- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1072-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09733-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- Ž. N.
- Trečiasis asmuo
- Ž. N.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1072-163/2015
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-09733-2014-0)
2015 m. rugsėjo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Ž. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Ž. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 834,11 Eur (2880,00 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. pradžioje atsakovas kreipėsi į ieškovą kaip į nekilnojamojo turto pardavimo agentą su prašymu padėti parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovas suteikė atsakovui paslaugas – surado minėto buto pirkėją. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikinus, kad atsakovas yra minėto buto savininkas, 2014-05-02 tarp atsakovo ir surastos pirkėjos B. U. buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o pirkėjas įsipareigojo už butą sumokėti 142 600 Lt kainą. Pagal Sutarties 17 punktą atsakovas įsipareigojo už tarpininkavimo paslaugas sumokėti 834,11 Eur (2880,00 Lt) baudą ieškovo, vykdančio individualią veiklą, naudai, jei dėl atsakovo kaltės nebus įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Nurodė, kad 2014-05-08 atsakovas grąžino pirkėjai B. U. jos sumokėtą avansą bei nutraukė su pirkėja sudarytą buto pardavimo sutartį. Kadangi pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ne kartą ragino atsakovą sumokėti 834,11 Eur (2880,00 Lt) baudą – skolą už tarpininkavimo paslaugas surandant pirkėją, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad atsakovas į ieškovą nesikreipė dėl pirkėjo jo turimam butui suradimo, o matyti, kad būtent B. U. kreipėsi į ieškovą, prašydama tarpininkauti ir surasti jai jos pageidavimus tenkinantį butą, kurį ji galėtų įsigyti. Taigi, visas tarpininkavimo paslaugas iki 2014-05-02 ginčo sutarties sudarymo ieškovas teikė B. U., o ne atsakovui, kadangi į ieškovą kaip nekilnojamojo turto agentą kreipėsi būtent šis asmuo (B. U.), o ne atsakovas, visi nurodomi ieškovo veiksmai (vykimas su kliente į atsakovo butą apžiūrai) buvo nukreipti į B. U. poreikių nusipirkti jos poreikius tenkinantį butą tenkinimą. Kadangi ieškovas netarpininkavo atsakovui surandant pirkėją, o tarpininkavo B. U. surandant butą, kurį pastaroji galėtų įsigyti, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atlikto paslaugą, už kurią atsakovui kyla pareiga sumokėti. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors jo atliktus veiksmus, išlaidas vykdant tarp šalių sudarytą 2014-05-02 paslaugų sutartį, taip pat negali nurodyti, kokias paslaugas būtent pagal šią sutartį suteikė, kalba tik apie atliktus veiksmus, nukreiptus į buto B. U. suradimą. Remiantis šiomis sutarties nuostatomis, jas aiškinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, akivaizdu, kad sutarties 17 punkto tikslas yra garantuoti ieškovui atlyginimo gavimą, jam suteikus tarpininkavimo paslaugas (ruošiant dokumentus notarinei buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (Sutarties 14 p.), kai po veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti atlikimo viena būsimo pirkimo–pardavimo sandorio šalis atsisako tokią sutartį sudaryti. Traktuojant šalių sudarytos 2014-05-02 sutarties 17 punktą priešingai, t. y. kad 2880 Lt tarpininkavimo mokestis išlieka privalomas ir ši suma ieškovui turi būti sumokėta nepaisant to, ar iki 2014-05-02 sutarties pasibaigimo ją nutraukiant ieškovas atliko kokius nors veiksmus, suteikė paslaugas, ar ne, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį pasinaudojant ieškovo paslaugomis; be to, toks sutarties aiškinimas būtų nesąžiningas atsakovo kaip vartotojo atžvilgiu. Taigi, sutarties 17 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties kaltoji šalis sumoka ieškovui 2880 Lt baudą, kuri lygi tarpininkavimo paslaugų kainai, jei 2014-05-02 sutarties galiojimo metu tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos, tačiau po jų suteikimo pagrindinė sutartis nesudaryta (CK 6.193 str. 4 d.). Juolab kad ir pats ieškovas ieškinį reiškia dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo ir 2880 Lt baudą prilygina skolai už tarpininkavimo paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos yra visiškai aiškios ir suprantamos, sutarties 17 punkte numatyta bauda susieta su šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, o ne su ieškovo faktiškai suteiktomis paslaugomis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškinti sutarties sąlygų remdamasis LR CK 6.193 straipsnio nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas atsakovui nesuteikė jokių paslaugų, kadangi ieškovui pasiūlius tarpininkavimo paslaugas, atsakovas sutiko ir surado atsakovui butui pirkėją, buvo aptartos buto pirkimo ir pardavimo sąlygos ir pasirašyta preliminarioji sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl 834,11 Eur skolos preliminariosios sutarties pagrindu, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti butą pirkėjai, tačiau atsakovas preliminariąją sutartį nutraukė, todėl atsakovas turi sumokėti 834,11 Eur baudą – skolą už tarpininkavimo paslaugas surandant pirkėją. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį 2014-05-02, ja atsakovas (preliminariojoje sutartyje – pardavėjas) įsipareigojo parduoti nuosavybės teise jam priklausantį turtą – butą, tačiau sutarties šalims neįvykdžius šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti agentūrai už tarpininkavimo paslaugas 2 880 Lt baudą. Ieškovas teigia, kad atsakovas 2014 m. pradžioje kreipėsi į ieškovą kaip į nekilnojamojo turto agentą su prašymu padėti parduoti butą, atsakovui šios paslaugos buvo suteiktos – surastas jo buto pirkėjas, 2014-05-02 buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Atsakovas šiuos ieškovo teiginius neigia bei nurodė, kad nekilnojamojo turto agentūros dėl buto pardavimo neieškojo, butą pardavinėjo savo jėgomis pagal pačių su sutuoktine įdėtą skelbimą į internetą, todėl iš ieškovo jokių paslaugų neprašė ir jų negavo, o atsakovo santykiai su ieškovu prasidėjo tik nuo 2014-05-02, pasirašius preliminariąją sutartį pirkėjos prašymu. Iki to laiko pirkėja buvo atėjusi su agentu apžiūrėti buvo jos iniciatyva ir agentas buto pirkimo ir pardavimo veiksmus atliko tik pirkėjos naudai. Esant ginčui nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento situacija turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš šioje byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas 2015-02-23 teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas į jį nesikreipė dėl pirkėjo jo turimam butui suradimo, tačiau nurodo, kad tarpininkavimo paslauga atsakovui vis vien buvo suteikta, kadangi ieškovas du kartus į atsakovo butą atvežė klientą – B. U., t. y. atsakovas sutiko su ieškovo teikiamomis paslaugomis ir tarpininkavimo paslaugos esmė buvo įgyvendinta. Tačiau vertinant ieškovo veiksmus atsakovo atžvilgiu, t. y. ar ieškovas vien tik atsivesdamas savo klientę – pirkėją į atsakovo namus pirkėjos prašymu suteikė agentavimo paslaugas, negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovas sutiko su ieškovo teikiamomis paslaugomis ir tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos, kadangi nekilnojamojo turto agentas veikė pirkėjos iniciatyva ir jos prašymu lydėjo pirkėją į atsakovo butą ir tik vėliau jos prašymu buvo sudaryta trišalė preliminarioji sutartis, kuria sutarties šalys prisiėmė įsipareigojimus. Todėl analizuojant klausimą dėl atsakovo pareigos sumokėti baudą už preliminariosios sutarties nutraukimą, turi būt atkreipiamas dėmesys į tai, kokie konkrečiai veiksmai atlikti atsakovo atžvilgiu bei kada ši sutartis buvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad ieškovas iki sudarant trišalę preliminariąją sutartį atliko kokius nors veiksmus atsakovo naudai, kadangi iš byloje esančių buto pirkėjos – liudininkės B. U. paaiškinimų, kurių neginčijo ir ieškovas, matyti, kad būtent B. U. kreipėsi į ieškovą, prašydama tarpininkauti ir surasti jai jos pageidavimus tenkinantį butą, kurį ji galėtų įsigyti. Todėl darytina išvada, kad visas tarpininkavimo paslaugas iki 2014-05-02 ginčo sutarties sudarymo ieškovas teikė B. U., o ne atsakovui. Todėl konstatuotina, kad ieškovas veikė pirkėjos naudai, o ne atsakovo ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, siekdamas parduoti butą, naudojosi nekilnojamojo turto agento paslaugomis.
Šioje byloje nors ir konstatavus, kad ieškovas neatliko tarpininkavimo veiksmų surandant atsakovui pirkėją jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, tačiau šalys vis dėlto sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovas šią sutartį parengė tiek pirkėjos, tiek pardavėjo sutikimu, todėl ieškovui turi būti atlygintos išlaidos, susijusios su preliminariosios sutarties sudarymu. Sutarties 17 punktas numato, kad vienai iš šalių neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kaltoji šalis turi sumokėti 2880 Lt baudą agentūrai. Bauda yra laikoma viena iš netesybų rūšių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovo įdėtą darbą su atsakovu, t. y. preliminariosios sutarties sudarymą, bei tai, kad atsakovas sutartį nutraukė jau kitą darbo dieną ieškovui nespėjus atlikti jokių kitų veiksmų, būdingų ir būtinų įvykdyti ir įforminti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, darytina išvada, kad 2800 Lt bauda yra per didelė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors jo atliktus veiksmus po preliminariosios sutarties sudarymo ar kitas išlaidas vykdant tarp šalių sudarytą 2014-05-02 paslaugų sutartį, todėl darytina išvada, kad 144,81 Eur (500 Lt) suma yra pakankama atlyginti ieškovo patirtus nuostolius sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas šioje byloje, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto apeliacinio skundo argumentų pagrindu ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, tenkinus iš dalies apelianto apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 200 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už apeliacinio skundo parengimą yra numatytas koeficientas 2,5, taigi maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 1750 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimas yra patenkintas tik iš dalies, t. y. 17 procentų, ieškovui yra priteistinos 34 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą.
Tenkinti ieškovo M. J. ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui M. J. 144,81 Eur skolos iš atsakovo Ž. N..
Priteisti ieškovui M. J. 34 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo Ž. N..