Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-819-357/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-03
Bylos Nr.: 2A-819-357/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00989-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Atsakovas: A. S.
Ieškovas: A. S.
Trečiasis asmuo: SEB bankui ir BAB bankui „SNORAS“

Kategorijos

75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-819-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00989-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 75.6; 75.7; 75.8; 121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,

teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims SEB bankui ir BAB bankui „SNORAS“, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui A. S., tretiesiems asmenims SEB bankui ir BAB bankui „SNORAS“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo A. S. ir atsakovės A. S., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovui palikti santuokinę pavardę. Prašė nutraukus santuoką, santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovui A. S. pripažinti asmenine nuosavybe ir priteisti: 250 000 Lt vertės namų valdą, susidedančią iš 0,1991 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, pastoge, veranda (duomenys neskelbtini) ir terasa (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypus: 0,9500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3322 Lt; 0,2200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 870 Lt; 0,0300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 130 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat padalinti kilnojamuosius daiktus ir ieškovui priteisti : automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės; automobilį Niva VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės; šautuvą „Mannlicher“ 3000 Lt vertės, pistoletą „Arminijus“ 200 Lt vertės, savadarbę automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės, žoliapjovę „Partner“ 800 Lt vertės, trimerį „Honda“ 500 Lt vertės, benzininį pjūklą „Jonser“ 200 Lt vertės, žemės smulkintuvą „Benassi“ 1000 Lt vertės. Atsakovei A. S. priteisti žemės sklypus: 0,7600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2728 Lt vertės; 1,1500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4077 Lt vertės; 0,1400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 555 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Visus namų apyvokos daiktus: vokišką odinių baldų komplektą 200 Lt vertės, vokišką skystųjų kristalų televizorių LD 1500 Lt vertės, namų kiną „Soni“ 1000 Lt vertės, vokiškos palidovinės lėkštės komplektą 2000 Lt vertės, virtuvinį komplektą 3000 Lt vertės, sekciją 200 Lt vertės, minkštų baldų komplektą „Grafas“ 1500 Lt vertės, šaldytuvą „Liebher“ 300 Lt vertės, virtuvinį komplektą rūsyje 200 Lt vertės, šaldiklį „Snaigė“ 500 Lt vertės, šaldiklį „Liebher“ 400 Lt vertės, prancūzišką dujinį pečių „Izovat“ 2500 Lt vertės, čekišką malkinį pečių 2500 Lt vertės, indus, puodus, virtuvinį kombainą, kavos virimo aparatą, taures, vazas servisus 3000 Lt bendros vertės, miegamojo lovą 300 Lt vertės, spintą 300 Lt vertės, komodą 100 Lt vertės, komodą su veidrodžiu 100 Lt vertės, televizorių 500 Lt vertės. Atsakovei už atitenkančią mažesnės vertės turto dalį priteisti iš ieškovo piniginę 65000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kurią ieškovas sumokės per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę A. S. išsikraustyti su turtu iš šios namų valdos per 1 savaitę nuo minėtos kompensacijos išmokėjimo dienos. Nustatyti, kad kreditus iš AB SEB banko pagal sutartį Nr. 1160618070285-24 ir bankrutuojančio banko „Snoras“ pagal sutartį Nr. EM 110302Z990002 šalys grąžins bendrai. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, nes ji nesutiko santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu. Ieškovas nurodė, kad santuokos pradžioje jų santykiai buvo geri, ilgainiui jų santykiai ėmė keistis, interesai kardinaliai išsiskyrė. Jis rūpinosi materialine šeimos gerove, ieškovė nesidomėjo šeimos finansine padėtimi, rūpinosi tik šeimos buitimi. Jaučia savo kaltę dėl to, kad nemokėjo daugiau dėmesio parodyti sutuoktinei ir įsijausti į jos lūkesčius. Jų tarpusavio santykių pasikeitimas buvo ta priežastis, dėl kurios jis susižavėjo kita moterimi. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio pabaigos jis išsikraustė iš šeimos namų ir kartu negyvena, 2013 metų rudenį jam gimė su kita moterimi vaikas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, patikslintu priešieškiniu prašė nutraukus santuoką dėl ieškovo kaltės, turtą padalinti sekančiai: ieškovui A. S. priteisti: ½ dalį namų valdos, t.y. ½ dalį 0,1991 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o būtent 774 kv. m. žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu 2B; ½ dalį 210,98 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad A. S. naudosis pirmuoju namo aukštu, iš viso 72,84 kv.m. plotu; priteisti rūsio patalpą, plane pažymėtą R-7/ 8.39 ir rūsio patalpą, plane pažymėtą R-3/ 6.00; taip pat garažą, kuris yra įruoštas ūkiniame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (garažo vertė 4000 Lt) ir ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. priteisti 125000 Lt vertės turtą. Priteisti ieškovui šiltnamį 1000 Lt vertės, malkinės pastogę 800 Lt vertės; žemės sklypus: 0,0300 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės; 0,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1300 Lt vertės, 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės; 1.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6200 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteisti kilnojamuosius daiktus: palydovinės lėkštės komplektą 2000 Lt vertės, virtuvinį komplektą 3000 Lt vertės, sekciją „Vilnius“ 200 Lt vertės, šaldiklį „Liebher“ 400 Lt vertės, indus, puodus, kavos aparatą, vazas, taures, servizus 3000 Lt vertės, spintą 300 Lt vertės, televizorių „Šilelis“ 500 Lt vertės, komodą 100 Lt vertės, komodą su veidrodžiu 100 Lt vertės, revolverį „Arminus“ 300 Lt vertės, šautuvą „Mannlicher“ 3500 Lt vertės, ragų kolekciją 2000 Lt vertės, automobilį Mercedes benz 9000 Lt vertės, benzininį pjūklą 200 Lt vertės, žemės smulkintuvą 1500 Lt vertės, dujinę krosnį „Izovat“ 25000 Lt vertės. Viso priteisti ieškovui turto už 160 500 Lt. Atsakovei priteisti ½ dalį namų valdos, t.y. ½ dalį 0,1991 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o būtent 773 kv. m. žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu 1B; ½ dalį 210,98 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad A. S. naudosis antru namo aukšu, iš viso 55,89 kv. m. plotu; priteisti pirtį, esančią ūkiniame pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirties vertė 10000 Lt), rūsio patalpas R-1, R-4, R-5, R-6, ir ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. priteisti 125000 Lt vertės turtą. Atsakovei priteisti žemės sklypus: 0,7600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4100 Lt vertės, 0,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5300 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovei priteisti kilnojamuosius daiktus: vokišką odinį baldų komplektą 2000 Lt vertės, namų kiną „Soni“ 800 Lt vertės, minkštą baldų komplektą „Grafas“ 1000 Lt vertės, šaldiklį „Snaigė“ 100 Lt vertės, savadarbę automobilinę priekabą 100 Lt vertės, žoliapjovę „Partner“ 350 Lt vertės, čekišką malkinę krosnį 2500 Lt vertės, trimerį „Honda“ 300 Lt vertės, automobilį „Niva“ 4000 Lt vertės. Nustatyti, kad šalys bendrai naudosis 222 kv. m. žemės sklypo plotu plane pažymėtu B, taip pat bendrai naudosis 11,05 kv. m. rūsio patalpa, plane pažymėta R-2. Dėl prievolės SEB bankui sutinka, kad ji yra solidari. O prievolę BAB bankui „Snoras“ prašė pripažinti asmenine ieškovo prievole. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo pat santuokos pradžios tinkamai nesirūpino šeima. Pradžioje jie gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą, ieškovas nepadėjo jai buityje, nepadėjo auginti vaikų, visada akcentuodavo, kad uždirba šeimai pinigus, tuo ją žemindavo. Persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), vyras įsitraukė į medžioklę, jo pastoviai nebūdavo namuose. Pasiėmę paskolą nusipirko namą, tada visas namų ūkio tvarkymas atiteko jai. Ieškovo hobis brangiai kainavo, tačiau šiai pramogai jis leido šeimos pinigus. Nuo 2009 metų ieškovas visiškai pasikeitė, ji niekaip negalėjo įtikti, neįtikdavo ir vaikai. 2012 metų gegužės mėnesį atsakovas pasakė, kad turi kitą moterį. Ieškovo kaltinimai dėl jos elgesio nepagrįsti, nes ji draugą susirado po to, kai atsakovas paliko šeimą. Nurodo, kad padalinus gyvenamąjį namą ir nustačius naudojimosi tvarką, antrame aukšte reikėtų įsirengti virtuvę, įsivesti dujas, o pirmame aukšte įsirengti vonią ir tualetą. Be to, reikia atskirti visas komunikacijas. Pasidalinus namą, šiuo metu savo dalies nei viena iš šalių negalėtų parduoti, nes nėra atskirtos komunikacijos.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas 2006-06-05 su AB SEB banku yra sudaręs kredito sutartį Nr. 1160618070285-24 270.000,00 Lt sumai, būsto pirkimui. Sutartis buvo sudaryta, esant kito sutuoktinio A. S. sutikimui. Paskolos likutis 2013-07-25 yra 122.977,93 Lt. Kredito grąžinimo užtikrinimui gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti. Sutuoktinių prievolės pagal sutartį yra solidarios. Santuoką nutraukus solidarios prievolės nedalijamos, todėl nutraukus santuoką ir padalijus santuokinį turtą, prievolė grąžinti paskolą turi likti ieškovui ir atsakovei kaip solidariems skolininkams. Tretysis asmuo prašė byla nagrinėti kreditoriaus atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo BAB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas A. S. 2011-03-03 sudarė su banku „Snoras“ Naudojimosi mokėjimo kortele sutartį, kuria buvo suteikta 5000 Lt paskola. Pagal sutartį 2013 08 29 grąžintina paskolos suma yra 10.209,14 Lt, mokėtinos palūkanos 97,84 Lt, komisiniai mokesčiai 2,00 Lt. Sutarties pabaigos data 2015-03-31. Kadangi sutartis buvo sudaryta santuokos metu, šeimos poreikiams tenkinti, todėl šalys įgijo bendrą prievolę, kuri privalo būti vykdoma solidariai. Prašė nutraukus santuoką nurodyti, kad po santuokos nutraukimo pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties ieškovas ir atsakovė atsakys bankui solidariai. Prašė bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp A. S. ir A. R.-S. (duomenys neskelbtini) rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, paliko santuokines pavardes – S., S.. Padalino santuokoje įgytą turtą sekančiai: Pripažino asmenine nuosavybe ir ieškovui A. S. priteisė: 250 000 Lt vertės namų valdą, susidedančią iš 0,1991 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, pastoge, veranda (duomenys neskelbtini) ir terasa (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9500 ha, 5300 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1400 ha ploto, 900 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.0300 ha ploto, 2700 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.2200 ha ploto, 1300 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį NIVA VAZ 2121, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės ir savadarbę automobilinę priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės, šautuvą „Mannlicher“ su optika 3250 Lt vertės, pistoletą „Arminus“ 250 Lt vertės, žoliapjovę „Partner” 575 Lt vetės, trimerį „Honda” 400 Lt vertės, palydovinės lėkštės komplektą 2000 Lt vertės; virtuvinį komplektą 3000 Lt vertės; sekciją 200 Lt vertės; šaldytuvą „Liebher“ 200 Lt vertės; virtuvinį komplektą rūsyje 200 Lt vertės; šaldiklį „Liebher“ 400 Lt vertės; miegamojo lovą 175 Lt vertės; spintą 300 Lt vertės; komodą 100 Lt vertės; komodą su veidrodžiu 100 Lt vertės; televizorių 500 Lt vertės; indus, puodus, vazas, taures, viruvės kombainą, aparatą kavai virti, bendros 3000 Lt vertės; malkinį pečių 2500 Lt vertės, iš viso turto už 280 700 Lt. Pripažino asmenine nuosavybe ir priteisė atsakovei A. S.: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.7600 ha ploto, 4100 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1500 ha ploto, 6200 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); automobilį Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės; žemės smuklintuvą 1250 Lt vertės, vokišką odinį baldų komplektą 2000 Lt vertės, namų kiną „Soni“ 900 Lt vertės, minktą baldų komplektą „Grafas“ 1250 Lt vertės, šaldiklį „Snaigė“ 300 Lt vertės, skystųjų kristalų televizorių LD 1150 Lt vertės, dujinį pečių „Izovat“ 2500 Lt vertės, iš viso turto už 28 650 Lt. Iš ieškovo A. S. priteisė atsakovei A. S. piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą – 65.000,00 Lt. Įpareigoti ieškovą piniginę kompensaciją sumokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įpareigojo atsakovę A. S. išsikraustyti iš namų valdos (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu, per du mėnesius nuo 65 000 Lt piniginės kompensacijos gavimo dienos. Nustatė, kad kreditus iš AB SEB banko pagal sutartį Nr. 1160618070285-24 ir bankrutuojančio banko „Snoras“ pagal sutartį Nr. EM 110302Z990002 šalys grąžins bendrai, pagal tų sutarčių sąlygas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas vertino, kad šalys santuokoje įgijo turto už 309.350,00 Lt, ši suma mažintina esamų solidarių prievolių suma (SEB banko 122 977,93 + BAB banko Snoras 102 09,14 = 133187,07 Lt), todėl dalintino turto vertę sudaro 176.162,63 Lt (309350 Lt – 133187,07 Lt = 176162,63 Lt). Kiekvienai šaliai turi būti priteista turto už 88.081,46 Lt (176 162,63 Lt : 2 = 88 081,46 Lt). Atsakovei priteistina turto natūra tik už 28 650 Lt. Kadangi atsakovei tenkanti turto dalis yra mažesnė, o sutuoktinių turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d., 3 d.), todėl atsakovei A. S. priklauso iš ieškovo A. S. piniginė kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą - 59 431,46 Lt (88 081,46 Lt – 28 650 Lt = 59 431,46 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutiko atsakovei sumokėti 65 000 Lt, atsakovei kompensacija didintina iki ieškovo siūlomos sumos - 65 000 Lt. Kreditus iš AB SEB banko ir BAB banko „Snoras“ šalys grąžins bendrai, mokant įmokas pagal sutarčių sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria padalintas tarp bylos šalių santuokinis turtas ir padalyti jį sekančiai:

1. Apeliantei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 125 000 Lt vertės (duomenys neskelbtini), esančios namų valdos, susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Ieškovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 125 000 Lt vertės (duomenys neskelbtini), esančios namų valdos, susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nustatyti naudojimosi bendru turtu - namų valda su gyvenamuoju namu ir priklausiniais - tvarką, paskiriant:

a) apeliantei naudotis visomis 55,89 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir 1-10, gyvenamojo namo rūsio 22,97 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-4, ir 14,34 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-6, ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 211 p, dalimis, kuriose įrengta pirtis ir sandėlis;

b) ieškovui naudotis 64,15 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-3, 8,69 kv.m. ploto veranda, plane pažymėta indeksu 1a1p, terasa, plane pažymėta indeksu T, gyvenamojo namo rūsio 18,37 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-5 ir 8,39 ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-7, ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 211 p, dalimi, kurioje įrengtas garažas;

c) bendrai naudotis visu 0,191 ha namų valdos žemės sklypu, gyvenamojo namo pirmojo aukšto 4.96 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4, gyvenamojo namo rūsio 3,35 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu R-l, 11,05 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu R-2, 6,00 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-3, kiemo statiniais - šuliniu, plane pažymėtu indeksu K, ir tvora (cokoliu), plane pažymėtu indeksu T.

4. Pripažinti pagal ieškovo A. S. su trečiuoju asmeniu BAB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 3 d. sudarytą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. EM 110302Z990002 likusią 10 380,98 Lt dydžio piniginę prievolę ieškovo asmenine.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kitoje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atleisti apeliantę A. S. nuo likusios 1 686,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Priteisti iš ieškovo apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 3.127 straipsnio 3 d. nuostatas. Apeliantės pirmosios instancijos teismo prašytas padalinti natūra po ½ bylos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis yra 219,37 kv.m. bendro ploto, su rūsiu sudaro tris aukštus. Kiekvienas iš esamų gyvenamojo namo aukštų gali būti naudojamas atskirai. Pagal namo techninį įrengimą į visus aukštus yra patenkama pro atskirus įėjimus. Tai, jog gyvenamojo namo inžineriniai tinklai ar tam tikros patalpos, kaip pvz. laiptinė, tualetas, yra bendri jokiu būdu nereiškia viso gyvenamojo namo nedalumą. Be to, apeliantė teismo prašė ne atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią dalį, ką galima spręsti iš teismo motyvų apie techninio projekto nepateikimą o tik nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką kur galima dalį patalpų, inžinerinius tinklus, kad ir pradžioje, kol bendraturčiai susitars ir apsispręs atsidalinti jiems priklausančias dalis, paskirti naudotis bendrai. Pažymėtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai privalo prižiūrėti bendras patalpas, inžinerinius tinklus, vykdyti prievoles tretiesiems asmenims, kaip pvz. mokėti už elektrą, šildymą vandenį ir kt., proporcingai pagal turimą dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CK 4.76 str.), todėl gyvenamojo namo inžinerinių tinklų bendrumas nesudaro jokių kliūčių naudotis bendru turtu ir žinoma nusistatyti to naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008).

2. Atkreipia teismo dėmesį, kad prašymą dalinti namų valdą natūra nulėmė tai, jog ji, priešingai nei ieškovas, kitos gyvenamosios vietos, būsto, neturi. Santuokos metu įsigijus šį gyvenamąjį būstą apeliantė tiek savo finansinėmis galimybėmis, tiek fiziniu darbųjį nuolat prižiūrėjo, rūpinosi, pagal savo ir vaikų poreikius bei interesus jį rengė, todėl pagrįstai vylėsi nuolat jame gyventi. Nepriklausomai nuo bylos šalių dviejų vaikų pilnametystės, jie yra jos pagal finansines galimybes remiami, gyvena kartu su ja pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistame gyvenamajame name. Šiuo adresu yra deklaruotos jų gyvenamosios vietos. Bylos šalių vaikai dėl turtinės padėties nuosavo ar nuomojamo gyvenamojo būsto neturi. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priteisus visą namų valdą ieškovui, tiek apeliantė, tiek kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai neturi kur gyventi, yra metami į gatvę, todėl teismo sprendimas šioje skundžiamoje dalyje yra neteisingas tiek apeliantės, tiek bylos šalių pilnamečių vaikų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino, kad tokį turto padalijimą lemia itin konfliktuoti šalių santykiai. Manytina, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tik vienu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal kurį policija buvo kviečiama apeliantės iniciatyva ir tik kartą, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo ir atvykęs ieškovas užsipuolė apeliantę ne dėl jos asmeninių savybių, nesugyvenamo charakterio, o dėl nesutariamo turto padalijimo. Atsakovas palikęs šeimą išėjo iš bendrų namų pas kitą moterį dar 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Jis nuolat atvykdavo aplankyti savo vaikus, prižiūrėdavo gyvenamąjį namą tvarkė aplinką atvykęs bendraudavo su apeliante. Ieškovas ne kartą yra atvykęs kartu su esama gyvenimo drauge ir jokių konfliktų per ši laikotarpį tarp bylos šalių nėra buvę. Apeliantės pagrįstas ir teisėtas lūkestis dėl gyvenamosios valdos padalijimo natūra nulėmė ir jos prašymą po santuokos padalijimo paskirstyti tarp bylos šalių atitinkamus kilnojamuosius daiktus, kaip pvz. dujinę ir malkinę krosnis, baldus, buitinę techniką, kurie buvo įsigyti ir yra pritaikyti naudoti tik šiam gyvenamajam namui ar konkrečioms jo patalpoms. Pirmosios instancijos teismas visą namų valdą perdavęs asmeninėn nuosavybėn ieškovui į aukščiau nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, kas papildomai liudija ir apie neprotingą bendro turto paskirstymą tarp bylos šalių.

4. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 3.127 straipsnio 2 d. nuostatas, nes atimdamas iš bendro turto masės bendras solidarias sutuoktinių prievoles tretiesiems asmenims, de fakto ieškovui priteisė daugiau nei 2/3 dalis, o ieškovei nepilnai 1/3 dalį bendro turto, ir tokiu būdu nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovui ir apeliantei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto vertė pagal teismo išvadas sudaro 309 350 Lt, todėl bendrą turtą dalijant lygiomis dalimis kiekvienai iš bylos šalių turėjo būti perduota asmeninėn nuosavybėn 154 675 Lt vertės turtas. Pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn buvo perduota atėmus ieškovei priteistą piniginę kompensaciją 215 700 Lt vertės turtas, o ieškovei su pinigine kompensacija - 93 650 Lt vertės turtas. Pagal motyvuojamąją dalį tokį skundžiamą sprendimą nulėmė netinkamas Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 2 d. taikymas, kai bendro turto masė buvo sumažinta bendrų solidariųjų skolinių įsipareigojimų suma. Nutraukus bylos šalių santuoką pastarieji bendri skoliniai įsipareigojimai teismo sprendimu nebuvo keičiami. Apeliante nuo likusios bendros solidarios prievolės mokėjimo tretiesiems asmenims nebuvo atleidžiama, todėl liko teisiškai įpareigota šiuos vykdyti solidariai, kas po teismo sprendimo reiškia ne ką kitą o mokėti už ieškovui perduotą turtą, t.y. atitinkamą savo turto dalį atiduoti ieškovui neatlygintinai. Kadangi apeliantė nuo solidarių prievolių nebuvo atlesta, teismas neturėjo jokio pagrindo mažinti bendro turto masės likusių bendrų solidariųjų prievolių apimtimi.

5. Apeliantė apie ieškovo asmeniškai su trečiuoju asmeniu BAB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 9 d. naudojimosi mokėjimo kortele sutarties Nr. EM 110302Z990002 sudarymą iki ieškinio šioje civilinėje byloje jai įteikimo dienos nežinojo. Santuokos metu ieškovas apeliantei tik buvo užsiminęs apie norimą sudaryti tokio pobūdžio sandorį jo paties laisvalaikio priemonėms -šaunamiesiems ginklams - įsigyti. Apeliantė su tokio sandorio sudarymu nesutiko. Draudė ieškovui sudaryti tokio pobūdžio sandorį. Sandorio sudarymo faktą ieškovas nuo apeliantės nuslėpė, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantė žinojo apie nurodytą ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą sandorį, yra nepagrįstos ir klaidingos. Iš ieškovo pateikto pagal nurodytą su trečiuoju asmeniu sudarytą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad didžioji vartojimo kredito dalis buvo paimta 2011 metais, tik sudarius sutartį. Didžioji dalis vartojimo kredito buvo panaudota ne šeimos interesams tenkinti, o nežinomoms prievolėms vykdyti, kaip, pvz., 2011 m. kovo 10 d. V. R. 1 660,00 L, R. R. 1 560,00 Lt, 2011 m. kovo 12 d. 2 000,00 Lt paimti grynais, 2011 m. kovo 16 d. 3 385,00 Lt pervesti į kitą ieškovo tame pačiame banke sąskaitą (duomenys neskelbtini), apie kurios egzistavimą apeliantė niekuomet nežinojo ir teismui apie ją jokie duomenys nebuvo pateikti, 2011 m. balandžio 4 d. 3 897,54 Lt konvertuoti į ES valiutą eurą ir pagrįstai teigtina taip pat panaudoti ne šeimos prievolėms vykdyti. Ir tik nedidelė dalis piniginių lėšų buvo panaudoti pervedant juos į ieškovo SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. kovo 14 d. 1 000,00 Lt, 2011 m. balandžio 4 d. 150,00 Lt, 2011 m. balandžio 9 d. 120,00 Lt, 2011 m. balandžio 12 d. 1 000,00 Lt ir 2011 m. gegužės 12 d. 450,00 Lt), iš kurios tuo laikotarpiu buvo vykdomi mokėjimai būsto paskolai dengti bei 2011 m. balandžio 4 d. 150,00 Lt apeliantei. Tačiau ir šie piniginių lėšų pervedimai jokiu būdu nepatvirtina jų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui. Tame pačiame laikotarpyje į šią sąskaitą buvo pervestas ieškovo darbo užmokesti bei iš SEB banko sąskaitos nepalyginamai didesnis piniginių lėšų kiekis. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie kitas ieškovo turėtas ir nuo apeliantės nuslėptas atsiskaitomąsias sąskaitas, šių sąskaitų išrašai, tik kurių visumos analizė ir būtų pakankama kelti prielaidą apie piniginių lėšų stygių iš trečiojo asmens paimto vartojimo kredito metu, t.y. būtinumą sudaryti sandorį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o skundžiamą Telšių r. apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-671/2014 palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovo naudai apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją - 300 Lt pagal 2014-07-14 sąskaitą faktūrą Nr. 008/2014 ir kasos pajamų orderį Nr. 006/2014.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai (pvz. namų valdos žemės sklypo padalinimo dalyje), ką draudžia CPK 312 str.

2. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, namų valdos, padalinimo būdo teismas nusprendė įvertinęs, kad bendras ginčo šalių gyvenimas vienoje namų valdoje negalimas dėl negalėjimo ginčo šalims po ištuokos tinkamai naudotis kiekvienai tenkančiomis patalpomis pagal jų tiesioginę paskirtį dėl to, kad patalpos nepritaikytos gyventi dviem šeimoms, o pritaikymas negalimas dėl būtinų ir neišvengiamų žymių rekonstrukcinių pakeitimų ir su tuo susijusių per didelių sąnaudų, byloje šie klausimai neišspręsti, o išspręsti juos ateityje neįmanoma dėl susiklosčiusių šalių priešiškų santykių. Mano, kad teismas atsižvelgė į ieškovo ir atsakovės susitarimą, kad visas santuokoje įgytas skolines prievoles bankams po ištuokos realiai įvykdys ieškovas.

3. Teismo išvadų dėl ginčo šalių priešiškų santykių teisingumą papildomai liudija pridedamas Telšių AVPK 2014-07-16 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų apeliantės A. S. veiksmų, patvirtinantis priešiškas bei agresyvias apeliantės nuostatas dabartinės ieškovo šeimos atžvilgiu.

4. Lėšos iš BAB banko „Snoras“ pagal 2011 m. kovo 3 d. sudarytą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį buvo skolintos bei naudojamos šeimos interesais, todėl ginčo šalių įsipareigojimai ir atsakomybė yra solidarūs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl dalies turto padalijimo, apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl namų valdos bei žemės sklypo padalijimo natūra, dėl priešieškinio atmetimo namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje ir sutuoktinių prievolės apimties kreditoriaus BAB banko „Snoras“ atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kito turto padalijimo, kuris nėra apeliacijos objektu ir nėra ginčijamas apeliaciniu skundu, pasisako tik ta apimtimi, kuri būtina apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl jų nėra ginčo, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Dėl namų valdos padalijimo

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LR CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). LR CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal LR CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, LR CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių nėra ginčo tiek dėl viso turto vertės, kuri sudaro 309.350,00 Lt, tiek dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis namas su mansarda, bei priklausiniais, vertės – 250.000,00 Lt. Kadangi apeliantė teismo nustatytos turto vertės neginčija, teisėjų kolegija ją laiko teisinga ir dėl jos plačiau nepasisako. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo. Apeliantė nurodo, kad namų valdą natūra priteisus ieškovui A. S., apeliantei akivaizdžiai priteista mažiau turto, todėl prašo namų valdą padalinti lygiomis dalimis ir atkreipia dėmesį, kad apeliantė su vaikais lieka be gyvenamosios vietos.

CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus, tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais.

Žemesnės instancijos teismas

Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvusių sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas už 309.350,00 Lt (iš kurio 250.000,00 Lt sudaro namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), bei kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas už 59.350,00 Lt) ir pasyvas už 176.162,63 Lt (prievolė SEB bankui 122.977,93 Lt ir prievolė BAB bankui ,,Snoras“ 10.209,14 Lt). Teismas vertino, kad santuokoje šalys įgijo turto už 309.350,00 Lt, šią sumą mažino esamų solidarių prievolių suma (SEB banko 122.977,93 + BAB banko Snoras 10.209,14 = 133.187,07 Lt). Nurodė, kad dalintino turto vertę sudaro 176.162,63 Lt (309350 Lt – 133187,07 Lt = 176162,63 Lt), o kiekvienai šaliai turi būti priteista turto už 88.081,46 Lt (176 162,63 Lt : 2 = 88 081,46 Lt). Teismas sprendė, kad kreditus šalys mokės solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui namų valdą, kurios vertė 250.000,00 Lt padalijus ne natūra po ½ dalį, bet priteisus ieškovui, o atsakovei priteisus 65 000 Lt kompensaciją, susidarė situacija, kurioje ieškovui atiteko didesnės vertės nekilnojamasis turtas, nors prievolės kreditoriams buvo paliktos solidariosios.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju solidariosios prievolės nebuvo padalintos, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą pažymi, kad ieškovo argumentas, kad įmokas realiai įsipareigojo šalių susitarimu mokėti jis, yra nereikšmingas, kadangi teisiniu atžvilgiu šalims sudarius tokį susitarimą apeliantės atsakomybė kreditorių atžvilgiu nepakinta, ji toliau laikoma solidaria bendraskole.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių solidariąsias prievoles 176.162,63 Lt sumai, CK

3.127 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinį turto padalijimą natūra, taikytiną sutuoktinių namų valdai, kuris yra dalus turtas ir vienintelis šeimos būstas pažymi, kad šalių santuokoje įgytas būstas - namų valda turi būti padalintas natūra lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), sudaro vertingiausią turto dalį, taip pat į aplinkybę, kad apeliantė šioje namų valdoje tebegyva su vaikais ir neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas namų valdą pripažinti ieškovo A. S. asmenine nuosavybe neatitinka bendrųjų teisės principų ir šalis pastato į akivaizdžiai nelygiavertę padėtį, bei prieštarauja turto padalijimo natūra principinei nuostatai.

Pažymėtina, kad apeliantė yra solidari bendraskolė 176.162,63 Lt prievolėms, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, o atsakovei priteisti 65.000,00 Lt kompensaciją, atsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas turi mokėti įmokas už paskolas, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Pažymėtina, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), susideda: iš 0,1991 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, pastoge, veranda (duomenys neskelbtini) ir terasa (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, namų valdos plotas yra pakankamo dydžio, kad būtų galima jį padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamasis namas yra pakankamai didelės kvadratūros – 219,37 kv. m. ploto, todėl argumentas, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai yra neteisingas. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju, pateikti įrodymai nepaneigia, kad tiek namų valda, tiek joje esantis gyvenamasis namas gali būti padalijamas dviem šeimoms. Pirmosios instancijos teismas namų valdos priteisimą vien ieškovui grindė argumentais, kad namų valdos padalijimas sukeltų neproporcingai dideles išlaidas bei aplinkybe, kad tarp bylos šalių yra susiklostę įtempti santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad namų valdos vertė sudaro 250.000,00 Lt, o ieškovo kartu su atsiliepimu pateiktame statinių dalumo ir padalinių dalių naudojimosi galimybių nustatymo aiškinamajame rašte (49-62 b.l., 3 t.) nurodyta, kad numatomos vidutinės namų valdos padalijimo išlaidos sudarytų 48.034,00 Lt, vadinasi išlaidos siekia apie penktadalį namų valdos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių nesutarimai negali nulemti akivaizdžiai nelygiavertės šalių padėties.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantės reikalavimas dėl namų valdos padalijimo yra tenkintinas ir Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiama ½ dalis (125 000 Lt vertės) namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiama ½ dalis 125 000 Lt vertės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo

Apeliantė A. S. apeliaciniu skundu prašo nustatyti tokią naudojimosi bendru turtu - namų valda su gyvenamuoju namu ir priklausiniais – tvarką: leisti apeliantei naudotis visomis 55,89 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir 1-10, gyvenamojo namo rūsio 22,97 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-4, ir 14,34 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-6, ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 211 p, dalimis, kuriose įrengta pirtis ir sandėlis; ieškovui leisti naudotis 64,15 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-3, 8,69 kv.m. ploto veranda, plane pažymėta indeksu 1a1p, terasa, plane pažymėta indeksu T, gyvenamojo namo rūsio 18,37 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-5 ir 8,39 ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-7, ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 211 p, dalimi, kurioje įrengtas garažas; leisti bendrai naudotis visu 0,191 ha namų valdos žemės sklypu, gyvenamojo namo pirmojo aukšto 4.96 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4, gyvenamojo namo rūsio 3,35 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu R-l, 11,05 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu R-2, 6,00 kv.m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-3, kiemo statiniais - šuliniu, plane pažymėtu indeksu K, ir tvora (cokoliu), plane pažymėtu indeksu T.

Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi tvarkos namų valda, esančios (duomenys neskelbtini), nustatymas nėra naujas atsakovės materialusis reikalavimas, kadangi toks reikalavimas buvo pareikštas kartu su priešieškiniu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai yra prieštaringi, apeliantės nurodyta namų valdos su žemės sklypu naudojimosi tvarka, jos nustatymo techninės galimybės nebuvo pirmosios instancijos teisme nagrinėjama ir pagal pateiktus šalių įrodymus nebuvo įvertinta. Ieškovas yra pateikęs statinių dalumo ir padalintų dalių naudojimosi galimybių nustatymo aiškinamąjį raštą, prieštaraujantį atsakovės pareikštam reikalavimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme visoje apimtyje iš naujo, pasiūlant šalims pateikti projektus atitinkančius technines namų valdos padalijimo galimybes, o šalims nesutarus, pasitelkti specialistus. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiems šalims pateikus namų valdos padalijimo ar naudojimosi tvarkos projektus, pirmosios instancijos teismas iš naujo turi įvertinti abiems šalims priimtiniausią namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo (padalijimo) variantą ir dėl to, kad šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, to padaryti apeliacinės instancijos teisme negalima.

Dėl solidarios prievolės BAB bankui ,,Snoras“

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pripažinti ieškovo A. S. su trečiuoju asmeniu BAB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 3 d. sudarytą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. EM 110302Z990002 likusiai 10.380,98 Lt dydžio piniginei prievolei, ieškovo asmenine prievole.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek buvusių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio buvusių sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė teigia, kad apie ieškovo asmeniškai su trečiuoju asmeniu BAB banku „Snoras“ 2011 m. kovo 9 d. naudojimosi mokėjimo kortele sutarties Nr. EM 110302Z990002 sudarymą iki ieškinio šioje civilinėje byloje jai įteikimo dienos nežinojo. Santuokos metu ieškovas apeliantei tik buvo užsiminęs apie norimą sudaryti tokio pobūdžio sandorį jo paties laisvalaikio priemonėms -šaunamiesiems ginklams - įsigyti. Apeliantė tokio sandorio sudarymui nepritarė. Sandorio sudarymo faktą ieškovas nuo apeliantės nuslėpė, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantė žinojo apie nurodytą ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą sandorį, yra klaidingos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai yra neįrodyti. Apeliantė nurodydama, kad nepritarė kredito paėmimui pati patvirtina, kad iš anksto apie ketinimus sudaryti sutartį su BAB banku „Snoras“ žinojo, todėl teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės argumentai yra prieštaringi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, nesutinkama su kredito paėmimu, turėjo imtis aktyvių veiksmų, galėjo apie savo nesutikimą informuoti banką. Pažymėtina, kad ginčijamo kredito pagrindu gautų pinigų panaudojimą šeimos interesams patvirtina sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad kredito pagrindu gauti pinigai naudoti SEB banko paskolai dengti, apmokėjimui už vaikų studijas (11-16 b.l., 1 t.). Apeliantės pateiktos sąskaitos išrašas šių aplinkybių nepaneigia, taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimo šioje dalyje nekeičia.

Dėl likusio buvusių sutuoktinių turto padalijimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo, iškyla būtinybė koreguoti teismo sprendimą taip, kad buvusių sutuoktinių turto dalys būtų lygios. Pažymėtina, kad teismas ieškovui priteisė žemės sklypus ir kitą kilnojamąjį turtą anksčiau išvardinta tvarka, viso turto už 28 650 Lt. Taip pat priteisė 65.000,00 Lt kompensaciją iš ieškovo už namų valdą. Akivaizdu, kad padalijus namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), šalims ½ dalimis, būtina koreguoti priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad be namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovui priteista turto už 30.700,00 Lt, o apeliantei priteista turto už 28.650,00. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į padalinto turto vertę, atsakovei iš ieškovo priteisiama kompensacija mažinama iki 2.050,00 Lt (30.700,00 Lt – 28.650,00 Lt).

Likusi teismo sprendimo dalis dėl kito natūroje padalinto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir padalintų solidarių prievolių kreditoriams, paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis apeliantė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 850,00 Lt už teisinę pagalbą (35 b.l., 3 t.), 1.986 Lt žyminio mokesčio, kurio 300 Lt apeliantė sumokėjo paduodama apeliacinį skundą, o nuo likusios dalies mokėjimas atidėtas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Atsakovas patyrė 300 Lt išlaidų už valdoje esančių statinių dalumo ir padalintų dalių naudojimosi galimybių nustatymą (63-64 b.l., 3 t.). Pažymėtina, kad apeliantės reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl jai priteisiama 945 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo reikalavimai taip pat tenkinti iš dalies, jam iš apeliantės priteisiama 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sudėjus šiuos reikalavimus, apeliantei iš ieškovo priteisima 845 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė buvusių sutuoktinių turto dalis, todėl apeliacinio skundo motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti iš dalies, o namų valdos naudojimosi namų valda tvarkos nustatymo klausimo dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsniu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 125 000 Lt vertės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), susidedančios iš 0,191 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš A. S. priteisti A. S. 2.050,00 Lt piniginę kompensaciją.

Teismo sprendimą dalyje dėl namų valdos su žemės sklypu, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovo A. S. 845,00 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė