- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 2-4670-275/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.5.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. P. Gruodžiui, atsakovui D. B., jo atstovei adv. E. Grucytei, trečiųjų asmenų atstovui adv. G. Baziuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - R. P., R. D., V. I., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovo D. B. 52 843,78 Eur skolos, 3 804,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 520,74 Eur grąžinti permokėtą žyminio mokesčio sumą. Nurodo, kad atsakovas 2009-05-13 paskolos sutartimi Nr. 01/09 įsipareigojo iki 2010-04-15 grąžinti ieškovui suteiktą 128 250 eurų dydžio paskolą, mokant 15,9 procentų dydžio metines palūkanas. 2009-12-24 atsakovas, RAB „Vladimeks“ realizavus 2009-06-15 hipotekos sutartimi Nr. 1506/09 įkeistą nekilnojamąjį turtą, grąžino ieškovui dalį paskolos – 75 000 eurų. 2010-01-11 atsakovas grąžino ieškovui 15 750 eurų, gautų RAB „Vladimeks“ 2010-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi realizavus ieškovui įkeistą kilnojamąjį 63 000 eurų vertės turtą, iš kurio atsakovui kaip vienam iš keturių skolininkų pagal paskolos sutartį tenka 15 750 eurų. Likusios paskolos dalies atsakovas negrąžino ir atsisako ją grąžinti.
Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Baltrade“ vykdo miško gėrybių importą iš Rusijos Federacijos į Vakarų Europą. UAB „Baltrade“ miško gėrybes vežė per įmones RAB „Romeks“, priklausančią R. P. bei Carolyn Group Ltd, kurią kontroliavo R. P.. RAB „Vladimeks“ savo ruožtu buvo UAB „Baltrade“ įgyjamų miško RAB „Vladimeks“ nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, pastatai ir šildymo įranga, esantys Vladimiro mieste, Rusijos Federacijoje, kurių rinkos vertė 2009-05-26 buvo 35 299,00 RUB (3 015 875,96 Lt). Įmonės RAB „Vladimeks“, RAB „Romeks“ bei Carolyn Group Ltd buvo tarpusavyje susijusios įmonės, kurios visos kaip sistema dalyvavo miško gėrybių tiekimo Vakarų Europai grandinėje per UAB „Baltrade“. UAB „Baltrade“ iki 2009-05-13 buvo sumokėjusi Carolyn Group Ltd avansu ne mažesnį už 450 000 EUR avansą už miško gėrybes, tačiau jų nebuvo gavusi, todėl ieškovas, UAB „Baltrade“ vienintelis akcininkas ir vadovas, pareikalavo garantijų iš visų RAB „Vladimeks“ bei RAB „Romeks“ dalyvių - fizinių asmenų, kad įmonė tikrai gaus miško gėrybių sandėliavimo bazę, kuria nuomos pagrindais nuomojosi RAB „Romeks“, iš Rusijos Federacijos už nurodytą sumą. Šalys susitarė, kad RAB „Vladimex“ įkeis minėtai sumai savo turtą, nes RAB „Romeks“ ir Carolyn Group Ltd, atsakovo duomenimis, jokio turto neturėjo. Šalių susitarimu buvo sudarytas apsimestinis sandoris ir sukurta tariama prievolė, kurios įvykdymui sudaryta hipotekos sutartis su RAB „Vladimeks“, užtikrinant ginčijamos 2009-05-13 paskolos sutarties įvykdymą. Tačiau pagal nurodytą sutartį atsakovas ir tretieji asmenys iš ieškovo jokių pinigų negavo. Atitinkamai atsakovas jokios tariamos paskolos dalies nėra grąžinęs. 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutartis ir visos šia sutartimi tariamai sukurtos prievolės įvykdymui užtikrinti sudarytos hipotekos bei įkeitimo sutartys turėjo būti pasibaigę UAB „Baltrade“ gavus iš Carolyn Group Ltd ir/ar RAB „Romeks“ miško gėrybių už pervestą avanso sumą. Nepaisant to, kad ieškovui buvo pateiktos miško gėrybės, jis su trečiųjų asmenų pagalba neteisėtai užvaldė RAB „Vladimeks“ turtą ir papildomai siekia prisiteisti nesuteiktos paskolos sumą tik iš atsakovo, kai remiantis 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties Nr. 01/09 5 straipsnio 5 dalimi visi tariami paskolos gavėjai - atsakovas ir tretieji asmenys tariamam paskolos davėjui solidariai.
Tretieji asmenys R. P., R. D., V. I. su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad 2009 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas suteikė atsakovui ir tretiesiems asmenims 513 000 EUR dydžio paskolą (kiekvienam skolininkui po 128 250 EUR) iki 2010-04-15. Paskolos užtikrinimui buvo įkeistas RAB „Vladimeks“ turtas. Patenkinus ieškovo reikalavimus iš įkeisto turto, kiekvieno skolininko skola turėjo sumažėti po 90750 EUR, tačiau ieškovas su tuo nesutiko, nes iš parduoto hipoteka įkeisto turto, buvo gauta ne 360 000 EUR, o 270 000 EUR. Tarp šalių kilo ginčas dėl likusios paskolos dalies grąžinimo, taip pat dėl kiekvieno skolininko prievolių apimties kreditoriui. Kilęs ginčas tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo išspręstas 2011 m. sausio 14 d taikos sutartimi, kuri patvirtinta 2011 m. vasario 1 d. Ji yra galiojanti ir vykdoma. Atsakovas nesutiko taikiai spręsti ginčo, todėl tarp ieškovo ir trečių asmenų sudaryta taikos sutartis atsakovo prievolių ieškovui neapima ir jis turi ieškovui įvykdyti jam tenkančios prievolės dalį.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui M. K. iš atsakovo D. B. 52 843,78 Eur skolos, 38 04,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 316, 97 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1 422,62 Eur žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovo D. B. priteisė 17, 96 Eur pašto išlaidų. Atsakovas D. B. su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą.
Lietuvos Apeliacinis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. B. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai pagal ginčo paskolos sutartį atsakovui D. B. buvo perduoti. Tačiau teismas nutarė bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl likusios skolos dydžio ir nurodė, jog bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kokia apimtimi yra įvykdyta solidarioji skolininkų prievolė pagal paskolos sutartį, kokia yra likusi bendra neįvykdyta solidariosios prievolės suma.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui M. K. iš atsakovo D. B. 52 843,78 Eur dydžio skolos ir 3 804,74 Eur dydžio palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas D. B. su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu nutarė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebuvo galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad neišreikalauti duomenys apie ieškovo gautą pinigų sumą, realizavus RAB „Vladimex“ turtą, nėra duomenų apie tai, ar nėra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiųjų asmenų R. D. ir R. P.. Atsižvelgęs į šias apeliacinės instancijos teismo išvadas, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi įpareigojo proceso dalyvius pateikti papildomus įrodymus byloje, t.y. duomenis apie ieškovo gautą pinigų sumą, realizavus RAB „Vladimex“ turtą, duomenis apie priverstinį skolos išieškojimą iš trečiųjų asmenų R. D. ir R. P..
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. 2016-05-31 pateikė rašytinius paaiškinimus ( t. XI, b.l.102-106) kuriuose nurodė, kad priverstinis išieškojimas nei iš R. D., nei iš R. P. nėra pradėtas, ieškovas 2011 m. sausio 14 d. Taikos sutartimi, sudaryta su bendraskoliais R. P., V. I. ir R. D. jų atžvilgiu atsisakė bendraskolių solidarios prievolės. Nurodė, kad pagal 2011-01-14 taikos sutartį V. I. grąžino 85 554 Eur skolos, R. D. grąžino 10 229,04 Eur skolos, R. P. - 7671,70 Eur skolos. Tretieji asmenys - bedraskolininkai su atsakovu ieškovui yra grąžinę iš viso 103 454,74 Eur skolos.
Nurodė, kad R. D. finansinė padėtis yra sunki, ji vieniša motina, auginanti nepilnametį vaiką. Šias aplinkybes R. D. patvirtino Vilniaus apygardos teismui 2015-09-15 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. R. D. įsipareigojo mokėti skolą tuomet, kai jos finansinė padėtis pagerės. Todėl priverstinis išieškojimas iš R. D. nėra pradėtas. R. P. finansinė padėtis taip pat yra sunki, todėl savo įsipareigojimų įvykdymą ieškovui atidėjo vėlesniam laikui, kai jo finansinė padėtis pagerės. Šią aplinkybę R. P. patvirtino savo 2015-09-15 rašytiniuose paaiškinimuose, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos teismui. Taigi, nei R. D., nei R. P. neneigia savo įsipareigojimų ieškovui pagal 2011 m. sausio 14 d. taikos sutartį ir planuoja grąžinti susidariusias skolas, kai tik jų finansinė padėtis pagerės. Realizavus RAB „Vladimex“ turtą, buvo gauta 363 000 Eur suma. Grąžinta paskolos dalis, tenkanti atsakovui likvidavus RAB „Vladimex“ nekilnojamąjį turtą 2009-12-24 - 75 000 Eur (300 000 Eur/4 bendraskoliai), vėliau likvidavus RAB „Vladimex“ kilnojamąjį turtą - 15 750 Eur (63 000 Eur/4 bendraskoliai). Ieškovas, sudarydamas taikos sutartis su trimis bendraskoliais R. P., V. I. bei R. D., jų atžvilgiu atsisakė bendraskolių solidarios prievolės (CK 6.6 str. 8 d.), t. y. kreditorius atsisakė teisės reikalauti iš trečiųjų asmenų atsakovo D. B. dalies. Trečiųjų asmenų prievolės ieškovo atžvilgiu nėra niekaip susijusios su asmenine D. B. prievole. Atsisakius skolininkų solidarumo, skola nesumažėja, kaip yra atleidimo nuo prievolės atveju, o tik padalijama, solidarioji prievolė tampa dalinė. Vadovaujantis paskolos sutarties 5 punkto nuostatomis, atsakovas yra solidariai atsakingas už visą, t. y. ir trečiųjų asmenų negrąžintą skolos dalį, tačiau šio ginčo dalykas yra tik dalis šios sumos - 56 648,53 Eur dydžio skola, t. y. skolos dalis, tenkanti išimtinai atsakovui – atsakovo faktiškai gauti ir negrąžinti pinigai, perduoti jam paskolos sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2016-08-12 ( t. XI, b.l.155-161) nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis R. D. šiuo metu turimo sklypo vertė yra 13 612 Eur, taip pat neseniai buvo parduotas žemės sklypas kartu su statiniais. R. P. šiuo metu turi 4 sklypus, kurių vertė yra 13 868 Eur. Šių sklypų rinkos kaina yra didesnė. Taip pat yra parduoto turto. Taigi tiek R. D., tiek R. P. finansine padėtis nėra sunki. Be to, nei ieškovas, nei tretieji asmenys teismui nėra pateikę jokių duomenų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis kokiu nors būdu buvo modifikuota, t. y. pratęstas ar atidėtas mokėjimų terminas. Taikos sutartis yra teismo patvirtinta, trečiųjų asmenų neapskųsta ir yra galiojanti ir įsiteisėjusi. Solidarioji prievolė reiškia reikalavimo ar pareigos nedalomumą, o kreditorius turi teisę pasirinkti, ar jis reikalauja iš solidariųjų skolininkų įvykdyti visą prievolę ar jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį suteikta paskola yra 513 000 Eur. 2009 m. gruodžio 24 d. buvo realizuotas RAB „Vladimeks“ įkeistas turtas už 300 000 Eur, o 2010 m. sausio 11 d. buvo parduotas kilnojamasis turtas už 63 000 Eur. Taigi, visa prievolė sudarė 513 000 Eur, o atėmus realizuotą turtą lieka dalis prievolės, t. y. 150 000 Eur (be palūkanų ir delspinigių). Pagal 2015 m. lapkričio 3 d. apeliaciniame skunde pateiktus paskaičiavimus visa bendra negrąžinta visų paskolos gavėjų skolos suma gaunasi 210 501,07 Eur (su palūkanomis) ir 15 156,07 (delspinigiai) viso 225 657,14 Eur. Nurodė, kad visa paskolos suma ir dar daugiau yra grąžinta ir priteista ieškovui pagal 2011-02-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4477-466/2011 iš trečiųjų asmenų - 256 662 Eur, todėl teigia, kad ieškovas yra atgavęs netgi didesnę paskolos sumą kartu su palūkanomis ir delspinigiais, nei buvo paskolinęs keturiems bendraskoliams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priėmė 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkino, priteisė ieškovui M. K. iš atsakovo D. B. 182 459 Lt skolos, 13 137 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 8 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 4 912 Lt žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo D. B. bei priteisė 61,98 Lt pašto išlaidų. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. išnagrinėjęs atsakovo D. B. apeliacinį skundą, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. B. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigai pagal ginčo paskolos sutartį apeliantui (atsakovui) D. B. buvo perduoti. Tačiau teismas nutarė bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl likusios skolos dydžio ir nurodė, jog bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kokia apimtimi yra įvykdyta solidarioji skolininkų prievolė pagal paskolos sutartį, kokia yra likusi bendra neįvykdyta solidariosios prievolės suma. Apeliacinės instancijos teismas nustatė prejudicinį faktą (CPK 182 str.), jog atsakovui pinigai buvo realiai perduoti, todėl pakartotinai nagrinėjant iš naujo civilinę bylą, nustatytina aplinkybė, kiek atsakovas yra likęs skolingas ieškovui.
Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-215/2014). Iš to daroma išvada, kad atsakovas turėjo pateikti byloje įrodymus, kad paskolos suma - 513 000 Eur yra grąžinta arba jo paties, ar bendraskolininkų - trečiųjų asmenų, tik tokiu atveju būtų pagrindas atmesti ieškinį.
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kaip skaičiuoja atsakovo skolą. Nurodė, jog bendra skola 4 skolininkų buvo 513 000 Eur. Ieškovui paaiškinus, kad priverstinis skolos išieškojimas iš trečiųjų asmenų nevykdomas, atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo dienai tretieji asmenys yra sumokėję ieškovui jo nurodytą sumą – 103 454,74 Eur. Realizavus RAB „Vladimex“ turtą, buvo gauta 363 000 Eur suma, dėl šios sumos tarp šalių nėra ginčo. Įvertinus tai, kad bendra skolos suma buvo 513 000 Eur, kitiems bendraskoliams grąžinus dalį skolos ir skolos grąžinimui realizavus turtą, kuriuo buvo užtikrintos skolininkų prievolės, likusi negrąžinta skolos suma sudaro 150 000 Eur ( 513 000 Eur - 363 000 Eur – 103 454,74 Eur ). Ieškovas reiškia ieškinį ir reikalauja iš atsakovo tik dalies šios skolos, t.y. prašo priteisti 50 737,34 Eur skolos, bei prašo priteisti 2 106,45 Eur palūkanų ir 3 804,75 Eur delspinigių, todėl reikalaujama priteisti skola nėra grąžinta ieškovui nei kitų bendraskolių, nei realizavus turtą, kuris buvo įkeistas prievolių įvykdymo užtikrinimui, remiantis 2009 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties 8 straipsnio pagrindu. Atsakovo paaiškinimas, kad visa paskolos suma ir dar daugiau yra grąžinta ir priteista ieškovui pagal 2011-02-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4477-466/2011 iš trečiųjų asmenų - 256 662 Eur, atmestinas, nes šia teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria tretieji asmenys įsipareigojo grąžinti ieškovui kiekvienas po 85 557 Eur skolos, tačiau ši nutartis nėra įvykdyta, ir ieškovas nurodė priežastis, dėl kurių jis nesikreipia dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo - R. D. įsipareigojo mokėti skolą tuomet, kai jos finansinė padėtis pagerės, R. P. finansinė padėtis taip pat yra sunki, todėl savo įsipareigojimų įvykdymą ieškovui atidėjo vėlesniam laikui, kai jo finansinė padėtis pagerės. Taigi, nei R. D., nei R. P. neneigia savo įsipareigojimų ieškovui pagal 2011 m. sausio 14 d. taikos sutartį ir planuoja grąžinti susidariusias skolas, kai tik jų finansinė padėtis pagerės. Atsakovas kaip vieną iš argumentų nurodė, jog ieškovas, pareikšdamas minėtą ieškinį tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ir sudarydamas taikos sutartį, jau prisiteisė reikalaujamą skolą ir reiškiamas ieškinys atsakovui šioje byloje yra laikytinas pakartotinu, tačiau pagal paskolos sutartį visų skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, šioje byloje ieškovas laikėsi nustatytų reikalavimų, iš pradžių reiškė reikalavimus dėl skolos grąžinimo tretiesiems asmenims, o, neatgavęs dalies skolos, ieškinį pareiškė atsakovui, kaip solidariam skolininkui. Tuo atveju, jei iš atsakovo kaip solidaraus skolininko bus išieškota paskolos dalis, kurią turi atlyginti ieškovui kiti skolininkai, atsakovas įgys teisę reikalauti iš kitų skolininkų atlyginti jam tą dalį skolos, kurią atlyginti pareigą turi ir kiti bendraskoliai.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, paskolos sutartimi Atsakovui buvo paskolinta 128 250 Eur, kaip ir visiems kitiems bendraskoliams, visa solidarioji prievolė sudarė 513 000 Eur. Grąžinta paskolos dalis tenkanti Atsakovui likvidavus RAB „Vladimex“ nekilnojamąjį turtą 2009-12-24 - 75 000 Eur. Vėliau, likvidavus RAB „Vladimex“ kilnojamąjį turtą - 15 750 Eur. Kaip nurodo ieškovas Atsakovo grąžinta suma buvo apskaičiuota nepaisant tos aplinkybės, jog nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą Ieškovas pardavė už mažesnę nei 363 000 Eur sumą, t. y. už 270 000 Eur. Taigi, Atsakovo grąžinta skolos dalis buvo apskaičiuota nepaisant Ieškovo patirtų nuostolių dėl realizuoto RAB „Vladimex“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl realiai Ieškovas iš Atsakovo reikalauja mažiau skolos, negu turėtų teisę reikalauti. Ieškovas delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2010-04-16 iki 2011-04-15 (180 dienų), kurie sudaro 52 843.78 Eur x 0,04 proc. x 180 d. = 3 804,75 Eur. Visa Atsakovo likusi skola pagal Paskolos sutartį sudaro 52 843,78 Eur + 3 804,75 Eur = 56 648,53 Eur. Minėta skola paskaičiuota atsižvelgiant ir į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4477-466/2011 patvirtintą taikos sutartį. Byloje nėra jokių duomenų bei atsakovo, trečiųjų asmenų R. P. ir R. D. pateiktų įrodymų, jog jie yra visiškai atsiskaitę su ieškovu. Trečiasis asmuo V. I. yra grąžinęs ieškovui 85 554 Eur ir su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs.
Atsakovas nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių ieškovo pateiktus skaičiavimus, t.y. neįrodė, jog ieškovo skaičiavimai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė rašytinius įrodymus ir skaičiavimus dėl likusios skolos dydžio, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais.
Vadovaujantis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.82 str. prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 52 843,78 Eur dydžio skolos ir 3 804,74 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.