Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilus žodiniam konfliktui trenkė kumščiu nukentėjusiajam A. S. į nugarą juosmens srityje, padarydamas kryžmens srities sumušimą ir poodinę kraujosruvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, parsisiųstas iš kūno kamerų vaizdo įrašų saugyklos. Įrašas darytas 2024 m. rugpjūčio 26 d. 19 val. 54 min. 2 sek. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į privatų namo kiemą. Juos pasitinka vidutinio amžiaus vyriškis, kuris prisistato A. S.. A. S. nurodo, kas buvo praeitą diena, kad jį puolė J. B., nudraskė jam laidus. Toliau nurodo, kad dabar atsivežė šiferį, kadangi jam reikia remontuoti ūkinį pastatą. Taip pat nurodo, kad kraunant, jis (J. B.) pribėga, trenkia durimis automobilio, automobilis ne A. S., o draugo, nukrito ženklas. A. S. nurodo, kad jis J. B. pasakė, kad nenori su juo konfliktuoti, pasakė jam eiti namo, o šis einant tada trenkė A. S. į nugarą. Kaip supranta, trenkė kumščiu. Pareigūnas pasitikslina kiek kartų, A. S. nurodo, kad vieną kartą trinktelėjo. A. S. nurodo, kad J. B. ardosi, nes šis nori remontuoti savo sandėlį, kuris per audrą, per pandemiją nugriuvo. Pasak A. S., J. B. nepatinka, kad jis nori tvarkytis. J. B. puola agresyviai. Tęsdamas A. S. nurodo, kad J. B. jį kolioja prie liudininkų, kad mosikuoja kumščiais ir kad šis seno žmogaus nemuš. A. S. nurodo, kad J. B. du kartus yra teistas dėl konfliktų su kaimynais. Pokalbio metu ateina J. B.. Pareigūnas A. S. pasiteirauja, ar šis turi J. B. pretenzijų ir pasako, kad eina pasikalbėti su J. B.. Pareigūnas J. B. paklausia, kas nutiko pas juos. J. B. atsako, nu va matot šiferį veža. Nurodo, kad vežti negalima, kad čia ne supirkimo punktas, kad šiukšles reikia išvežti. Pareigūnas nurodo, kad tai statybinės medžiagos, o ne šiukšlės, o J. B. nurodo, kad tokiu šiferiu negalima stogo dengti, nes sveikatai kenkia. Toliau J. B. nurodo, kad jis negali tvarkyti savo sandėliuko, kad A. S. šiukšlių prikrauta. Pareigūnas pasiteirauja ar negali jis praeiti, vyras pakviečia eiti pasižiūrėti. J. B. paklausia pareigūno, ar jis galėtų čia pamatą išlieti, pareigūnas pasako: tai ką, o J. B. nurodo, kodėl aš turiu lavoninę mašiną žiūrėti (kieme stovi A. S. katafalkas). J. B. nurodo apgriuvusiame sandėliuke vietą, kad sukrauti A. S. daiktai, sakydamas, kad ta vieta priklauso jam. A. S. nurodo, kad J. B. priklauso mažiau, vyrai ginčijasi dėl sandėliuko. A. S. liepia nustoti vaidinti su lazdele, nors prieš tai po kiemą vaikščiojo be lazdos. Į kiemą atėjęs vyriškis, kuris nurodo matęs, kaip J. B. vaikščiojo be lazdos ir su kulokais bėgo. J. B. pakėlęs balsą vyriškiui šaukia: ką tu čia man aiškini, su kulokais tau daviau, ką čia meluoji. J. B. pareigūnams nurodo, kad vyriškis yra papirktas. Pareigūnas J. B. klausia ar šis trenkė, o J. B. nurodo, kad jis niekam netrenkė. Paklaustas ar nekonfliktavo, nurodo, kad nekonfliktavo, tik pasakė, kad šiferio nekrautų, kad buvo ne prie jų (A. S. ir kito vyriškio), o kieme, kitoje pusėje. Pareigūnas paprašo J. B. asmens dokumento. Šis nurodo, kad dokumentą turi namuose. Pareigūnas dar kartą pasitikslina, ar J. B. nesipyko, nesimušė ir ar nieko nedarė. J. B. dar kartą pakartoja, kad nieko nedarė. Pareigūnas pasiteirauja dėl vaizdo kamerų, J. B. nurodo, kad viską reguliuoja sūnus, kuris sanatorijoje. Einant link namų, J. B. pasitikslina kokio dokumento pareigūnui reikia, ar paso. Pareigūnui nurodžius, kad taip, šis nurodo, kad gali pasakyti savo duomenis. Pareigūnas juos užsirašo. J. B. toliau pareigūnui išsako pretenzijas dėl A. S. daiktų kieme. Pareigūnas su juo atsisveikina ir grįžta prie A. S., pakeliui pakalbina vyriškį, kuris nurodo, kad J. B. puolė trenkti jau. Pareigūnas pasitikslina, ar puolė trenkti ir kodėl. Vyriškis nurodo, kad taip, nes atvažiavo ir šiferį krauna. Kad J. B. atėjęs prie jų šaukė, kad šitam kieme nekrausi ir puolė kumščiais. Pareigūnas pasiteirauja kiek kartų trenkė, vyras nurodo, kad netrenkė jis, tik mosikavosi, o paskui trenkė mašinos durelėmis. Pareigūnas paprašo vyriškio asmens dokumento. Nufotografavus dokumentą, pareigūnas prieina prie A. S., kuris nurodo, kad J. B. piktybiškai prie visko kabinėjasi. A. S. pasakoja, kad J. B. vaidina vargšą su lazdele, o dabar jam smogė į nugarą, nes provokuoja, o A. S. ramiai nueina. Pareigūnas paprašė dokumento. Atėjus prie automobilio, pareigūnas pasiteirauja dėl automobilio ženkliuko, gal jį galima uždėti. A. S. nurodo, kad jis jį uždės, bet esmė, kad J. B. trenkė. Pareigūnas paklausia: trenkė? Tai kad draugas jūsų sakė, kad netrenkė. A. S. patikslina: ne ne, jis man netrenkė, jis trenkė dureles. Esmė, kad jeigu būtų netrenkęs, būtų ženkliukas nenulėkęs. O po to, kai jo draugas išėjo, kai jis ėjo persirengti, J. B. jam į nugarą kalė, nurodo pareigūnui į kurią vietą. Pareigūnas pasitikslina, kad draugas nurodo, jog netrenkė tik mosikavosi. A. S. nurodo, kad prieš tai mosikavo, o kai jo draugas išėjo, o A. S. liko vienas, ėjo persirengti, J. B. priėjo prie nugaros ir trenkė, pataikė taip neblogai, į stuburą, biški peršti, nu tiek to. Pareigūnas pasiklausia ar skauda. A. S. nurodo, kad skausmas eina kaip per srovę, medikų nereikia. Toliau nurodo, kad nuvažiuos rytoj apdukciją išsiimti. Taip pat nurodo, kad rytoj nuvažiuos į komisariatą ir parašys pareiškimą. Toliau A. S. pasakoja apie buvusius kaimynų konfliktus, nesusijusius su tiriamu įvykiu. Pareigūnai pasiteirauja, ar daugiau pagalbos nereikia ir išvažiuoja. Įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 50–53).

Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolo nustatyta, kad A. S. pateikė įsigytų vaistų čekių ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos čekio kopiją (1 t., b. l. 66–69).

Iš 2024 m. spalio 2 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatoje tarp A. S. ir J. B., A. S. buvo prašoma trumpai papasakoti 2024 m. rugpjūčio 26 d. įvykio aplinkybes ir jis nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 16 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) atvežti šiferį. Jam padėjo krauti šiferį pažįstamas. Tada į kiemą išėjo J. B., kuris buvo agresyvus, o jam einant link kemperio trenkė į nugaros apatinę dalį. Paklausus J. B. ar sutinka su A. S. parodymais, šis nurodo, kad iš dalies sutinka, nes trenkė iš pykčio, kad krauna šiferį (1 t., b. l. 112–116).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. B. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų R. K. bei S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, savanorišku daiktų, dokumentų protokolu, akistatos protokolu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. Kaltinamasis J. B. pripažino, kad jis, apimtas pykčio, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam ranka į nugarą. Tuo tarpu kaltinamojo J. B. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia ranka smogiant nukentėjusiajam į nugarą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo J. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi J. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilus žodiniam konfliktui trenkė kumščiu nukentėjusiajam A. S. į nugarą juosmens srityje, padarydamas kryžmens srities sumušimą ir poodinę kraujosruvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 121–123), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 124), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 130, 131), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, taip pat padės keisti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam J. B. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant J. B. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Prokurorė prašė skirti J. B. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis nedirba, pensinio amžiaus, priteistas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina. Teismas laiko, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajam gali būti per didelė finansinė našta. Be to, baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 67,25 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo jam padaryto sveikatos sutrikdymo buvo priverstas pirkti tepalus nuo skausmo ir vartoti vaistus, už kuriuos bendrai sumokėjo 14,15 Eur, be to, už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jam padaryto sveikatos sutrikdymo nustatymą Valstybinės teismo medicinos tarnybai jis sumokėjo 53,10 Eur. Bendrai padarytą turtinę žalą jis vertina 67,25 Eur sumai. Dėl kaltinamojo J. B. suduoto smūgio į nugarą, jis patyrė skausmą, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir savo garbės bei orumo pažeminimą. Pradėjo jausti baimę vaikščiodamas po jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadangi nėra tikras, kad ten vėl nebus užpultas ir fiziškai sužalotas kaltinamojo. Dėl kaltinamojo J. B. jam padaryto sveikatos sutrikdymo kurį laiką jautė nugaros skausmą, kuris plito į kairę koją, tam tikrą laiką negalėjo normaliai sėdėti, taip neabejotinai patirdamas gan didelius nepatogumus (1 t., b. l. 195–199).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. naudai priteistinas 67,25 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusysis galėjo patirt išgąstį, nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai. Nors nukentėjusysis nurodė, kad anksčiau jam nugaros niekada neskaudėjo, pas medikus nesilankė, tačiau tokius jo teiginius paneigia į bylą pateikti medicininiai dokumentai.

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusysis lankėsi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, kur diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Atvykęs pas medikus nukentėjusysis skundėsi nugaros apatinės dalies skausmu, skausmas plinta į kairę koją. Skausmas atsirado nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d., kai nukentėjusiajam kitas asmuo trenkė į nugarą, po to atsirado stiprus skausmas. Nustatyti degeneraciniai pakitimai. Traumai būdingų pakitimų nematyti (1 t., b. l. 23). Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (2 t., b. l. 3–6) matyti, kad pas šeimos gydytoją nukentėjusysis lankėsi 2024 m. rugpjūčio 29 d., t. y. trečią dieną po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jokių duomenų apie kaltinime nurodytu laiku patirtą skausmą ar sužalojimus nenurodyta. Nukentėjusysis buvo nukreiptas konsultacijai į Skausmo kliniką dėl gydymo taktikos būklei negerėjant, diagnozė – R52.1 lėtinis nenumalšinamas skausmas. Anamnezėje nurodoma, kad skauda l/s srityje (nugaros apatinėje dalyje), naktimis priverstinė gulima padėtis. Skausmas plinta į kojas, daugiau į kairę koją. Priešuždegiminiai vaistai nukentėjusiajam buvo paskirti 2024 m. rugpjūčio 9 d. Po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajam buvo skirti akių lašai. Be to nukentėjusiajam nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. periodiškai (2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d.) skiriami įvairūs medikamentai – priešuždegiminiai, atpalaiduojantys, nuo padidėjusio kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, akių lašai uždegimams ir profilaktikai, skausmo malšinimui ir uždegimui gydyti. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiajam diagnozuotas, kaip minėta, lėtinis nenumalšinamas skausmas, taip pat susijusios diagnozės – kitos krūtinės anginos formos, 2 tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, širdies liga, bronchitas, kaklo nervų šaknelių sutrikimai. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų ilgai besigydęs, jam nustatyti liekamieji reiškiniai, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika, teismui nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis J. B. nedirba, yra pensininkas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, nukentėjusysis dar iki nagrinėjamo įvykio turėjo tam tikrų ligų susijusių tiek su nugaros apatinės dalies, tiek ir su kaklo skausmais, nustatyti degeneraciniai pakitimai, lėtinis nenumalšinamas skausmas. Be pačio nukentėjusiojo teiginių, objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo būklė būtų reikšmingai pablogėjusi būtent dėl kaltinamojo veiksmų, nėra. Visgi, net ir tuo atveju, jei dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikatos būklė kiek ir pablogėjo, nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam būtų sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, tokių aplinkybių nenurodė ir nukentėjusysis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 500 Eur. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašė iš kaltinamojo J. B. priteisti 1 210 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kadangi dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis buvo priverstas kreiptis į advokatą ir su advokatu Aidu Venckumi sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl jo, kaip nukentėjusiojo, interesų atstovavimo šioje byloje ir su tuo susijusių kitų teisinių paslaugų suteikimo (1 t., b. l. 195–199).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokatas Aidas Venckus parengė ir pateikė patikslintą civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą teisme, baudžiamoji byla išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, kuris truko 1 val. 10 min., taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, advokato darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį (bylą sudaro 2 tomai, gavus bylą teisme ją sudarė 1 tomas) ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, civilinis ieškinys yra nedidelės apimties, jame gausiai cituojamos teisės aktų nuostatos, pateikiama pavienė teismų praktika, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, pensinio amžiaus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. patirtos 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. naudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106–109), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 49, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. naudai priteisti 67,25 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir dvidešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. 800 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.