- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- T-570-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29816-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. L. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas G. L. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendį.
Bausmės vykdymo pradžia - 2016 m. liepos 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. liepos 8 d., 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. kovo 8 d.
Nuteistasis G. L. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas pirmą kartą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo G. L. prašymą, 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: iki 2018 m. liepos 8 d. neišeiti iš namų tam tikru metu, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas septynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pirmą kartą nuteistas būdamas 15 metų. Nusikaltimai nesunkėja, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta. Teigia, kad nusikalstamumą lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, atsidurdavo netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Nuteistasis neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Atlikdamas bausmę, stengiasi atsiriboti nuo neigiamos įtakos, pasirenka su kuo bendrauti. G. L. kritiškai vertina asmenis, vartojančius narkotikus, teigia, kad nėra jų bandęs ir Vilniaus pataisos namai neturi duomenų apie G. L. psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo saikingai ir retai, jausdamas kontrolę. Asmens teigimu, piktnaudžiavimo alkoholiu atveju nebuvo. Vilniaus pataisos namuose nėra užfiksuotų alkoholio vartojimo atvejų. Jis geba palaikyti kontaktą, laikytis socialiai priimtinų bendravimo normų. G. L. galimai būdingas impulsyvumas, tačiau jis stengiasi išlaikyti savitvardą. Galimai jis teikia pirmumą veiksmui, o ne planavimui, pripažįsta, kad nusikaltimus vykdydavos spontaniškai, jų neplanuodamas, jam sudėtinga nurodyti savo veiksmų motyvus. Ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, santykių puoselėjimą. Nuteistasis išsikelia trumpalaikius tikslus, kuriems stokojo konkretumo, detalumo. Sugeba suprasti kitų požiūrį, tačiau minimizuoja neigiamas pasekmes nusikaltimų aukoms. Asmeniui sudėtinga įsijausti į nukentėjusiojo padėtį, tačiau sugeba užmegzti palankius santykius su aplinkiniais. Vertindamas įvairias situacijas jis nėra linkęs koreguoti savo nuomonės. G. L. kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia. Teigia, kad kriminalinės subkultūros nepalaiko. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia norą bendradarbiauti su personalu. Nuteistasis supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, tačiau iš dalies minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu G. L. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė. Du kartus Kauno tardymo izoliatoriuje skatintas - pailgintas pasivaikščiojimo laikas viena valanda. Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Dalyvavo Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Asmuo atlieka gerbūvio darbus - prižiūri nuteistųjų sporto salę. 2016 m. dalyvavo konsultacinių kompanijos Grand Partners programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, yra motyvuotas dirbti laisvėje, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja jį priimti į darbą sandėlininku. Pataisos įstaigoje dėl darbo vietų stokos nedirba.
Nuteistasis yra išsiskyręs, socialinius ryšius palaiko su seneliais, krikšto tėvais ir drauge telefonu ir laiškais, pasimatymų metu nelankomas. Po paleidimo planuoja gyventi pas senelius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, seneliai sutinka jį priimti gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balai, iš jų 35 balai - statiniai, 33 balai - dinaminiai.
Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, 2 kartus skatintas, formalų/neformalų užimtumą pataisos namuose -dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuolatinį gerbūvio darbų atlikimą - prižiūri nuteistųjų sporto salę, pripažįsta savo kaltę, nepalaiko kriminalinės subkultūros, palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes, aukštą motyvaciją dirbti ir darbo vietos turėjimą laisvėje, finansinių įsipareigojimų nebuvimą, glaudžius socialiniai ryšius, turimą gyvenamąją vietą bei ateities planus, orientuotus į darbinę veiklą, santykių puoselėjimą, Lygtinio paleidimo komisija padarė išvadą, jog G. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam G. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
Teismas, susipažinęs su Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad G. L. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (68 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nagrinėjamu atveju yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes G. L. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Dalyvavo Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Asmuo atlieka gerbūvio darbus - prižiūri nuteistųjų sporto salę. 2016 m. dalyvavo konsultacinių kompanijos Grand Partners programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, du kartus buvo skatintas. Nuteistasis palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia norą bendradarbiauti su personalu, supranta poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes. Taip pat nuteistasis yra motyvuotas dirbti laisvėje, yra gautas informacinis pranešimas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti jį į darbą sandėlininku.
Tačiau šie pokyčiai, teismo vertinimu, nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės. Jam nustatyti 68 nusikalstamo elgesio rizikos balai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40) ir tik 35 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai (iš teisės pažeidimų istorijos), kuriems įtakos asmens aktyvumas ir elgesio keitimas jau nedaro. G. L. anksčiau buvo teistas septynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Paskutinį kartą paleistas iš įkalinimo vietos 2016 m. balandžio 22 d., atlikęs jam visą paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už turto prievartavimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, G. L., praėjus vos daugiau nei mėnesiui, t.y. 2016 m. birželio 5 d. padarė naują smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, t.y. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nuplėšė jam nuo kaklo auksinę grandinėlę ir pabėgo, o neilgai trukus, 2016 m. birželio 25 d. padarė dar vieną smurtinį jau sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t.y. plėšimą, panaudojant peilį. Šie duomenys neleidžia teismui sutikti su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog G. L. daromi nusikaltimai nesunkėja, juo labiau, kad 2012 metais jis buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šie duomenys taip pat neleidžia teismui konstatuoti, kad G. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir nagrinėjamu atveju pakankama, dėl ko teismui būtų pagrindo daryti išvadą, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taigi įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisako tvirtinti Vilnius pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. L..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.