Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2) 2011 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams ir 4 MGL bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2015 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu;

5) 2019 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 34 parų areštu;

6) 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

7) 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Č. 2020 m. gegužės 31 apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio - brolio K. Č. atžvilgiu, tai yra sudavė kumščiu jam du kartus į galvą, taip K. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat S. Č. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio - motinos R. Č. atžvilgiu, tai yra dėl sunkios sveikatos būklės lovoje gulėjusiai ir dėl to buvusiai bejėgiškos būklės R. Č. sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą, ir taip dėl kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimo, nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės išorinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleištakaulio pleištinės ataugos abiejų plokštelių lūžio nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo motiną R. Č..

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. Č. kilusio konflikto dėl motinos priežiūros su broliu K. Č. metu sumušė jį bei iš karto po to judviejų motiną R. Č.. K. Č. sumušė suduodamas jam du smūgius į galvą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo tarpu savo motinai R. Č. iš karto po to sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, tokiu būdu padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abiem atvejais kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiųjų, kurie jam yra šeimos nariai, atžvilgiu. Smurtavo veikdamas artimoje aplinkoje.

Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, nes iš esmės prisipažino smurtavęs taip, kaip nurodyta pareikštame kaltinime suduodant smūgius ranka), ir smurtą panaudojo kaltinime nurodytų jo šeimos narių – brolio K. Č. ir motinos R. Č. atžvilgiu. Tai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine, nors ir neapibrėžta, tyčia, numatė galimas pasekmes ir jų aktyviais veiksmais siekė. Todėl atsakomybė kyla už faktiškai sukeltas pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai – vieno nukentėjusiojo (motinos R. Č.) nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ir specialisto išvada dėl šios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, bei kitam nukentėjusiajam (broliui K. Č.) sukeltą fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo S. Č.) ir jo padarytų veikų (suduotų smūgių nukentėjusiesiems - motinai R. Č. ir broliui K. Č. rankomis), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu prieš savo šeimos narius, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiesiems R. Č., kuri tuo metu buvo bejėgiškos būklės, padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o K. Č. sukelto fizinio skausmo.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis S. Č. R. Č. atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, o K. Č. atžvilgiu nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl to, ar kaltinamojo padaryti nusikaltimai turi būti kvalifikuojami kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis ar kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pažymėtina, kad teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nes kiekviena sudėtis turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu.

Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). O realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-238-699/2017). Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos atitinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatomis jas visiškai ar iš dalies sudedant. Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytais atvejais.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo K. Č. ir kaltinamojo įvykus žodiniam konfliktui, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam K. Č. smūgius kumščiu du kartus į galvą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Po to sudavė smūgį bejėgiškos būklės savo motinai ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo veika dėl panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį K. Č. pripažinta padaryta tiesiogine tyčia ir kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o jo veika dėl prieš nukentėjusiąją R. Č. panaudoto smurto pripažinta padaryta netiesiogine tyčia ir kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Taigi kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jie padaryti skirtingais veiksmais (poelgiais) prieš skirtingus nukentėjusiuosius. Nors veiksmai padaryti iš esmės vienas po kito, tai yra faktiškai tuo pačiu metu, tačiau esant susiformavusiai skirtingai nuteistojo tyčiai, nes jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas.

Vadinasi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo S. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. Č. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jas kvalifikuojant kaip realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Tai yra turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė tyčinius nusikaltimus.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

S. Č. padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną apysunkį, jis veikė tiesiogine tyčia, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, jau anksčiau 5 kartus teistas, baustas arešto ir kitomis bausmėmis, vėliau jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Tai rodo, kad S. Č. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose, šios bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų iš karto sumažintinos vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Kadangi S. Č. abi nusikalstamas veikas įvykdė iki Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimo, tai už jas paskirtos bausmės, sumažinus jas vienu trečdaliu, tačiau tarpusavyje nebendrinant, privalės būti subendrintos su minėtu Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal minėta ankstesnį teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje S. Č. paskirtos bausmės, prieš tai jas sumažinus vienu trečdaliu, tačiau tarpusavyje nebendrinant (nesant pagrindo bendrinti apėmimo būdu) turės būti subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.).

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi S. Č., kuris padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, kurios dar sumažinamos vienu trečdaliu, o šios bausmės turi būti subendrintos su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų S. Č. paskirtoji bausmė atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus -vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Nors anksčiau iki šių veikų padarymo jis buvo teistas jau penkis kartus, už ką jam buvo paskirta ir griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas, o realiai paskirta griežčiausia savo rūšimi bausmė nebuvo pradėta vykdyti. Nors vėliau po šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas taip pat buvo atidėtas, nustatant tam tikrus įpareigojimus ir(ar) draudimus, kurių reikalavimų kaltinamasis laikosi. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas visiška, yra pasirengęs atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam broliui ir Kauno teritorinei ligonių kasai.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad S. Č. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis K. Č. pareiškė 200 Eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (1 t., b. l. 57), o Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 10105.12 Eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiosios R. Č. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 127-128)

Nukentėjusiajam K. Č. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau žymesnių sužalojimų nepadaryta, dėl ko nebuvo sutrikdytas sveikata ir nebuvo taikomas gydymas. Todėl jokių duomenų apie liekamuosius potrauminius reiškinius, po traumos jaučiamus nukentėjusiojo nepatogumus teismui nepateikta. Kadangi nukentėjusysis patyrė skausmą, išgyvenimus dėl jo atžvilgiu naudoto smurto, teismo vertinimu prašoma priteisti suma (200 Eur) yra ne per didelė, proporcinga padarytai neturtinei žalai dėl sukelto fizinio skausmo. Todėl nukentėjusiojo K. Č. ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas patirtomis išlaidomis dėl nukentėjusiosios R. Č. gydymo po jos atžvilgiu S. Č. įvykdyto nusikaltimo, ko pasėkoje R. Č. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimas, nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės išorinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleištakaulio pleištinės ataugos abiejų plokštelių lūžis. Šias išlaidas civilinis ieškovas pagrindė informacinės sistemos duomenimis apie nukentėjusiosios gydymui taikytas procedūras (gydymo paslaugas), jų vietą, laikotarpį ir gydymo paslaugų kainą. Dėl to ieškinys turtinei žalai atlyginti yra visiškai įrodytas ir tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Č. terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Č. terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.), prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės pridedant visas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes (terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių) ir paskirti S. Č. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti S. Č. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, S. Č. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant S. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus, minėtą karomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo K. Č. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš S. Č. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš S. Č. 10105.12 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą penkis eurus ir 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.