pobūdžio, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms su trumpalaikei nuomai paimtomis transporto priemonėmis. Byloje surinkti duomenys patvirtina kaltinamojo nurodomą aplinkybę, jog automobilį teko perstatyti netikėtai, po to, kai šis „City Bee“ darbuotojo neatsakingai buvo paliktas vidury kiemo, trukdantis eismui. Šį faktą patvirtino abu apklausti liudytojai – tiek pro šalį ėjęs pranešėjas, tiek įvykio vietoje buvęs pareigūnas. Iš vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnams patiems teko perstatyti mikroautobusą, patraukiant jį iš netinkamos vietos. Todėl teismas kaltinamojo parodymus apie atsitiktinį teisės pažeidimo pobūdį laiko nuoširdžiais ir atitinkančiais objektyvią tiesą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog nepaisant teisės pažeidimo pakartotinumo, dalyvavimas baudžiamajame procese padarė pakankamą poveikį kaltinamajam ir E. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamojo motina N. P. yra pateikusi prašymą perduoti E. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog N. P. yra neteista, per 5 metus nei karto nebausta administracine tvarka. Kaltinamasis nurodė, kad mama jam yra svarbi, jiedu palaiko glaudžius ryšius, ji jam yra autoritetas. N. P. taip pat yra įsitikinusi, kad turi savo sūnui įtakos ir gali teigiamai jį įtakoti. Nors ji gyvena netoliese ir su sūnumi kasdien bendrauja, sūnaus šeima netrukus kelsis gyventi į jos namus, ji padės rūpintis anūkais, tad jų bendravimas bus dar glaudesnis. Teismo įsitikinimu, N. P. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį E. G.. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog N. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, o jo mama finansiškai padeda sunkiai besiverčiančiai jaunai šeimai, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

E. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus, kad E. G. pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai nėra pirmas tokio pobūdžio teisės pažeidimas, visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, mašiną valdė tik namo kieme, ją parkuodamas, gatvių eismo sraute nedalyvavo, vairavimas esant neblaiviam neturėjo realių pasekmių – darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet nesiekia termino vidurkio. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 30 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą BK 72 str. 5 d.). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

E. G. vairavo išsinuomotą transporto priemonę, kurios savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas (duomenys neskelbtini). Pastarajai įmonei automobilis ir buvo grąžintas. Todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje byloje nagrinėtinas tik vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas.

Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, jo ir šeimos turtinę padėtį, nusikaltimo padarymo aplinkybes teismo įsitikinimu, konfiskavus visą transporto priemonės vertę atitinkančią sumą, prevencinė priemonė nebūtų tinkamai individualizuota.

Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Fiat Ducato“ vidutinė vertė su PVM yra 16 430 eurų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį (bedarbis, augina mažametį vaiką, laukiama netrukus gimsiant antrojo), jo nuoširdų gailėjimąsi, nusikaltimo padarymo aplinkybes – valdė automobilį labai trumpai, iš kiemo išvažiavęs nebuvo ir jokių pasekmių nesukėlė, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas taptų nepakeliama finansine našta kaltinamajam ir jo šeimai, todėl būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimas. Teismas pažymi, kad turto vertės konfiskavimo terminas įstatymo nėra numatytas, vykdymo metu, priklausomai nuo turtinės padėties, gali būti mokamas dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-76) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais iš policijos tarnybinio automobilio V1841 ir policijos pareigūnų BodyCam 1812 - po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti byloje (b. l. 91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį N. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 (du tūkstančius) eurų.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2000 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

CD su vaizdo įrašais iš policijos tarnybinio automobilio V1841 ir policijos pareigūnų BodyCam 1812, palikti saugoti prie bylos.

E. G. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. P. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.