Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiosios I. B. atstovei V. B., nukentėjusiosios I. B. atstovui advokatui Albinui Miliauskui, kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Klemensui Alfredui Kriščiūnui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-10-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalyje, BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 149 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K. išžagino nepilnametę, o būtent: 2009 m. rugpjūčio mėn. iš 4 d. į 5 d., nakties metu ir ryte (tiksli valanda nenustatyta), V. G. priklausančios sodybos, esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kaime, pastato kambaryje, kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios I. B., gimusios(duomenys neskelbtini), būkle dėl jos amžiaus, prieš šios valią, išreikštą prašymu prie jos nelįsti, verkimu, priešinimusi, spardantis kojomis, stumiant nuo savęs E. K. rankomis, kaltinamasis E. K. nurengė drabužius, lietė rankomis ir bučiavo I. B. kūną, grasino surišti rankas, jei priešinsis ir atims galimybę priešintis, užgulė ją, įvedė savo lytinį organą (varpą) į I. B. lytinius organus (makštį) ir atliko su ja lytinį aktą vaginaliniu būdu, tai yra du kartus lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, taip išžagino nepilnametę I. B., nuo ko jai išsivystė adaptacijos sutrikimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad 2009 m. rugpjūčio 4 - 5 d. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , V. G. sodybos pastato kambaryje kaltinamasis E. K. išžagino I. B.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su ja. Šios aplinkybės patvirtinamos nukentėjusiosios I. B., liudytojo D. M. ir iš dalies kaltinamojo E. K. parodymais, taip pat kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, apžiūros protokolais, specialistų, ekspertų išvadomis).

Nukentėjusiosios I. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad 2009-08-04 ji atvyko į V. G. sodybą, ten bendravo su E. K., o vėliau pirties patalpoje kaltinamasis du kartus išžagino nukentėjusiąją, kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Ji priešinosi, nesutiko, verkė, tačiau kaltinamasis pasinaudojo jos bejėgiška būkle ir ją išžagino. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu I. B. parodė V. G. sodybą ir patvirtino, kad šioje sodyboje kaltinamasis ją išžagino du kartus, šis procesinis veiksmas įformintas ir nukentėjusiosios nurodyti duomenys apie nusikaltimą užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole.

Nukentėjusiosios I. B. ir liudytojo D. M. parodymai apie įvykio laiką, vietą, kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus sutapo, neprieštaravo ir buvo nuoseklūs.

Nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ją išžagino kaltinamasis, yra pagrindo tikėti, nes Vaiko raidos centro išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad I. B. nėra būdingas padidėjęs polinkis fantazuoti. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė pateikė išvadą, kad nukentėjusioji gali teisingai suvokti konkrečias aplinkybes, jas įsiminti.

Teismas neturi pagrindo netikėti I. B. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai bei procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis E. K. pripažino, kad nukentėjusiosios nurodytu laiku ir vietoje jis lytiškai santykiavo su ja. Neigia, kad jis santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, ir tvirtina, kad tai vyko jai sutikus. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo aiškinimą, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja jai sutinkus, kadangi šis aiškinimas paneigtas nukentėjusiosios I. B. ir liudytojo D. M. parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. M. parodymais, nes jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo vienodi, nuoseklūs ir atitiko I. B. parodymus. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad D. M. yra E. K. draugas, jie nesipyko ir konfliktų tarp jų nebuvo, pats kaltinamasis pasikvietė atvykti D. M. į G. sodybą, įvykio dieną ten vaišinosi, gražiai bendravo, todėl liudytojas D. M. neturi tikslo apkalbėti kaltinamąjį. Vertinant kaltinamojo neprisipažinimą, svarbi ta aplinkybė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė, kad lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, kitu atveju aiškino, kad santykiavo jai sutikus. (t. 3, b. l., 46-49, 53-54, 67-72)

Iš nukentėjusiosios I. B., jos atstovės V. B. parodymų matyti, kad nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, todėl pakluso jo reikalavimui ir neprašė kitų asmenų pagalbos. Šis aiškinimas yra logiškas įvertinus tas aplinkybes, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo tik 11 metų amžiaus, įvykio vietoje buvę asmenys jai buvo nepažįstami, ji matė juos pirmą kartą. Kaltinamasis buvo vyresnis už nukentėjusiąją ir neabejotinai fiziškai stipresnis. Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė patvirtino ir nurodė aplinkybes, kodėl nukentėjusioji negalėjo aktyviau, adekvačiau veiksmams pasipriešinti (turimos žinios, amžius, individualūs psichologiniai ypatumai). Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atliekantiems ekspertams nukentėjusioji taip pat teigė, kad kaltinamasis ją išžagino, taip pat nurodė priežastis, kodėl nebėgo, neprašė pagalbos, aktyviai nesipriešino, tai yra aiškino, kad bijojo būti sumušta kaltinamojo, jis buvo sakęs būti su juo ir niekur neiti. Patvirtino, kad ji priešinosi, verkė, aiškino jam neturėjusi lytinių santykių, kaltinamasis neleido priešintis, jos nepaleido. Tai atitinka ir jos parodymus, duotus tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu. Be to nukentėjusioji nurodė, kad nebėgo ir neprašė sodyboje buvusių asmenų pagalbos, nes bijojo, kaltinamasis jai buvo sakęs būti su juo ir niekur neiti.(t. 1, b. l. 56) Tai rodo, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo įtakoje ir jam paklususi. Specialisto išvada ir atstovės V. B. parodymais patvirtinama, kad nukentėjusioji lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo įtakojama ir vykdė jo reikalavimus bei nurodymus (nesišalinti iš sodybos, nesiskųsti, paklusti reikalavimui lytiškai santykiauti).

Liudytojo T. R. parodymai patvirtina aplinkybę, kad E. K. ir D. M. jam pasakojo, jog kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G. sodyboje. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad nuo 2009-08-04 iki 2009-08-06 I. B. buvo V. G. sodyboje, tuo pačiu metu ten buvo ir kaltinamasis E. K.. Liudytojų V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji apsistojo ir miegojo pirties kambaryje, todėl yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios I. B., liudytojo D. M. parodymais apie tai, kad pirties patalpoje buvo padarytas nusikaltimas ir išžaginta nukentėjusioji. Iš kaltinamojo parodymų ir patikrinimo vietoje protokole esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis pripažino, jog pirties kambaryje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja ir neneigė, kad tu pačiu metu ir toje pačioje vietoje buvo liudytojas D. M.. Todėl yra pagrindas tikėti liudytojo D. M. aiškinimu, kad jis matė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Specialisto išvada patvirtina, kad I. B. yra turėjusi lytinių santykių, nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju jai buvo pirmi lytiniai santykiai, todėl yra pagrindas tikėti, kad 2009-08-04–2009-08-05 kaltinamasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo.

Išžaginimas BK 149 straipsnio prasme yra lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, kad tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais.

Byloje nustatyta, kad E. K. išžagino nukentėjusiąją I. B.. Kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią ir pasinaudojęs jos bejėgiška būkle. Nesutikimą lytiškai santykiauti nukentėjusioji išreiškė verkimu, prašymu prie jos nelįsti, rankomis stumdama nuo savęs kaltinamąjį, spardydama kojomis, aiškindama, jog jai skauda, kad ji nėra turėjusi lytinių santykių. Kaltinamasis į tai nekreipė dėmesio, jis atstumdavo nukentėjusiosios rankas, ją nurengė, glamonėjo, bučiavo, nesiliovė ir siekė lytinių santykių, liepė nukentėjusiajai tylėti, pagrasino, kad jei priešinsis, tai suriš, ją užgulė ir santykiavo. Todėl daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė, jog lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad nukentėjusioji negalėjo aktyviai pasipriešinti, atsižvelgia į nukentėjusiosios amžių, psichinę ir socialinę brandą. Nukentėjusioji apklausta nurodė, kad šauktis pagalbos nebuvo prasmės, nes jai niekas negalėjo ir nebūtų padėjęs, kaltinamojo bijojo. Nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo žymiai vyresnis už nukentėjusiąją, jis fiziškai stipresnis už ją, todėl realu, kad aktyvaus pasipriešinimo nebuvo.

Kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos fizinės būklės (amžiaus). Nukentėjusioji negalėjo pakankamai pasipriešinti kaltinamajam dėl savo amžiaus, įvykio metu nukentėjusiajai buvo 11 metų. Nukentėjusiosios amžius patvirtintas gimimo liudijimu. Ekspertizės akte patvirtinama aplinkybė, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo lengvas protinis atsilikimas, ji negalėjo teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau, adekvačiau kaltinamojo veiksmams priešintis. Kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji yra nepilnametė ir jauno amžiaus, matė, kad ji turi fizinių sutrikimų, sutrikusi jos kalba (dizartrija): kalba nepakankamai aiški, sutrikęs garsų tarimas. Užgulimas, prispaudimas pripažįstama fizinės jėgos panaudojimu pasipriešinimui palaužti. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad lytiškai santykiauja su nepilnamete nukentėjusiąją prieš jos valią, pasinaudoja jos bejėgiška būkle, prieš ją panaudoja fizinę jėgą ir nori tokių lytinių santykių bei prievartinius lytinius santykius atliko.

Apie nukentėjusiosios psichinę būklę kaltinamajam nebuvo žinoma, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis pasinaudojo jos lengvo protinio atsilikimo būkle.

Kaltinamajam pareikštas kaltinimas, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja tris kartus, tai yra 2009 m. rugpjūčio 4 d. dienos metu ir du kartus 2009 m. rugpjūčio iš 4 į 5 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamojo parodymai dėl lytinių santykių skaičiaus ir laiko nėra vienodi. Apklausta nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis su ja lytiškai santykiavo du kartus, tai vyko vakare ir ryte. Analogiškai nukentėjusioji nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas D. M. nurodė, kad buvo santykiaujama kelis kartus nakties metu bei ryte. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad esant prieštaravimų šiuo klausimu, būtina vadovautis nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra vienodi dėl santykiavimo skaičiaus, ji apklausta nuosekliai tvirtino, kad santykiauta buvo du kartus (vakare ir ryte). Analogiškai nukentėjusioji paaiškino ir ekspertams. Todėl būtina kaltinimą tikslinti ir pašalinti vieną iš epizodų, o būtent kaltinimo dalį, kur nurodyta, kad kaltinamasis išžagino nukentėjusiąją 2009-08-04 dienos metu, tai yra šalinama kaltinimo dalis, kur teigiama, kad kaltinamasis „2009 m. rugpjūčio 4 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. G. priklausančios sodybos, esančioje(duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. B., gim. (duomenys neskelbtini) būkle, dėl jos mažametystės, taip pat lengvo protinio atsilikimo, prieš šios valią, išreikštą prašymu prie jos nelįsti, verkimu, liesdamas rankomis bei bučiuodamas mažametės I. B. kūną įvedė savo lytinį organą (varpą) į I. B. lytinius organus (makštį) ir atliko su ja lytinį aktą vaginaliniu būdu, t. y. išžagino mažametę I. B., ko pasėkoje jai išsivystė adaptacijos sutrikimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą“.

Kiti du lytinio santykiavimo atvejai 2009 m. rugpjūčio iš 4 į 5 d. yra įrodyti ir jie patvirtinti byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo E. K. veiksmai perkvalifikuotini iš LR BK 149 straipsnio 4 dalies į LR BK 149 straipsnio 3 dalį. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Kaltinamasis E. K. paaiškino, kad jis nežinojo I. B. amžiaus, savo išvaizda nukentėjusioji atrodė vyresnė, ji jam pasakė, kad jai yra 16 metų. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji savo išvaizda atrodė vyresnė, patvirtino nukentėjusiosios motina atstovė V. B. ir liudytojai R. F., R. O., V. K., V. G., D. M.. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis žinojo, numatė ar pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti, taip pat galėjo suvokti tikrą nukentėjusiosios amžių ar kad ji yra mažametė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo pažįstami, prieš įvykį nebuvo bendravę, jie susitiko ir bendravo pirmą kartą, nukentėjusioji tikro savo amžiaus nepasakė. Tačiau byloje nustatyta aplinkybė, ir tai pripažįsta kaltinamasis, jog jis buvo informuotas apie tai, kad I. B. yra nepilnametė. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka LR BK 149 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis E. K. kaltinamas padaręs atskiras nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika turi būti kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 49 nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punkte nurodyta, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pagal įstatymo aiškinimą vieninga tyčia yra tada, kai asmuo lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiuoju pirmą kartą suvokia, kad ir ateityje lytiškai santykiaus su nukentėjusiuoju. Jei asmuo, atlikęs išžaginimą, po kiek laiko pasitaikius progai vėl sumano išžaginti nukentėjusįjį asmenį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai.

Šios bylos kaltinime nurodyta, kad nusikaltimai padaryti „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku“. Taigi tikslus laikas nenustatytas ir nenurodytas, tačiau teigiama, kad dvi veikos padarytos 2009 m. rugpjūčio iš 4 į 5 d. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji vakare atsigulė ant čiužinio, ten santykiavo du kartus, naktį ir ryte. Byloje yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo vieninga, nes byloje nustatyta, kad laiko tarpas tarp lytinių santykių nebuvo ilgas, kaltinamojo veiksmai buvo analogiški, po pirmo santykiavimo kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalinęs nebuvo ir liko toliau miegoti su nukentėjusiąja. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikaltimas pakartotinis. Todėl abu epizodai kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis yra kaltas padaręs nusikaltimą, todėl baustinas, jam skirtina bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 3 dalyje, yra sunkus, tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, jo metu pasinaudota nukentėjusiosios bejėgiška padėtimi. Nusikaltimu sukelti padariniai, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. E. K. administracine tvarka metų laikotarpyje iki nusikaltimo padarymo baustas vieną kartą (t. 3, b. l. 102-104), jis teistas (t. 3, b. l. 105-126).

E. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnijoje negauta (t. 3, b. l. 132). Liudytoja V. G. nurodė, kad kaltinamasis jos sodyboje padėjo dirbti įvairius darbus, charakterizavo kaltinamąjį teigiamai.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. LR BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios I. B. atstovė V. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt turtinei žalai atlyginti už degalus, 1900 Lt proceso išlaidas už advokato teisines paslaugas ir 300000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys ir prašymas priteisti iš kaltinamojo 1900 litų už advokato teisines paslaugas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Ši suma pripažįstama proceso išlaidomis.(t. 4, b. l. 21, 22)

Atstovė I. B., gindama nukentėjusiosios I. B. interesus, pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 300000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ši civilinio ieškinio dalis tenkintina iš dalies.

Teismas pažymi, kad LR BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl įvertinamos visos aplinkybės, kurios paminėtos įstatyme ir nustatytos byloje. Nusikaltimas tyčinis, sunkus, baigtas, nukreiptas prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, jo metu pasinaudota nukentėjusiosios bejėgiška padėtimi. Nusikaltimu sukelti padariniai, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Po nusikaltimo ir seksualinės prievartos, nukentėjusioji buvo gydoma, jai nustatytas adaptacijos sutrikimas, pasikeitė nukentėjusiosios emocinė, somatinė būklė. Beabejojama, kad nusikaltimu prieš nukentėjusiąją, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Taip pat atsižvelgiama į pačios nukentėjusiosios elgesį (pati skambino, atvyko pas kaltinamąjį, kuris jai nebuvo pažįstamas, savo valia ir pati ėjo gulti į pastatą svetimoje jai vietoje, leido laiką su nepažįstamu vaikinu), iš dalies nukentėjusioji sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti. Įvertinama kaltinamojo turtinė padėtis. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistina 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už degalus (3000 litų) negali būti patenkintas, todėl atmestinas, nes teismui nepateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog V. B. tokias išlaidas patyrė.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė - suėmimas kaltinamajam paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniu,

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2011-02-18.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-01-05 iki 2011-02-18.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš E. K. 1900 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus litų) proceso išlaidas (už advokato teisines paslaugas) V. B..

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K. 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. B..

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus: nukentėjusiosios drabužius: palaidinę, sijoną ir kelnaites grąžinti V. B.. (Daiktai saugomi Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate - t. 1, b. l. 31)

Daiktus: antklodę, maišelį su kraujo pavyzdžiais, voką su tepinėliu sunaikinti. (Daiktai saugomi Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate - t. 1, b. l. 31, 77).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.