- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1568-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12160-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- UADB „Seesam Lietuva“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui adv. Zenonui Juknevičiui, atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 20.803,75 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad 2010-02-28 su atsakovu sudarė automobilių savanoriško draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė AUDI A4, v/n. (duomenys neskelbtini). Sutartis įsigaliojo 2010-03-03, 2010-03-07 apdraustasis automobilis buvo pavogtas. Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą, pranešė apie įvykį, 2010-03-09 priėmimo-perdavimo aktu pateikė jam pavogto automobilio degimo raktelį ir apsaugos sistemos pultelį „Tiger“, o pagal 2010-05-14 priėmimo-perdavimo aktą pateikė atsakovui automobilio autonominės sirenos raktelį ir sistemą prieš atvirą vagystę „Pulsar“. Atsakovas 2010-06-02 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog automobilyje buvo įrengta 2 lygio apsaugos sistema, nėra jokių duomenų, kad ieškovo pateikti pulteliai priklauso pavogtai transporto priemonei. Pažymėjo, kad ieškovui perkant nurodytą automobilį, jame buvo įrengta 2 lygio apsaugos sistema, gamyklinė signalizacija bei apsauga nuo atviros vagystės buvo sumontuota ankstesnio automobilio savininko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo E. V. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 19465,00 Lt draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos draudimo sutarties pagrindu išduotame draudimo polise buvo įrašyta, kad transporto priemonėje turi būti įrengta 2 lygio apsaugos sistema, tačiau draudimo polise nenumatyta draudėjo pareiga pateikti draudikui tai patvirtinančią pažymą. Draudimo taisyklėse taip pat nėra numatyta vienareikšmiška ieškovo pareiga pateikti pažymą, patvirtinančią automobilyje įrengtos apsaugos lygį. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, kad įvykdė visus draudimo taisyklių 9.2.1. punkto reikalavimus, o automobilyje buvo įrengta gamyklinė apsaugos sistema, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti ieškovo pateiktų signalizacijos įtaisų priklausymu pavogtai transporto priemonei bei įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą, kad ieškovas pateiks automobilio apsaugos sistemą patvirtinančią pažymą po draudimo sutarties sudarymo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Spręsdamas priteistinos draudimo išmokos dydį, teismas nustatė, kad draudimo polise nebuvo nurodyta tiksli draudimo suma, o turtas apdraustas sumai, atitinkančiai apdrausto automobilio rinkos vertę, kuri lygi 22900 Lt, todėl, išskaičius frančizę [15 procentų], teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui 19465,00 Lt draudimo išmokos iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo sutartimi reikalaujamo apsaugos sistemos lygio buvimo fakto įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui, nurodydamas, kad „atsakovas nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti ieškovo pateiktų signalizacijos įtaisų priklausymu pavogtai transporto priemonei“. Teismo sprendime, pažeidžiant CPK 270 str. 4 d. 2 p., nėra nurodoma, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti signalizacijos įtaisai priklauso apdraustai transporto priemonei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė visus draudimo taisyklių reikalavimus, nes atsakovo pateikta UAB „Keturi žiedai“ pažyma patvirtino, kad ieškovo nurodyta gamyklinė signalizacija neatitiko draudimo sutartimi reikalaujamos 2 lygio apsaugos sistemos. Būtent gamyklinėje signalizacijoje nėra funkcijos, kuri yra būtinas 2 lygio apsaugos sistemos elementas, prieš atvirą vagystę, valdomos atskiru „transporteriu“ (kortele, žetonu).
3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias apelianto ir ieškovo tarpusavio santykius. Antai ieškovas nepateikė apsaugos sistemos elementų, numatytų BDSS 7.3.1.4 p. ir Taisyklių 9.2.1. p. Nurodė, kad ieškovui, kuris ne pirmą kartą draudėsi savanoriškuoju draudimu transporto priemonę, buvo žinoma, kokie reikalavimai yra keliami minėto lygio apsaugos sistemai, todėl ieškovas nesikreipė į apeliantą dėl draudimo sutarties sąlygų išaiškinimo, jų pakeitimo. Atitinkamai ieškovas žinojo ir buvo susipažinęs su viešai prieinamu ir interneto tinklapyje www.seesam.lt skelbiamu kelių transporto priemonėmis būtinos apsaugos įrangos sąrašu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. V. nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, kad aplinkybę, jog automobilyje buvo įrengta 2 lygio apsaugos sistema, ieškovas patvirtino po automobilio vagystės, pateikdamas atsakovui autonominės sistemos raktelį, sistemos prieš atvirą vagystę pultą bei Audi centro Kaune 2010-05-18 pažymą. Be to, pagal paties atsakovo prašymą UAB „Keturi ratai“ pateikė pažymą, kad ieškovo automobilyje buvo sumontuota gamyklinė signalizacija su autonomine sirena, su tūrio ir posvyrio jutikliais, gamyklinis iniobilaizeris su kintamu kodu. Visa tai atitiko 2 lygio apsaugos sistemą, kurią nurodo apeliantas draudimo taisyklių 8.3.4 punkte.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas E. V. 2010-02-28 sudarė su atsakovu UADB „Seesam Lietuva“ automobilių savanoriško draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė AUDI A4, v/n. (duomenys neskelbtini). Sutartis įsigaliojo 2010-03-03 [b.l.5]. 2010-03-07 apdraustasis automobilis buvo pavogtas [b.l.50]. 2010-03-09 priėmimo-perdavimo aktu ieškovas pateikė pavogto automobilio degimo raktelį ir apsaugos sistemos pultelį „Tiger“ [b.l.6], 2010-05-14 priėmimo-perdavimo aktu pateikė atsakovui automobilio autonominės sirenos raktelį ir sistemą prieš atvirą vagystę „Pulsar“ [b.l.7]. Tarp šalių kilo ginčas, ar automobilyje buvo įrengta 2 lygio apsaugos sistema, kas reiškia, kad tokią sistemą sudaro: garsinė, kintamu kodu valdoma, automobilių sergėjimo sistema su tūrio jutikliu ir sirena su autonominiu maitinimu, nepriklausomas imobilizatorius su autonomiškai įsijungiančia funkcija prieš atvirą vagystę [negali būti garsinės signalizacijos funkcija], valdomas atskiru „transponderiu“ [kortele, žetonu], turinčiu elektroninį valdymo kodą [b.l.30]. Draudimo sutarties skiltyje „apsaugos sistemos“ nurodyta, kad apdraudžiamoje transporto priemonėje Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) turi būti įrengta 2 lygio apsaugos sistema [b.l.5]. Šalių 2010 m. vasario 28 d. sudarytame Automobilių savanoriškojo draudimo polise (b. l.5) draudėjas E. V. parašu patvirtino, kad su šiame polise nurodytomis draudimo taisyklėmis Nr. 006 ir Nr. 008 buvo supažindintas ir gavo jų kopiją. Tai reiškia, kad draudėjui pasirašant draudimo sutartį, draudėjas gavo dokumentus (polisą ir taisykles) su visomis draudimo sutarties sąlygomis. Kadangi draudėjas sutarties sudarymo metu turėjo visą informaciją apie draudimo sutarties sąlygas, tai draudėjui sutarties sąlygos buvo atskleistos ir jis turėjo pareigą įrengti reikalaujamo lygio apsaugos sistemą. Pagal CK 6.992 straipsnio 1 dalį ir 6.185 straipsnio 2 dalį draudimo sutarties standartinės sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su jomis susipažinti. Teisėjų kolegijos nuomone draudėjas buvo tinkamai informuotas apie draudimo sutarties sąlygų esmę.
Kaip matyti iš Automobilių savanoriškojo draudimo poliso, jame nebuvo numatyta draudėjo pareiga pateikti draudikui pažymą patvirtinančią apie tokio lygio signalizacijos įrengimą. Draudimo taisyklėse taip pat nėra numatyta vienareikšmiška ieškovo pareiga pateikti pažymą, patvirtinančią automobilyje įrengtos apsaugos lygį. Kelių transporto priemonių savanoriškojo visų rizikų draudimo taisyklių (b.l.17-20) 9.2.1. punkte nustatyta, kad įvykus transporto priemonės vagystei draudėjas privalo pateikti draudikui kelių transporto priemonės originalius registracijos dokumentus, visus užvedimo raktelių komplektus su apsaugos sistemų nuotolinio valdymo pulteliais, prevencinius įtaisus prieš atvirą vagystę. 9.2.2. punkte numatyta, kad nepateikus nurodytų daiktų, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Bendrųjų draudimo sąlygų 7.3.1.4. p. įpareigojo atskleisti Draudikui visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio aplinkybėms, pasekmėms, žalos dydžiui bei draudimo išmokai nustatyti. Nors bendrosios draudimo sutarties sąlygos nebuvo įteiktos ieškovui draudimo sutarties sudarymo metu, tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad tokios Taisyklės yra draudiko internetiniame puslapyje, t.y. viešos, draudėjas turi pareigą ir galimybę susipažinti su jomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtose Draudimo taisyklių punktuose kalbama apie transporto priemonės apsaugos sistemas, draudėjo pareigas atsitikus draudžiamajam įvykiui, tačiau jose nenumatyta draudėjo pareiga pateikti pažymą dėl transporto priemonės saugos lygio nustatymo, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Ieškovas pateikė įrodymus, kad įvykdė visus draudimo taisyklių 9.2.1. punkto reikalavimus (b.l. 6-7). Teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti ieškovo pateiktų signalizacijos įtaisų priklausymu pavogtai transporto priemonei. Kaip paaiškino ieškovas, apdraustoje transporto priemonėje buvo įrengta gamyklinė signalizacija, tokią aplinkybę patvirtina ir pateikta Audi centro Kaune pažyma [b.l. 10]. Kadangi Taisyklėse, bei Polise nebuvo numatytas šalių susitarimas, kad ieškovas pateiks automobilio apsaugos sistemą patvirtinančią pažymą po draudimo sutarties sudarymo, bei ieškovas pateikė teismui pažymas, patvirtinančias, kad automobilyje buvo įrengta gamyklinė apsaugos sistema (b.l.10,52), t.y. šalys 2010-02-28 susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, atsakovas nei Sutartyje, nei Taisyklėse nenumatė, jog sudarydamos draudimo sutartį šalys draudimo sutarties įsigaliojimą būtų susiejusios su pažymos apie automobilio apsaugos sistemos lygį pristatymu draudikui, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Tokios pačios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-516/2006).
Pažymėtina, jog Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, t.y. turi įrodyti, jog ieškovo transporto priemonėje nebuvo reikiamo lygio signalizacijos sistemos, tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodė, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar sumažinti draudimo išmoką. Draudiko pareigą išmokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio draudimo išmoką, jeigu įvyksta draudiminis įvykis, įtvirtinta CK 6.987 str., taip pat Taisyklių 8.1. p. Tarp šalių ginčo dėl priteistos draudimo išmokos sumos nebuvo.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, patvirtinančias ieškovui priklausančios draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstum, priėmėm pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Ieškovo atstovas pateikė Pinigų paėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad ieškovas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, pateikto procesinio dokumento [atsiliepimo į apeliacinį skundą] apimtį, bei atsižvelgiant į apeliacinio teismo skundo nagrinėjimo trukmę, bei Teisingumo ministro patvirtintų bylinėjimosi išlaidų dydžius, teisėjų kolegija sumažins prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį per pusę, iki 1000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 98 str. [įst. red. įsigaliojusi nuo 2011-10-01] prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikiamas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, ieškovas bylinėjimosi išlaidų pagrindimo teismui nepateikė. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą apeliacinėje instancijoje valstybės biudžetui, viso 7,05 Lt [CPK 98, 88 str.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. V., (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“, (duomenys neskelbtini) 1000 Lt [vieną tūkstantį litų] bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.