- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- T-1066-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29816-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 59-169 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. L. skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. L. suėmime išbūtas laikas nuo 2016-07-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendį. Bausmės vykdymo pradžia – 2016-07-08, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-07-08, 1/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2017-03-08. Neatliktos bausmės dalis 2017-09-28 buvo 9 mėnesiai 10 dienų.
Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2017-09-28 Vilniaus pataisos namuose, 2017-09-28 protokolu Nr. 58-31 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017-10-04 nutarimu Nr. 59-169 nutarė taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-07-08; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Komisija Nutarime konstatavo, kad atsižvelgus į nuteistojo pažangą mažinant nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 55 balus, buvo 68 balai, pripažįstamą kaltą, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, 3 kartus skatintas, formalų/neformalų užimtumą pataisos namuose – aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuolatinį gerbūvio darbų atlikimą – prižiūri nuteistųjų sporto salę, pradėjo mokintis, nepalaiko kriminalinės subkultūros, palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, aukštą motyvaciją dirbti ir darbo vietos turėjimą laisvėje, finansinių įsipareigojimų nebuvimą, turimus socialinius ryšius, gyvenamąją vietą bei ateities planus, orientuotus į darbinę veiklą, santykių puoselėjimą, darytina išvada, kad G. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti G. L. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip jau minėta, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2017-09-27 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-143 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (55 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad G. L. Komisijai pristatomas pakartotinai antrą kartą. Nuteistasis Komisijoje buvo svarstytas 2017-05-18 ir Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino. G. L. anksčiau teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be to, dauguma nusikaltimų susiję ir su smurto panaudojimu, amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų, nusikaltimai nesunkėja, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Iš ankstesnių G. L. teistumų matyti, kad jis yra padaręs nusikalstamų veikų ir neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtos bausmės, o paskutinius du nusikaltimus jis padarė praėjus labai trumpam laikui, šiek tiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Taip pat G. L. anksčiau pasiduodavo draugų įtakai, keletą nusikaltimų yra įvykdęs su bendrininkais. Šios aplinkybės rodo, kad jis buvo linkęs nusikalsti, pasiduoti kitų asmenų įtakai, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai, 16 metų amžius pirmojo teistumo metu, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai nurodomi kaip nuteistajam G. L. būdingi nekintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys dar nėra visiškai pasikeitę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. L. galimai būdingas impulsyvumas, veikia labiau pagautas užplūstančio impulso, pasak jo paties, jis yra „karštakošis“, kalbant apie nusikalstamos veikos motyvus, G. L. įvardija aplinkinių įtaką, jauną amžių, jam sudėtinga nurodyti veiksmų motyvus, jis minimizuoja neigiamas pasekmes nusikaltimų aukoms, jam sudėtinga įsijausti į nukentėjusiojo padėtį, minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei, taip pat jam būdingas konkretus mąstymas, vertindamas įvairias situacijas asmuo nėra linkęs koreguoti nuomonės, taip pat jo išsikelti trumpalaikiai tikslai stokoja konkretumo, detalumo. Tačiau, kita vertus pažymėtina, kad, G. L. savo kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis geba palaikyti kontaktą, laikytis socialiai priimtinų bendravimo normų, stengiasi išlaikyti savitvardą, sugeba suprasti kitų požiūrį, užmegzti palankius santykius su aplinkiniais, be to, dabartiniu laikotarpiu, lankydamas psichologines konsultacijas ir smurto, agresijos grupę stengiasi analizuoti smurtinio elgesio priežastis, teigia, kad lankydamas užsiėmimus gilinasi į agresijos kilmę ir galimus valdymo būdus, ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, santykių puoselėjimą, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia, palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia norą bendradarbiauti su personalu, šiuo metu yra linkęs vykdyti teikiamas rekomendacijas, aktyviai dalyvauti siūlomuose užsiėmimuose, supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. L. nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų. Visa tai rodo, kad nagrinėjamu atveju visgi yra matyti G. L. motyvacija keistis.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti G. L. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. L. nuo pat bausmės atlikimo pradžios pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, nes nei karto jų nepažeidė, tris kartus buvo skatintas, be to, pažymėtina, kad G. L. vieną kartą buvo skatintas jau po pirmojo jo svarstymo Komisijoje. Taip pat bausmės atlikimo metu G. L. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, po pirmojo jo svarstymo Komisijoje visiškai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo socialinės reabilitacijos programose – giros kilnojimo varžybose užėmė I vietą, organizavo nuteistųjų trikovės varžybas, dalyvavo nuteistųjų „3x3“ krepšinio turnyre bei su komanda iškovojo II vietą; šiuo metu dalyvauja psichologinio konsultavimo programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad G. L. turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos namuose, atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, jokios specialybės nėra įgijęs, tačiau šiais mokslo metais pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje elektros įrenginių remontininko specialybės, prieš įkalinimą apie tris mėnesius dirbo įmonėje sandėlio darbuotoju, pataisos namuose dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau čia atliko gerbūvio darbus – prižiūrėjo nuteistųjų sporto salę, šiuo metu motyvuotas dirbti laisvėje, yra pateikęs pranešimą, kad jam išėjus į laisvę MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti į darbą sandėlininku, pataisos namai nuteistojo G. L. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Visa tai rodo, kad G. L. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, darbui bei prasmingam užimtumui yra motyvuotas, todėl išėjęs iš pataisos įstaigos galės dirbti ir sugebės spręsti finansines problemas bei sėkmingai integruotis į visuomenę, ir tuo pačiu, teigiamos nuostatos į darbą bei užtikrinta įsidarbinimo galimybė, mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis palaiko ryšius su seneliais, pas kuriuos gyveno prieš įkalinimą, su krikšto tėvais ir drauge, turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo turės, kur gyventi. Šeimos ir artimųjų parama ir palaikymas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas veikia kaip pakartotinio nusikalstamumo apsauginis veiksnys.
Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 55 balai (pagal OASys metodiką). Teismo vertinimu, šis balas yra pakankamai geras, kadangi net 35 balus iš šio balo sudaro statiniai veiksniai, tai yra nėra galimybės jų mažinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmojo nuteistojo svarstymo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 68 balai, taigi ji per gana trumpą laiką sumažėjo net 13 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos balai sumažėjo, nes buvo pervertintas nuteistojo įgytas išsilavinimas, atsižvelgta į dabartines nuteistojo pastangas analizuoti smurtinio elgesio priežastis. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. L. režimo reikalavimus vykdo nepriekaištingai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuolat atlieka gerbūvio darbus, pradėjo mokintis, palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, turi aukštą motyvaciją dirbti, ateities planus, orientuotus į darbinę veiklą bei santykių puoselėjimą, savo elgesiu rodo motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir stilių. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad G. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likęs neatliktos bausmės laikas yra gana neilgas. Be to, įvertintina ir tai, kad sprendžiant G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.
Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, G. L. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 59-169 ir nuteistajam G. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos pasiūlytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-07-08; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas,
nutaria:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 59-169 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L.
Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytas pareigas:
dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-07-08.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.