Šiaulių apygardos teismo nutartis

1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.15

2018 m. balandžio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. P. paskirta sumažinta bausmė – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką Ž. P. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-09-12 iki 2017-09-13 (viena para) ir vertinta, kad Ž. P. atliko vieną arešto parą. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi paskirtą bausmę įpareigota atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5470 (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties) eurų konfiskacija, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Ž. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 20.48 val., Šiauliuose, Tilžės g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau, negu 1.5 promilės alkoholio, t. y. 2,43 promilės alkoholio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė nėra skundžiama, keliamas klausimas dėl švelnesnės bausmės rūšies skyrimo, dėl baudžiamojo poveikio priemonės – pinigų sumos, atitinkančios automobilio „BMW X5“ vertę, konfiskavimo neskyrimo bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones 2 metams – laikotarpio trumpinimo.

Dėl bausmės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Ž. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir kitais bylos rašytinėje medžiagoje esančiais teismo ištirtais įrodymais, kurių visiškai pakanka išvadai, kad nuteistasis Ž. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, tačiau nagrinėjamu atveju yra būtina išsamiau pasisakyti dėl Ž. P. skirtos bausmės – arešto ir skirtų baudžiamojo poveikio priemonių: uždraudimo naudotis specialiaja teise ir turto konfiskavimo. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ankščiau Lietuvoje neteistas, tačiau teistas užsienyje, be to atkreiptinas dėmesys, kad 2005-06-07 Ispanijoje už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 79–82), o tai rodo, kad jis nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Ž. P. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, dalies baudų nėra sumokėjęs (b. l. 72–78), dirbantis (b. l. 70, 179–180), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 184). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad Ž. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. P. už padarytą nesunkų nusikaltimą arešto bausmę. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą Ž. P. orientaciją visuomenėje, nenorą laikytis įstatymų, Ž. P., išvadų iš ankščiau jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam Ž. P. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Ž. P. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtas 30 parų areštas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė 20 parų areštas, kurį Ž. P. įpareigotas atlikti poilsio dienomis. Nuteistasis skunde nurodo, kad atlikdamas arešto bausmę negalės dalyvauti dukters A. P., gim. 2009-10-01, auklėjime, uždirbs mažiau pinigų šeimai, todėl prašo arešto bausmę pakeisti į baudos bausmę. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad noras auklėti dukrą, ar uždirbti daugiau pinigų šeimai, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesutrukdė Ž. P. padaryti nusikaltimo. Tai, kad apeliantas jam paskirtų baudų už kitus teisės aktų pažeidimus neatlieka, toliau pažeidinėja įstatymus – daro naujas nusikalstamas veikas, neleidžia formuotis išvadai, kad šį sykį vėl skiriant ekonominio pobūdžio bausmę, pavyks pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra Ž. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.43 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones Ž. P. uždrausta naudotis pagrįstai.Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas Ž. P. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. P. akcentuoja, jog jo darbas susiję su transporto priemonėmis (b. l. 184), jog mažesnis darbo užmokestis neigiamai paveiks jo šeimą, nurodo, kad dažnai pas gydytojus reikia vežti sergančią motiną B. P. (b. l. 192). Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentus, pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios Ž. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 2,43 promilės etilo alkoholio), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos ANK, bet pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų Ž. P. veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti Ž. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos Ž. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Ž. P. Lietuvoje yra teisiamas pirmą kartą, Ispanijoje buvo teistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 79–82), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi dukrą, dirba. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Ž. P. 2 (dvejų) metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas Ž. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį Ž. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, teigia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė –yra per griežta ir turėtų būti panaikinta. Be to, skundu yra prašoma teismo įvertinti tą aplinkybę, kad UAB „mogo LT" automobilį „BMW X5“ pardavė už 4300 Eur.Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).Kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šie tikslai įgyvendinami, taikant transporto priemonių, kurias vairuojant buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimą. Turto konfiskavimą reglamentuoja BK 72 straipsnio nuostatos, pagal kurias turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste Ž. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 2,43 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį ,,BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, tai yra Ž. P. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo Ž. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką.Transporto priemonė – automobilis „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus Ž. P., yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas automobilis priklauso UAB „mogo LT“, t. y. trečiam asmeniui, dėl to jis nebuvo konfiskuotas. Byloje nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW X5“, kurio variklio darbinis tūris 2926 cm³, variklio galia 135 kW/183 AG, gamybos periodas 2001 – 2004 metai, pasirinkti metai 2003, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4521 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), su PVM – automobilio kaina – 5470 Eur (b. l. 63). Pažymima, kad viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas, nurodoma, kad vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi, pagal šios sistemos duomenis byloje pateikta vidutinė analogiško automobilio „BMW X5“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas Ž. P. vairuotas automobilis „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio transporto priemonės – „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 28 d, priėmimo-perdavimo akto, matyti, kad minėtą automobilį UAB „mogo LT“ perdavė už 4 700 Eur (b. l. 196). Teisėjų kolegija, įvertinusi viešai skelbtinus duomenis apie analogiškų automobilių kainas bei aptartą 2017 m. lapkričio 28 d, priėmimo- perdavimo aktą, iš kurio matyti, jog automobilis buvo perduotas už 4 700 Eur, sprendžia, jog automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra ne 5 470 Eur, o 4 700 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš Ž. P. valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam Ž. P. tinkamai parinko bausmės rūšį, taikydamas nuteistojo Ž. P. atžvilgiu BK 68 ir 72 straipsnių nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė, tačiau aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad iš nuteistojo Ž. P. išieškotiną automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma mažintina. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pasisakant dėl paskirtų kardomųjų priemonių pastebėta, jog vietoje P. pavardės nurodyta P. pavardė. Ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, kadangi iš bylos matyti, kad paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais taikomas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios būtent Ž. P., bei kaltinimai šioje byloje buvo patekti ir byla nagrinėjama tik dėl Ž. P.. Taigi, šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 322 straipsniu, 361 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 5 470 (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt) eurų, pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 6 dalimis, iš Ž. P. išieškotiną automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 4 700 (keturių tūkstančių septynių šimtų) eurų.

Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

Ž. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00813828 paėmimą taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.