- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-780-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01085-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas J. V. 2010-09-01 su ieškiniu (b.l. 1) kreipėsi į Visagino m. apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovės O. S. 800 Lt skolos, 588,88 Lt delspinigių, 129,43 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal paskolos sutartį atsakovei paskolino 800 Lt, kuriuos ši įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2006-12-06. Paskolos atsakovė negrąžino. Todėl iš atsakovės už laikotarpį nuo 2010-03-02 iki 2010-09-01 priteistini 588,88 Lt delspinigiai, kurių dydį atsakovas sumažina 2,5 karto (800 Lt * 0,4 proc. * 184 d.). Taip pat atsakovė pagal CK 6.874 str. privalo mokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2006-12-06 iki 2010-03-01, t.y. 129,43 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė O. S. 2010-09-14 atsiliepimu (b.l. 6-7) iš esmės perrašė ieškinio turinį, nepasisakydama dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino m. apylinkės teismas 2010-10-29 sprendimu (b.l. 13-15) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 800 Lt paskolos, 144,80 Lt delspinigių, 129,43 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006-12-06 iki 2010-03-01, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1074,23 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,69 Lt žyminio mokesčio išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės 4,25 Lt, o iš ieškovo - 1,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog atsakovė iš ieškovo pasiskolino 800 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti 2006-12-06. Sutartyje buvo numatyti 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną grąžinti skolą. Teismas nusprendė, jog ieškovo prašomas priteisti po 0,4 proc. delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, kadangi sudaro net 146 proc. metinių delspinigių. Teismo manymu, delspinigių dydžio sumažinimas iki 0,1 proc. už kiekvieną praleistą mokėti dieną, t.y. iki 36,5 proc. metinių delspinigių, nebus mažesnis už minimalius ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovo teisę į įstatymo numatytas palūkanas nuo 2006-12-06 iki 2010-03-01už naudojimąsi 800 Lt paskola teismas pripažino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu (b.l. 18) prašo panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2010-10-29 sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovės 279,68 Lt delspinigių, 18 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovė 2010-09-14 atsiliepimu prašė patenkinti ieškinio reikalavimus. Taip pat atsakovė sutiko su tuo, kad ieškovas 2,5 karto sumažino delspinigius, t.y. nuo 1 proc. iki 0,4 proc. Toks atsakovės sutikimas atitinka taikos sutarties tarp šalių sudarymą. Gyventojai už laiku nesumokėtas komunalines paslaugas taip pat moka 0,4 proc. dydžio delspinigius. Tačiau teismas delspinigių dydį sumažino 10 kartų. Vilniaus apygardos teismas kitoje civilinėje byloje ieškovo naudai buvo priteisęs 0,19 proc. dydžio delspinigius, todėl ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ne mažesnius nei 0,19 proc. Kadangi ieškovas ginčija sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių, už apeliacinį skundą sumoka 18 Lt dydžio žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro klausimas dėl netesybų dydžio ir teismo diskrecijos teisė juos savo iniciatyva sumažinti (CPK 320 str. 1 d.), dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Byloje nustatyta, kad pagal paskolos sutartį apeliantas J. V. paskolino atsakovei O. S. 800 Lt, kuriuos ši turėjo grąžinti iki 2006-12-06, tačiau sutartinės prievolės neįvykdė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo 0,4 proc. iki 0,1 proc. sumažino netesybas, kadangi sutartimi jie buvo nustatyti darė didesni. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 str. 3 d. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 str. 3 d.). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas būtent teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Teismo teisės vertinti netesybų dydį nesaisto ir įpareigoto juos mokėti asmens atitinkamo prašymo buvimas ar nebuvimas.
Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis c.b Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apelianto naudai priteistini ne mažesnio nei 0,19 proc. dydžio delspinigiai, kadangi tokio dydžio netesybos buvo pripažintos pagrįstomis kitoje civilinėje byloje, nagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje net 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. per metus, buvo pripažįstami aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1125/2003 ir kt.). CK 6.71 str. – 6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinių netesybų nenumatyta, kaip jau buvo minėta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui neįrodinėjant ir neįrodžius patirtų nuostolių fakto bei dydžio, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimais, šios bylos situacijoje turėjo diskrecijos teisę vertinti netesybas kaip aiškiai per dideles ir jas mažinti nuo 0,4 proc. iki 0,1 proc. už kiekvieną praleistą dieną.
Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentais, kad atsakovė O. S. 2010-09-14 atsiliepimu pripažino ieškinio reikalavimus, o toks pripažinimas atitinka taikos sutarties tarp šalių sudarymą. Nors pirmosios instancijos teismas išsprendė 2010-09-14 pateikto procesinio dokumento, kaip atsiliepimo į ieškinį, priėmimo klausimą, darytina išvada, jog atsakovės O. S. ranka surašytas dokumentas neatitinka atsiliepimo į ieškinį reikalavimų, nustatytų CPK 142 str. Įvertinęs minėtą procesinį dokumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis dokumentas yra tik pažodžiui perrašytas ieškinys, nenurodant nei vieno sutikimo su ieškinio argumento. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovės pozicija dėl ieškinio reikalavimų, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio, nebuvo atleista, todėl nėra pagrindo daryti išvados nei dėl tokių reikalavimų pripažinimo, nei dėl to, jog šalys sudarė taikos sutartį. Dar daugiau, taikos sutartis yra sudaroma abiejų ginčo šalių ir abiejų pasirašoma, o tokio dokumento, kurio turinys atitiktų CPK 140 str. 3 d. nuostatas, byloje nėra.
Išdėstytų argumentų kontekste pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę ir netesybas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino byloje esamus įrodymus ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai prielaidų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.
Apeliantas nurodęs, kad jis skundžia tik sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, už apeliacinį skundą sumokėjo 18 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 19). Pažymėtina, jog vadovaujantis 80 str. 4 d. turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėtini 80 str. 1 d. 1 p. nurodyti žyminio mokesčio dydžiai, skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Turtiniuose ginčuose iki 100 000 Lt apmokama 3 proc. žyminiu mokesčiu, bet ne mažiau kaip 50 Lt. (CPK 80 str.1 d. 1 p.). Šiuo atveju apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 66 Lt, kadangi, vadovaujantis CPK 82 str. nuostatomis, žyminis mokestis indeksuotinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą, šio trūkumo nepastebėjo ir neįpareigojo apelianto primokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį iki įstatymu nustatytos minimalios sumos. Todėl atsisakius patenkinti apeliacinį skundą, iš apelianto priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 48 Lt (CPK 316 str., 3 d., 93 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 24), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Visagino m. apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. 48 (keturiasdešimt aštuonis) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.