- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-412-921/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01439-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. S., „Swedbank P&C Insurance AS“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4511-1037/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vilnelė“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys V. S., „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vilnelė“ (toliau – ir atsakovė, bendrija) 4 034,59 Eur žalos atlyginimą, 171,11 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir draudėjas A. G. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 3 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 2024 m. kovo 31 d. buvo užlietas iš nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 4 206,95 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, todėl yra atsakinga už pastato, remontą (priežiūrą). Atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė jai kaip administratorei priskirtų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 34, 35 punktus, dėl ko per pastato bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir buvo aplietas draudėjo turtas. Atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą. Taip pat iš atsakovės priteistinos 171,11 Eur kompensuojamosios palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pripažinti, kad bendrija nėra tinkama atsakovė šioje byloje bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudžiamasis įvykis, dėl kurio žalą patyrė ieškovė, kilo bute, kuris priklauso trečiajam asmeniui V. S.. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, su kuria kategoriškai nesutiko. Įvykis, sukėlęs ieškovei žalą, įvyko šalto vandens vamzdyje, kuris nuosavybės teise priklauso V. S. ir nėra bendrijos administruojamų bendrųjų namo, kuriame yra butas, patalpų dalis. Todėl ir prievolė prižiūrėti bendrijai priklausančių butų asmeninį privatų turtą bendrijai nekyla, taip pat ir pareiga atlyginti dėl tokio turto gedimo įvykusią žalą. Todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų bendrijos veiksmų. Be to, atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės sąmata yra nepagrįstai didelė, o reali žala yra gerokai mažesnė, nei nurodyta buto remonto sąmatoje. Bendrija atliko visas jai priskirtas funkcijas tinkamai, tačiau butų savininkai atsisakė atlikti probleminių vamzdynų remontą. Pati bendrija be savininkų sutikimo negali sutvarkyti vamzdyno.
4. Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šalinant užliejimo padarinius buvo pakeista net keturi metrai bendrojo naudojimo vamzdyno. V. S. buto lubų aukštis yra 2,65 metro, todėl akivaizdu, jog buvo keičiamas bendrojo naudojimo vamzdynas, esantis ne tik jai priklausančiame bute. Iš nuotraukų matyti, kad net keturiose vietose ant bendrojo naudojimo vamzdžio yra uždėtos apkabos (sąvaržos), skirtos laikinai pašalinti nesandarumus, o šis vamzdis yra prieš vartotojo apskaitos prietaisus, todėl jis laikytinas bendrojo naudojimo vamzdžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir draudėjas A. G. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria apdraudė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 3 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini), namų turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę ir asmens civilinę atsakomybę. Ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. gavo draudėjo pranešimą, kad apdraustas butas 2024 m. kovo 31 d. buvo užlietas vandeniu, dėl ko padaryta žala. Ieškovė apskaičiavo butui padarytą žalą ir, atlikusi išskaitą dėl šio draudžiamojo įvykio, draudėjui išmokėjo 3 502,65 Eur ir 704,30 Eur dydžio draudimo išmokas.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2024 m. kovo 31 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas trūkus šalto vandens vamzdžiui, kuris patenka į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui V. S..
8. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatomis, konstatavo, kad trūkęs šalto vandens vamzdis, nepaisant to, kad yra buto, (duomenys neskelbtini), viduje laikytinas bendro naudojimo objektu. Šią išvadą patvirtina ir į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 28 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 01, pagal kurio II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punktą vandentiekio sistema priklauso viso namo butų ir kitų patalpų savininkams.
9. Nustačius, kad žala, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl bendrojo naudojimo objektams priskiriamo vandentiekio sistemos gedimo, teismas vertino, ar daugiabučio namo savininkų bendrija „Vilnelė“ laikytina tinkamu subjektu, atsakingu už padarytą žalą.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – ir Bendrijos įstatymas) nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad bendrija yra specifinis juridinis asmuo, kurio galimybės įgyti nuosavybės teise turtą yra ribotos, teisės aktai draudžia nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles į bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Todėl teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo iš bendrijos priteisti 4 205,70 Eur žalos atlyginimą bei 171,11 Eur kompensacines palūkanas.
11. Atmetus ieškinį, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi sumą sumažino iki 1 600 Eur ir ją priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė užliejimo (atsiradusios žalos) šaltinį ir, kad jis yra bendrojo naudojimo objektas. Tačiau ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad bendrija nėra tinkamas subjektas, kuriam būtų galima nukreipti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
12.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018, kadangi skiriasi kasacinės instancijos teismo nutarties ir išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės. Kasacinis teismas konstatavo, jog daugiabučių namo savininkų bendrija neatsako už atsiradusią žalą tik tais atvejais, kai bendrija turi tik vieną sąskaitą (kaupiamosioms lėšoms), nes išieškojimas iš kaupiamųjų lėšų (kurias yra privaloma kaupti pagal įstatymus) yra negalimas. Nagrinėjamu atveju bendrija turi antrą banko sąskaitą, kurioje yra kaupiamos bendrijos lėšos (kaip tai numatyta atsakovo įstatų 7 ir 55 punktuose). Todėl bendrija gali atsakyti už savo prievoles ir atlyginti žalą dėl savo netinkamai vykdomų pareigų (netinkamai prižiūrint bendrojo naudojimo objektus).
12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju taip pat netaikyti. Kasacinis teismas nurodė, jog bendrija nėra atsakomybės subjektas, kai ginčas kyla tarp daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp draudimo bendrovės (ieškovės), kuri pateikė subrogacinį reikalavimą bendrijai (atsakovei), kadangi bendrija netinkamai vykdė savo prievolę tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Todėl būtent bendrija (atsakovė) yra tinkamas subjektas, kadangi ji prižiūri bendrojo naudojimo objektus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Atsakovė pažymi, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Kadangi žalos šaltinis yra privačiame bute, bendrijai nekyla pareiga atlyginti dėl tokio turto gedimo įvykusią žalą, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų bendrijos veiksmų ir dėl to bendrijos atžvilgiu civilinė atsakomybė nekyla. Vien faktas, kad bendrija reagavo ir atliko trūkusio vamzdžio remonto darbus, savaime nereiškia, kad tokia pareiga bendrijai kyla. Iš atsakovės pateiktų bendrijos dokumentų matyti, jog prievolė prižiūrėti butų bendrasavininkų butuose esančių net ir bendros dalinės nuosavybės objektų būklę tenka patiems savininkams ir tik jie gali matyti realią minėtų objektų būklę. Byloje nėra jokių duomenų, kad buto, iš kurio kilo žala, savininkė, būtų informavusi bendriją apie galimą blogą šalto vandens vamzdžio būklę ar, kad reikalingas koks nors remontas. Bendrijos atstovai neturi nei galimybių, nei pareigos eiti į kiekvieno iš savininkų butus bei tikrinti ten esančių inžinierinių sistemų būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
- ieškovė sudarė su draudėju A. G. draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 3 d. buvo apdraustas buto, esančio (duomenys neskelbtini), namų turtas ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinė ir asmens civilinė atsakomybė;
- ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. gavo draudėjo pranešimą, kad anksčiau minėtas butas 2024 m. kovo 31 d. buvo užlietas vandeniu;
- ieškovė paskaičiavo žalą ir, atlikusi išskaitą dėl draudžiamojo įvykio, draudėjui išmokėjo 3 502,65 Eur ir 704,30 Eur dydžio draudimo išmokas;
- draudėjo butas buvo užlietas trūkus šalto vandens vamzdžiui, kuris patenka į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui V. S..
5. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš bendrijos 4 034,59 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė teigė, kad atsakovė, įgyvendindama butų savininkų pareigą pasirūpinti tinkama daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra, tinkamai to nepadarė, laiku nepakeitė susidėvėjusi vamzdžio, todėl privalo atlyginti žalą. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, be kita ko, nurodė, kad pareiga prižiūrėti inžinerines sistemas, esančius butų viduje, kyla ne bendrijai, o butų savininkams.
6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trūkęs šalto vandens vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas. Šios aplinkybės šalys apeliaciniame procese neginčijo (ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad su šia nustatyta aplinkybe sutinka, o atsakovė apeliacinio skundo dėl jos nepateikė). Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrija nėra tinkamas subjektas atlyginti žalą, nes ji yra specifinis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, o teisės aktai draudžia nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles į bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
7. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrija, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, privalo atsakyti už netinkamą pareigų vykdymą ir dėl to atsiradusią žalą.
8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018. Kasacinis teismas minėtoje byloje pateikė kelis svarbius išaiškinimus: visų pirma, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013); antra, bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Bendrija taip pat yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Kadangi bendrija nėra gyvenamojo namo savininkė, ji negali būti statinio technine prižiūrėtoja, todėl negali būti ir subjektu, atsakingu už privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų nevykdymą; trečia, bendrijos lėšos yra tikslinės įmokos, skirtos administravimui ir priežiūrai, o ne žalos atlyginimui. Nukreipti išieškojimą į bendrijos kaupiamąsias lėšas pagal bendrijos prievoles draudžiama, o reikalauti, kad pagal bendrijos prievolės atsakytų bendrijos nariai – bendriją įsteigę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai tuo tikslu priskaičiuojant jiems papildomas tikslines įmokas, nėra teisinio pagrindo.
9. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į naujesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad nors bendrija neatsako kaip statinių savininkė pagal CK 6.266 straipsnį, ji gali atsakyti pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai žala dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai, žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tiek iš bendrijos, tiek iš bendraturčių, jeigu įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
10. Atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad žalos atlyginimas iš bendrijos gali būti priteisiamas, jeigu ieškovė įrodo bendrijos neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis klaidinga prielaida, kad bendrija apskritai negali būti atsakingu subjektu, tačiau atsakomybės sąlygų (ne)buvimo visai neanalizavo.
Dėl kitų argumentų
12. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišanalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių mastą bei byloje esančius įrodymus, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Toks procesas neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties ir reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas perima pirmosios instancijos teismo funkciją. Be to, šalys, nesutikdamos su išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę jas apskųsti apeliacine tvarka, o tai apribotų jų teisę į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.