Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų T. K. ir R. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį. Prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo, kad šalys, siekdamos užkirsti kelią teisminiam ginčui, sudarė taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Taikos sutarties sąlygos išreikštos bendra suderinta šalių valia, šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės.

Taikos sutartį patvirtinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 straipsnis). Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį, įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį teismas nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus.

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai taikos sutartimi siekia pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymo būdą, nustatytą bendravimo tvarką bei sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo. Taikos sutarties sąlygomis tesiekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (dalies nuosavybės teisės perleidimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas. Be to, šalys neteisingai suformulavo ir savo materialinį reikalavimą. Nurodo, kad šalys susitaria atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. G. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau iš toliau sekančios taikos sutarties sąlygų matyti, kad R. G. jam priklausančią turto dalį perleidžia T. K. už 10000Eurų. Tai nėra nekilnojamojo turto atidalijimas. Šalių sudarytos ir teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos turi būti konkrečios, aiškios ir nedviprasmiškos, nes teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.).

CPK XXXIX skyriaus normos nenustato šio skyriaus tvarka teikiamų prašymų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 str. 1 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), taip pat į tai, kad tokie prašymai turi būti supaprastinto proceso, taigi pagreitinto proceso tvarka išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“).

Pašalinus pareiškimo trūkumus, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 str. 7d., 177, 178, 185, 111 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.