Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1810-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2S-1810-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19342-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1810-258/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19342-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.3; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties dėl antstolės N. Š. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės N. Š. patvarkymus dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto, skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas; suėjus senaties terminui nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/09/00714 dėl vykdomojo dokumento Nr. A2.2-2327-296/2009.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės N. Š. grąžino pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111-114 str. numatytus reikalavimus. Pareiškėjas A. S. nepašalino antstolės nurodytų skundo trūkumų ir skundą pateikė tiesiogiai teismui, t. y. nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį kaip prieštaraujančią LR Konstitucijai. Nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir nurodė, kad skundą pateikė antstolei, tačiau ji netenkino pareiškėjo skundo ir bylos teismui neperdavė, o įpareigojo pateikti įrodymus. LR Konstitucijos 109 straipsnyje antstolis nėra įpareigotas spręsti dėl skundo trūkumų. Be to Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta piliečio teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir jos negalima apriboti ar paneigti. Teismas priimta nutartimi siekė įteisinti antikonstitucinį antstolės patvarkymą bei pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad neturi jokio teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį.

Skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.). Ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 str.), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str.-114 str. Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina, konstatuotina, kad antstolis turi teisę priimti patvarkymą įpareigoti pareiškėją pašalinti teikiamo skundo trūkumus, toks antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procese, kadangi perdavus skundą nagrinėti teismui, nepašalinus CPK reikalavimų neatitinkančio skundo trūkumų, teismas laikytų jį nepaduotu ir grąžintų pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Nustatant procesiniams dokumentams CPK 111 str.-114 str. numatytus reikalavimus, įstatymų leidėjas siekė, kad bylų nagrinėjimo procesas būtų operatyvus, būtų išvengiama jo vilkinimo dėl nebūtinų papildomų procesinių veiksmų, tokių kaip procesinių dokumentų trūkumų taisymas, todėl šiomis CPK normomis siekiama griežtai įtvirtinti civilinio proceso taisyklę, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai visada turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, atitinkamai nepagrįstas ir netoleruotinas siekis formuluoti išimtinę civilinio proceso taisyklę, kad paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, galėtų būti pateikiami skundai, neatitinkantys CPK numatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, darytina išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111 str.-114 str. numatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimus procesiniam dokumentui nustato ne antstolis, o civilinio proceso kodeksas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. S. skunde nurodytas teiginys, kad antstolis neturėjo teisės termino trūkumams pašalinti, pripažintinas nepagrįstu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjui buvo apribota teisė kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (šiuo konkrečiu atveju skundo) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (šiuo konkrečiu atveju skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo konkrečiu atveju skundą). Vienas iš tokių LR CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju skundą dėl antstolio veiksmų), yra, kai suinteresuotas asmuo, kreipiąsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). LR CPK 510 str. 2 d. nurodyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nepašalindamas antstolės nurodytų trūkumų ir paduodamas skundą tiesiogiai teismui, nesilaikė CPK nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes pagrindų, numatytų LR CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais arba dėl absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė