Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį N. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 30 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą išieškant konfiskuotino automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 2 000 Eur sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes, netinkamai įvertinus duomenis apie pastarojo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, padaryta neteisinga išvada, kad yra pagrindas manyti, jog šis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, jog E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino duomenis apie jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus ir jo požiūrį į padarytą veiką, todėl padarė neteisingą išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ir nepagrįstai E. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. BK 40 straipsnyje reglamentuojamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik esant šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų sąlygų visumai, be kita ko, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienokiai ar kitokiai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.

11. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, 6, 10, 11 punktai).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, jog E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarė išvadą, kad transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pakartotinumas neužkerta kelio jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nagrinėjamas nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms: E. G. netikėtai teko perstatyti netinkamoje vietoje priparkuotą transporto priemonę. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

13. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 53–55) matyti, kad E. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. birželio 11 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 1,57 promilės neblaivumo laipsnis; 2019 m. rugpjūčio 30 d. viršijo gyvenvietėje nustatytą greitį 46 kilometrais per valandą; 2021 m. kovo 4 d. persirikiuodamas nevykdė reikalavimo duoti kelią, taip sukėlė eismo įvykį. Pastebėtina, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam E. G. buvo paskirta papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, todėl galima sakyti, kad pažeidimus jis padarė per trejų metų vairavimo laikotarpį. E. G. praeityje ne kartą šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, įskaitant transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kuris pagal požymius atitinka šiuo metu kriminalizuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurį jis padarė nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasikartojantis E. G. elgesys rodo jo polinkį pažeisti įstatymus eismo saugumo srityje, todėl nagrinėjamą nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio veiką nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai aptarta aplinkybė neleidžia būti tikrai, kad E. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Pažymėtina ir tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 12 punktas). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, pateisinančius neblaivaus E. G. transporto priemonės vairavimą, nesant būtinojo reikalingumo, teigiant, kad automobilį jam reikėjo perstatyti, nes transporto priemonė buvo priparkuota netinkamoje vietoje, kad tai E. G. buvo nepalanku, netikėta ir pan. Priešingai, toks E. G. elgesys rodo jo atsainų požiūrį į nurodytas vertybes, virš jų iškeliant menkaverčius asmeninius interesus, kurie atsispindi ir E. G. elgesyje po nusikaltimo padarymo.

15. Antai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, padarytų įrašų ir jų apžiūros protokolo (b. l. 12–17, 91) matyti, kad bendraudamas su jį sulaikiusiais policijos pareigūnais E. G. klausinėjo, kas juos iškvietė, kas pasiskundė; teisinosi, kad vairavo atsargiai, nieko neužmušė ir nieko blogo nepadarė; teiravosi, ar pareigūnai galėtų jį atleisti, nes nenori prarasti teisės vairuoti transporto priemones ir t. t. Nors E. G. pareigūnams paaiškino, kad praeityje turėjo „pamoką“, kurios jam užteko, tačiau akivaizdu, jog jis išvadų po ankstesnio baustumo administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nepadarė. Negalima nepaminėti ir to, kad E. G., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (b. l. 68–71), neigė savo kaltę, situaciją bandė pateikti taip, neva transporto priemonę vairavo jo sutuoktinė. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 118–121) E. G. iš pradžių davė dviprasmiškus parodymus, viena vertus, kad niekur nevažiavo, kita vertus, jog važiavo porą metrų, teisinosi, kad neturėjo pasirinkimo ir pan. Teismui tokia jo pozicija buvo nesuprantama ir įvykio aplinkybės neaiškios, todėl buvo nutarta neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Nors E. G. pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, išgyvena dėl padarytų veiksmų, žada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (b. l. 127–130, 156–157), vis dėlto, nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia įsitikinti jo kritišku požiūriu į padarytą veiką.

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar E. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas).

17. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

18. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Nagrinėjamu atveju E. G. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, tarp tankiai priparkuotų automobilių, šalia esant jo sutuoktinei, kuri buvo nėščia, taip kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui; atsižvelgiant į tai, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra ne mažesnis, negu rūšinis. E. G. suvokė savo veiksmų esmę ir pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas perstatyti netinkamai priparkuotą automobilį. Nors šie motyvas ir tikslas nėra socialiai neigiami, tačiau nepateisina jo pasirinkto elgesio varianto. E. G. neteistas (b. l. 51–52), keturis kartus baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus – už pažeidimus eismo saugumui, įskaitant transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 53–55), atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 117), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs (b. l. 118), turi mažametį vaiką (b. l. 116), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jo sutuoktinė laukėsi kito vaiko (b. l. 102); atsižvelgiant į nagrinėjamo nusikaltimo pobūdį, esminę reikšmę turintys baustumai administracine tvarka už pažeidimus eismo saugumui, įskaitant analogiško pažeidimo padarymą, neigiamai apibūdina E. G. asmenybę, rodo jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles ir polinkį pažeisti įstatymus. Nusikaltimu reali žala nepadaryta. E. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo E. G. skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, nes E. G. pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, tokiu atveju teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), tuo labiau, kad negali pabloginti jo padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

21. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios 2 000 Eur sumos išieškojimas, sprendžia, kad bausmės paskirtį užtikrins minimalaus dydžio baudos paskyrimas. Tokia bausmė atitiks padaryto nusikaltimo pavojingumą ir E. G. asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

22. E. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 29 d., 22.35 val., iki 2021 m. gegužės 30 d., 12.03 val. (b. l. 60–61,79–80). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

23. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti E. G. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuotino automobilio 16 430 Eur su PVM vertės (b. l. 32) dalį atitinkančios 2 000 Eur sumos išieškojimą (BK 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalys) ir uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2021 m. gegužės 30 d. (b. l. 72–74) (BK 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę nurodytas baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su bausme, įvertinusi jų atitikimą padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl jų skyrimo, tenkina prokuroro prašymą, tuo labiau, kad E. G. ir jo gynėjas dėl to neišreiškė nesutikimo. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuotos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir E. G. asmenybei bei teisingos, padės atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

E. G. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. G. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 29 d., 22.35 val., iki 2021 m. gegužės 30 d., 12.03 val., išbūtą laiką, laikant, kad nesumokėta baudos dalis sudaro 48 MGL (2 400 Eur) dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 2 000 Eur sumą valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 30 d.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank" AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodą 6801. Mokant konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – nurodant įmokos kodą 6610.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.