- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- I-8617-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01622-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2019-09-01 buvo laikomas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose Nr. 17, Nr. 19, Nr. 33 netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Patalpoje buvo pelėsis, sienų tinkas sutrupėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje matomi vandens nubėgimai, yra išdaužytų plytelių. Patalpose trūko oro, kadangi kamerų langai maži. Tvirtino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis. Pasivaikščiojimų kiemelių būklė kritinė, ant sienų yra grybelio ir pelėsio, grindų danga išdaužyta, nelygi. Minėtus pažeidimus užfiksavo Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, stresą, sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-14) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Uždarosios zonos pastato, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, paskirtis yra specialioji. Statybos techninis reglamentas STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numato pastatus skirstyti pagal jų naudojimo paskirtį. Pastatai skirstomi į pogrupius - gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus. Uždarosios zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams. Alytaus visuomenės sveikatos centras reguliariai atlieka patikrinimus Alytaus pataisos namuose, tačiau patikrinimų metu pažeidimų kamerų tipo patalpose nebuvo nustatyta. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas pataisos namuose laikomiems asmenims. Kameros vėdinamos per atveriamus langus, sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Uždarosios zonos kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus. Kiemeliuose nuolat palaikoma švara (valo nuteistieji, įdarbinti tvarkinių pareigose), reguliariai atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra atsilupusios, grindys lygios. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2019-09-01.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jam neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2019-09-01 pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2018-08-09 iki 2018-08-20 - kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas 15,10 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,77 kv.m ploto; laikotarpiais nuo 2018-08-20 iki 2018-09-29, nuo 2018-11-28 iki 2019-01-23, nuo 2019-02-01 iki 2019-02-14 - kamerų tipo patalpoje Nr. 33, kurios plotas 6,76 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta; laikotarpiu nuo 2018-11-23 iki 2018-11-27 - kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv.m ploto; laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2018-11-28 - kamerų tipo patalpoje Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,73 kv.m ploto; laikotarpiu nuo 2019-03-28 iki 2019-03-29 - kamerų tipo patalpoje Nr. 11, kurios plotas 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,04 kv.m ploto; laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-04-11 - kamerų tipo patalpoje Nr. 19, kurios plotas 11,80 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,93 kv.m ploto; laikotarpiu nuo 2019-06-20 iki 2019-08-05 - kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurios plotas 11,25 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto (b. l. 15, 16-17). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo būklės. Pažymėjo, kad patalpoje trūko oro, buvo pelėsis, sienų tinkas sutrupėjęs, vietomis atsilupę dažai, tualeto patalpoje vandens nubėgimai, išdaužytos plytelės.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerų tipo patalpos Alytaus pataiaos namuose vėdinamos per atidaromus langus ir ventiliacines angas (b. l. 22-23, 25-27), kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ir pelėsio.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Nacionalinio sveikatos centro 2018-09-27 atlikto patikrinimo duomenimis, kamerų tipo patalpoje Nr. 26 oro judėjimo greitis ir apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikia. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kameros Nr. 26 vėdinimo, be to, teismas pažymi, kad bylos duomenimis pareiškėjas 2018-09-27 buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 33.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimus pagal nuteistojo M. K. skundą (administracinė byla Nr. I-5486-414/2018). Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas M. K. neturtinę žalą Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018 kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 25, o pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 25 nebuvo laikomas, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepgrįsti.
Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie netinkamą vėdinimą kamerų tipo patalpose, tačiau teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-12-21 patikrinimo akto (b. l. 25-27) matyti, kad nuteistieji yra aprūpinami patalpų valymui skirtu inventoriumi. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie netinkamai įrengtas, susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas. Iš į bylą pateiktų kamerų tipo patalpų foto nuotraukų matyti, kad uždarosios zonos kamerų Nr. 17, Nr. 19, Nr. 33 ir sanitarinio mazgo būklė gera, aptrupėjusių, atsilupusių, apipelijusių ar nubėgusių paviršių nematyti (b. l. 32-34). Pasivaikščiojimų kiemelių būklė taip pat gera, ant sienų pelėsio nematyti, grindų danga lygi. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nėra kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, ir kt.) (7.16 p.). Todėl Alytaus pataisos namų uždarosios zonos pastatų įregistravimas kaip negyvenamųjų pastatų (specialioji paskirtis) (b. l. 28, 29) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, diskomfortu, stresu, sveikatos pablogėjimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.