Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos I. P. prašymą suinteresuotam asmeniui R. R. dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis Nr.3K-3-110-313/2016). Pareiškėja pateikė naują įrodymą, tačiau šis įrodymas nėra reikšmingas bylos teisingam išnagrinėjimui, be to byloje yra duomenys, kad atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl atsisakoma jį priimti.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas vienai iš šalių nevykdant taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Vykdomojo rašto dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

11. 2019 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės I. P. ir atsakovo R. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatyto Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi. Patvirtintos taikos sutarties 3 punktu R. R., nepilnametės dukros G. R., išlaikymui įsipareigojo mokėti po 225,00 Eur išlaikymą periodiškai kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės nuo nutarties priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutarties sąlygos aiškios, dėl jų tarp šalių ginčo nėra, todėl sutartis turi būti vykdoma.

12. R. R. pripažįsta, kad jis turi teikti išlaikymą vaikui ir jį teikia, tačiau mano, kadangi yra susidariusi 1 900 Eur išlaikymo permoka, jis gali savo nuožiūra neteikti išlaikymo ir atlikti įskaitymą iš permokėtos sumos, ką nagrinėjamu atveju ir padarė (3 mėnesius nemokėjo išlaikymo). Nurodė, kad įskaitė išlaikymą už 8 mėnesius (8x225) bei 100 Eur sumą už mokėtiną išlaikymo indeksavimą, todėl mano, kad pareiškėja nepagrįstai prašė, o teismas išdavė vykdomąjį raštą už 3 mėnesius. Su tokiais apelianto argumentais negalima sutikti.

13. Teismų sistemos Liteko duomenimis 2019 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėdamas pareiškėjo R. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei I. E., išieškotojai I. P. dėl antstolės veiksmų, nutartimi konstatavo, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu išlaikymo ir išlaikymo indeksuotų sumų įsiskolinimo nebuvo, o buvo gana didelė (viršijanti 1 900 Eur sumą) gera valia mokėto išlaikymo nepilnametėms dukroms, permoka ir, kad išlaikymo ir išlaikymo indeksuotų sumų įsiskolinimo vykdomojo dokumento pateikimo metu nebuvo, todėl antstolė nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tačiau ši nustatyta aplinkybė, kad atsakovas teikė didesnio dydžio išlaikymą, nėra svarbi, sprendžiant klausimą dėl vėlesnės- 2019 m. liepos 31 d. šalių sudarytos taikos sutarties tinkamo vykdymo.

14. Išlaikymo įsiskolinimas konstatuojamas tuomet, kai išlaikymas neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Nagrinėjamu atveju apeliantas neteikė vaikui išlaikymo 3 mėnesius ir tai, nepaisant fakto, kad 2013-2017 m. jis savanoriškai teikė didesnį išlaikymą, nei buvo priteista, nesuteikia apeliantui teisės, savo nuožiūra nemokėti vaikui išlaikymo, nurodant, kad atliekamas įskaitymas iš susidariusios permokos.

15. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Apelianto nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatyta ir pareiškėjas to neneigia, kad jis savanoriškai teikė didesnį nei nustatytas taikos sutartimi išlaikymas, tą jis daro ir dabar.Nors ir teigia, kad įskaitė išlaikymą iš permokos, tačiau ir toliau moka išlaikymą dukrai, išskyrus tris ginčo mėnesius.

16. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. R. teikdamas didesnio dydžio išlaikymą nurodė, kad teikia išlaikymą į priekį, iš ko pareiškėja turėjo suprasti ir vertinti mokamas įmokas ne kaip didesnio dydžio išlaikymą, o įmokas į ateitį ir jas užskaityti. Pareiškėja nėra davusi nei žodinio, nei raštiško sutikimo dėl išlaikymo permokos įskaitymo( nėra priešingų įrodymų ). Duomenų, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai suinteresuoto asmens atžvilgiu ar gautas lėšas panaudojo ne vaiko poreikių tenkinimui, taip pat nenustatyta.

17. Be to, kaip pagrįstai nurodė pareiškėja, 2019 m. liepos 31 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria buvo pakeistas teikiamo išlaikymo dydis. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 straipsnis). Apeliantas sudarant taikos sutartį, nenurodė apie egzistuojančią išlaikymo permoką, neprašė jos įskaityti ir sutiko teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas nemokėdamas tris mėnesius išlaikymo, nevykdė taikos sutarties. Kitu atveju, apeliantui savanoriškai mokant didesnio dydžio išlaikymą, o vėliau, nesant kitos šalies sutikimo, išlaikymo teikimas nutraukiamas ir reikalaujama išlaikymo permoką įskaityti, būtų savavališkai keičiamos taikos sutarties sąlygas, neapsaugomi šalių nepilnamečio interesai, nes nebūtų užtikrinamas nuolatinis lėšų teikimas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai neatskleidė visų bylos aplinkybių, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai, nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Šalys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.