Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-08-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-9983-1185/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
e2YT-9983-1185/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02988-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Čėsnienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9983-1185/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02988-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir (duomenys neskelbtini) ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą sudarė jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 927/8200 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko gyventi motinai priklausiusiame nekilnojamame turte, mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su juo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dukra, pareiškėja taip pat turi seserį (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma apie santuokos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1993 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 927/8200 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad po motinos mirties nei pareiškėja, nei jos sesuo (duomenys neskelbtini) nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja, nuo gimimo gyvenusi motinos bute, ir toliau liko jame gyventi, mokėjo už butą savo vardu visus komunalinius mokesčius, darė buto remontą, taip pat priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę, video techniką, t. y. pareiškėja motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad po pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) mirties ji valdė visą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį pareiškėjos motinai asmeninės nuosavybės teise, mokėjo mokesčius, darė buto remontą, t. y. valdė motinos turtą kaip savo. Pareiškėja pateikė UAB „Ignitis“ ir UAB „Šiaulių vandenys“ raštų nuorašus, kuriose nurodyta, jog nėra galimybės pateikti informacijos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), per trijų mėnesių laikotarpį po pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) mirties išrašytas sąskaitas už komunalines paslaugas ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, kadangi tokio laikotarpio dokumentai nėra išsaugoti. Kaip nurodė pareiškėja, po motinos mirties ji sudarinėjo sutartis su kitais komunaliniais paslaugų tiekėjais, pasirašydavo įvairius aktus, tai patvirtina į bylą pateikta UAB „Šiaulių vandenys“ ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kvitų, mokėjimų už komunalines paslaugos kopijos, bei įrodymai, jog skolų už teikiamas komunalines paslaugas nėra. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) pažyma dėl paveldimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamentų registro išraše nurodyta, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl teismas, daro išvadą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

9. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė savo motinos (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10,36 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Simona Čėsnienė