Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-491/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
1A-190-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
O. S.
Advokatai
Justinas Stauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A – 190– 491/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant :prokurorei Vaidai Baranauskienei,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Justinui Stauskui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios O. S. atstovės pagal įstatymą E. Š. apeliacinius skundus dėl 2015 m. kovo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), namo antro aukšto koridoriaus aukštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad O. S. yra nepilnametė, gimusi (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, ją išžagino, o būtent : suimdamas abiem rankomis O. S. iš nugaros pusės už rankų, iš pirmo aukšto koridoriaus laiptais stumdamas į antrą aukštą, antro aukšto koridoriaus aikštelėje, suimdamas už pečių ir pastumdamas, taip parversdamas nukentėjusiąją ant grindų ir sukeldamas jai fizinį skausmą, viena ranka laikydamas O. S. ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, kita ranka numaudamas ir suplėšydamas pėdkelnes, numaudamas batą, apatines kelnaites, per prievartą praskėsdamas kojas, įvesdamas savo lytinį organą O. S. į makštį, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, tai yra ją išžagino ir tokių nusikalstamų veiksmų visumos apimtimi O. S. trumpam susargdino, tai yra padarė sveikatos sutrikdymą - reakciją į stiprų stresą (F43.8.), kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad yra apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir nurodė, kad nukentėjusioji O. S. sukūrė įvykio versiją apie išprievartavimą norėdama pateisinti savo elgesį, kai teko pasiaiškinti tėvui. Gali būti, kad nukentėjusioji siekia ir pasipelnyti. Mano, kad teismas neįvertino šių aplinkybių ir priėmė klaidingą nuosprendį.

Nukentėjusiosios O. S. atstovė pagal įstatymą E. Š. apeliaciniu skundu prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti bausmę, paskirtą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu, bei iš dalies pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį ir nukentėjusiajai O. S. priteisti 14000 Eur neturtinę žalą. Teigia, kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusiajai yra tik 14 metų, nes šią aplinkybę teismui patvirtino jis pats. Aplinkybę, kad A. K. per fizinę prievartą užsitempė savo auką į 2 – ojo aukšto patalpą, ten ją pargriovė, nudraskė nuo jos rūbus, atliko prievartinį lytinį aktą, patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir tas aplinkybes matęs liudytojas S. V.. Šis liudytojas apie matytą O. S. išžaginimą kitą dieną papasakojo D. G.. Teisme liudytojas D. G. tai patvirtino. Teigia, kad tėvas barė O. S. ne iš kart po įvykio, o 2014 m. spalio mėnesio pradžioje ir su tuo, kas įvyko 2014-09-01 tai yra susiję tik tiek, kad būtent tada nukentėjusiosios tėvai ir sužinojo apie jos išžaginimą, A. K. padarytą 2014-09-01. Nuteistojo kaltė yra įrodyta ne vien nukentėjusios ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, bet ir byloje esančia specialisto išvada 2014-11-18 Nr. S367M4 (01), kad ant staltiesės, į kurią nukentėjusioji nusivalė šlaunį po išžaginimo, rasto sperminio skysčio DNR profilis 99,9999 procentų tikimybe sutampa tiek su jos, tiek ir su A. K. DNR profiliu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, A. K. nuteisė pagrįstai ir paskyrė jam ne per griežtą bausmę, todėl jo apeliacinis skundas yra neobjektyvus ir atmestinas.

Atstovė nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą 20000 Eur sumą iki 6000 Eur. Toks neturtinės žalos dydis nėra adekvatus keturiolikmetės dukros patirtam dvasiniam sukrėtimui, fiziniam skausmui, pažeminimui, reputacijos pablogėjimui, dėl lytinės prievartos patyrimo kilusiai depresijai, nuo kurios nukentėjusioji yra gydoma ir dar bus gydoma neaišku kiek laiko. Mano, kad toks neturtinės žalos dydžio sumažinimas neatitinka ir teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Pavyzdžiui Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-03-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-128/2015 nukentėjusiajai priteisė 10000 Eur neturtinės žalos, nors nukentėjusioji jau buvo pilnametė ir jai nekilo jokių sveikatos pasekmių bei jos pačios elgesys galimai išprovokavo lytinį nusikaltimą. Kitoje analogiškoje byloje ( Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus byla Nr. 1-71-238/2011) nepilnametei nukentėjusiajai buvo priteista 50000 Lt (arba 14493 Eur) neturtinė žala. Sutinka, kad prašytas priteisti 20000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl prašo nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteisti mažesnę – 14000 Eur, sumą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. K. kaltės padarius BK 149 str. 3 d. numatytą nusikaltimą

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, padarius BK 149 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais nukentėjusiosios parodymais. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas už nepilnametės O. S. išžaginimą. Pagal BK 149 str. 1 d. išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota išžaginimo sudėtis, kai išžaginamas nepilnametis asmuo. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

Nors apeliantas skunde tvirtina nesąs kaltas, jo kaltė, kolegijos nuomone, visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. O būtent, nukentėjusioji O. S. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tiek apklausiama tyrėjos, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, tvirtino, jog įvykio vakarą atėjo pas klasioką S. V. į namus, kur buvo švenčiamas L. V. gimtadienis. Namuose dar buvo nuteistasis, L. K., D. G.. Visi sėdėjo kambaryje prie stalo, gėrė brendį, alų, šampaną. Ji su S. V. alkoholio nevartojo. Vienu metu neblaivus A. K. jai sugriebė už rankos ir nutempė į koridorių. Bandė priešintis, laikydamasi už durų staktos, bet A. K. užlaužė jai rankas ir per prievartą nutempė ją į antrą aukštą, kur ją pastūmė ir paguldė ant nugaros, pakėlė suknelę, suplėšė pėdkelnes, numovė vieną batą, numovė nuo vienos kojos pėdkelnes ir numovė kelnaites. Ji garsiai rėkė, dešine ranka daužė A. K. per petį, prašė paleisti, bet niekas jos šauksmo negirdėjo, kadangi grojo muzika. Bandė atsistoti, tačiau A. K. jai to daryti neleido, paguldė ant žemės, savo rankomis laikė prispaudęs prie žemės jos rankas. A. K. atsiklaupė ant kelių, priartėjo prie jos, praskėtė kojas ir savo lytinį organą įkišo jai į makštį, pradėjo judėti pirmyn, atgal. Tai truko maždaug apie 10-15 minučių. Po to jis nuleido spermą jai ant šlaunies. Paskui A. K., nieko nesakęs, nusileido žemyn, o ji pėdkelnes numetė ten pat antro aukšto koridoriuje, apsimovė kelnaites ir nusileido žemyn. Nusileidusi žemyn, A. K. spermą nusivalė su užtiesalu, kuris buvo ant komodos pirmo aukšto koridoriuje. Grįžusi namo tėvams nieko nesakė, nes jai buvo gėda. Anksčiau lytinių santykių ji nebuvo turėjusi. Vėliau paaiškėjo, kad S. V. matė, kaip A. K. ją nutempė į antrą aukštą ir ten prievartavo ir jis apie tai 2014-10-11 papasakojo jos tėvams. Kai važiavo duoti parodymų į policiją, tuomet užtiesalą, į kurį nusivalė A. K. spermą, paėmė iš L. V. namų koridoriaus, įdėjo į maišelį ir atidavė tyrėjai (1 t., 8-9, 19-22 b. 1.). Taigi, nukentėjusioji nuosekliai dėstė aplinkybes, kad apeliantas įvykio metu, atėmęs galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantys ir teismo ištirti objektyvūs įrodymai. O būtent, 2014-10-16 E. Š. tyrimui pateikė O. S. suknelę ir staltiesėlę (1 t., 79 b.l.). Apžiūrint šiuos objektus apžiūroje dalyvavusi L. V. patvirtino, kad staltiesėlė priklauso jai, ji buvo uždėta koridoriuje ant spintelės (1 t., 80 – 81 b.l.). Iš specialisto išvados Nr. S 367/14 (01) matyti, kad atlikus DNR tyrimą ant staltiesės rastas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su O. S. DNR profiliu su 99,9999999999 procento tikimybe, o kitas sutampa su apelianto DNR profiliu su 99,999999999 procento tikimybe (1 t., 86 – 95 b.l.).

Be šių duomenų, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir įvykio vakarą kartu su nukentėjusiąja bei A. K. buvusių ir liudytojais apklaustų S. V., L. V., L. K. ir D. G. parodymai. O. S. ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo S. V. parodymai apie įvykio laiką, vietą, A. K. prieš nukentėjusiąją atliktus nusikalstamus veiksmus sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs. Šis liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad įvykio vakarą išėjęs iš kambario paskui O. S. ir A. K. ir pasislėpęs už laiptų prie ten stovinčios komodos, matė, kad A. K. užstūmė O. S. laiptais aukštyn į antrą aukštą, pargriovė ją ant žemės, ant nugaros. Po to jis numovė O. S. vieną batą, vienos pusės pėdkelnes, maudamas suplėšė jos kelnaites, pats nusimovė kelnes žemiau kelių ir atsiklaupęs ant kelių, viena ranka laikydamas nukentėjusiąją, kita ranka paėmė savo lytinį organą ir įkišo O. S. tarp kojų ir pradėjo judėti pirmyn ir atgal. O. S. dešine ranka trankė A. K. per petį ir prašė paleisti, tačiau šis jos nepaleido. Niekam apie įvykį nesakė, nes bijojo A. K., kad jo neprimuštų (1 t., 34-36 b.l.). Tokias pat aplinkybes liudytojas S. V. patvirtino ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 37-44 b.l.). Liudytoja L. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad įvykio dieną namuose ji matė, kad O. S. buvo įsikibusi už durų staktos, o A. K. ją tempė ir kvietė parūkyti. Pagalvojo, kad jie juokauja. Paskui jie kažkur dingo, po kiek laiko nuteistasis sugrįžo į kambarį, o O. S. nebegrįžo. Po keleto dienų sūnus S. V. jai papasakojo, kad A. K. laiptais užtempė O. S. į antrą aukštą ir su ja ten santykiavo (3 t., 10 b.l.). Liudytojai D. G. ir E. Š. patvirtino, kad S. V. po įvykio jiems papasakojo apie tai, jog A. K. iš kambario ištempė nukentėjusiąją, nutempė ją į laiptinę, parvertė ant žemės, numovė kelnes ir prievartavo (3 t., 9 – 11 b.l.). Tokiu būdu, šie duomenys neabejotinai rodo, kad nepilnametė nukentėjusioji O. S. įvykio metu buvo išžaginta ir kad tai padarė būtent apeliantas. Aplinkybės, kad nebuvo nustatyta jokių sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose ar šioje zonoje, nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų. Pagaliau tai, kad nukentėjusiosios parodymais galima tikėti, kad ji nefantazuoja ir nemeluoja, matyti ir iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, kuriame konstatuota, jog O. S., atsižvelgus į jos amžių ir turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų esmę, taip pat O. S. nėra linkusi į padidintą fantazavimą (1 t., 68-72 b.l.). Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis šiuo atveju nėra priimtas remiantis išimtinai tik nukentėjusiosios parodymais, nes kaip jau minėta, byloje apelianto kaltė įrodyta ištyrus ir kitus bylos faktinius duomenis, kurie tarpusavyje sutampa ir apelianto nebuvo iš esmės ginčyti. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad nukentėjusioji tokiu būdu jo sąskaita siekia materialiai pasipelnyti, nes pati nukentėjusioji O. S. jokių turtinių pretenzijų A. K. niekada nereiškė, civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė jos mama E. Š..

Dėl bausmės

Skirdamas apeliantui bausmę už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad A. K. nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, kad yra duomenų, jog prieš pusantrų metų buvo teistas Latvijos Respublikoje už dviejų plėšimų įvykdymą, yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos bei už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas neigiamai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nebuvo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui). Be to, už šį nusikaltimą A. K. apylinkės teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šios bausmės vidurkis. Kolegijos vertinimu, nuteistajam už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga, tinkamai individualizuota, teisinga bei leidžianti pasiekti BK 41str. numatytus bausmės tikslus.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. Š. prašo priteisti nukentėjusiajai 14000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Jos nuomone, teismo priteista 6000 Eur suma, neatitinka teisminės praktikos, nėra adekvatus keturiolikmetės nukentėjusiosios patirtam dvasiniam sukrėtimui, fiziniam skausmui, pažeminimui, depresijai. Kolegija su tuo taip pat nesutinka.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir jos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Iškilus ginčui dėl neturtinės žalos dydžio, atlygintinos piniginės kompensacijos dydį pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies įtvirtintus kriterijus nustato teismas, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį.

Šioje byloje nustatyta, jog A. K. įvykio dieną išžagino nepilnametę nukentėjusiąją O. S.. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 6000 Eur. Matyti, kad nustatant tokį neturtinės žalos dydį apylinkės teismui buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės – ne tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės bei pasekmės nukentėjusiosios sveikatai, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau ir kaltininko materialinė bei socialinė padėtis, jo asmenybė bei kiti šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingi duomenys. Iš bylos matyti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas akcentavo, kad seksualinės prievartos veiksmai buvo panaudoti prieš nepilnametę, kuri buvo dar labai jauno amžiaus – sulaukusi tik 14 metų amžiaus, kad tai buvo iš esmės pirmi nukentėjusiosios lytiniai santykiai, kurie buvo lydimi prievartos. Teismas pripažino, kad tai paliks neigiamus prisiminimus bei išgyvenimus dar ir ateityje, kad įvykio metu panaudoti grubūs seksualinės prievartos veiksmai O. S. atžvilgiu sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, dėl ko ji po įvykio tapo uždara, mažiau bendraujanti, tačiau jai buvo nustatytas ir sunkus depresijos lygis. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra gerokai vyresnis ir fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, leidžia neabejotinai tvirtinti, kad nukentėjusioji patyrė itin sunkius bei skaudžius dvasinius išgyvenimus, kas ir sudaro neturtinės žalos turinį. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismo priteistas atlyginimas šiuo atveju nėra mažas ir neadekvatus, kaip kad tai nurodo nukentėjusiosios atstovė. Priešingai, tokia suma yra teisinga, sąžininga, protinga, ji iš esmės atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Vertinant atstovės skundo argumentus, kad panašioje bylose yra buvę priteista ir didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, kolegija pabrėžia, kad negalima tapatinti materialiosios ir proceso teisės. Neturtinės žalos institutas, neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Todėl būtent neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, o ne konkretus žalos dydis yra precedentinė aplinkybė. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde remiasi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-128/2015, kur nukentėjusiajai buvo priteista 10000 Eur neturtinės žalos, taip pat Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-238/2011, kurioje nepilnametei nukentėjusiajai buvo priteista 14493 Eur neturtinė žala. Pažymėtina, kad teismo precedentais yra laikomi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ne žemesniųjų teismų išaiškinimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės minimose bylose buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, o būtent – Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-238/2011 nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusiajai buvo tik 11 metų, be to, įvykio metu nukentėjusiajai buvo lengvas protinis atsilikimas, ji negalėjo teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau, adekvačiau kaltinamojo veiksmams priešintis; tuo tarpu iš Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-128/2015 matyti, kad šioje byloje taip pat nepilnametė (apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji buvo pilnametė) nukentėjusioji buvo ne tik žaginama, bet dar ir seksualiai išprievartauta bendrininkų grupės. Taigi, minėtose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl natūralu, kad jose nukentėjusiosioms priteisti neturtinės žalos dydžiai taip pat yra skirtingi. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti šioje byloje išspręstas netinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, motyvuotas, teisėtas. Naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, kolegija neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusEvaldas Vanagas