Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai - pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl subjektyvių (tėvų kaltės) ir objektyvių aplinkybių (dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 straipsnio 2 dalis). LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikas turi teisę į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tėvų pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. LR CK 3.179 straipsnis numato, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Neįgalumo ir netekto darbingumo informacinės sistemos duomenimis, J. R. nuo 2015-08-20 iki 2045-09-23 yra nustatytas darbingumas 40 proc., įtakojančios diagnozės - (duomenys neskelbtini).

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS ) duomenimis, 2020-08-13, 2021-11-08, 2022-04-03, 2022-05-20, 2022-05-22, 2022-06-02 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro atvejo vadybą vykdančių atstovų duomenimis, nuo 2020-08-21 J. R. šeimai vykdomas atvejo vadybos procesas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Šeimoje yra nepilnametė dukra H. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo mem H. Č. mokosi (duomenys neskelbtini). 2020-09-02 vyko pirmasis J. R. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą. Per socialinių paslaugų teikimo laikotarpį šeimai buvo numatytos šios pagalbos priemonės: Psichologo konsultacijos (šeimos konsultavimas, individualios konsultacijos): priklausomybių konsultanto konsultacijos, motinai lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, užtikrinti dukros H. priežiūrą (psichiatro ir psichologo konsultacijas, reguliarus medikamentų vartojimas), J. R. atsakingai rūpintis savo sveikata, užtikrinti H. Č. tinkamą, saugią gyvenamąją vietą, bendrauti su dukros H. Č. ugdymo įstaigos bendruomene, domėtis jos pasiekimais bei elgesiu mokykloje.

2022-05-20 Skyriuje gautas pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimo, tai yra J. R. namuose vartojimo alkoholinių gėrimų, lankymosi pašalinių asmenų, triukšmavimo. 2022-05-21 Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budintis darbuotojas pranešė policijos pareigūnams, kad nepilnametė mergaitė H. Č., kurios motina gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas (duomenys neskelbtini), mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad mergaitės motina galimai nesirūpina dukra. Motina namuose rasta neblaivi. Susisiekus su mergaite paaiškėjo, kad ji neturi pinigų maistui, jos emocinė būklė prasta. Atitinkamai tarnybos koordinatorius gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius yra neprižiūrima nepilnametė (pagrindas: 2022-05-20 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-05-21 VTAS koordinatoriaus pranešimas Nr. 1VTP-2053). Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai teisės aktų nustatyta tvarka, nedelsiant atliko reagavimo veiksmus gauto pranešimo pagrindu. 2022-05-21 apie 23.00 vai. jiems nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad H. Č. gyvena ugdymo įstaigos bendrabutyje, pinigų nepilnametė neturėjo. Mergina pasakojo, kad motina gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas (duomenys neskelbtini). H. Č. išreiškė norą būti rūpinama, kadangi, kaip pati teigė, motina ja visai nesirūpina. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budintys nurodė, kad nepilnametės motina buvo neblaivi. H. Č. buvo laikinai saugiai apgyvendinta (duomenys neskelbtini).

2022-06-02 Skyriuje gauta Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato informacija, kad 2022-06-01 socialinė darbuotoja dirbanti su šeima iškvietė policijos pareigūnus, nes nori grąžinti motinai dukrą, reikalinga nustatyti motinai blaivumą. J. R. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas

2022-06-30 vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos (toliau - MK) specialistai pristatė rekomendacijas šeimai. Pastebėta, kad viso darbo su šeima metu moteris buvo nervinga. Stebėtas silpnas emocinis ryšys tarp motinos ir nepilnametės dukters H. Č.. Bendravimų metu motina kategoriškai atsisakė vartoti medikamentus paskirtus psichiatro, nenori auginti dukters, motyvuodama, kad jai yra per sunku, dukters auginimas sukelia per daug rūpesčių.

Atlikus rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikio intensyviai pagalbai vertinimą, teikdama intensyvią pagalbą šeimai, įžvelgė, kad J. R. pagrindinės problemos yra susijusios su psichikos ir elgesio sutrikimais bei vaiko nepriežiūra. Tai turi didelę įtaką silpniems tėvystės įgūdžiams, negebėjimu pasirūpinti vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, empatijos trūkumu vaiko atžvilgiu, socialinių įgūdžių stokai, silpniems kognityviniams gebėjimams. Specialistai įžvelgė streso įveikos įgūdžių ir tinkamų reagavimo būdų stoką, moters emocinė būklė ir psichinė sveikata nėra stabili, kinta. J. R. neturi darbinio užimtumo. Specialistams J. R. teigė, kad myli savo dukrą, tačiau priprato, kad dukra rūpintųsi kiti asmenys. J. R. labai sudėtinga išsikelti ir siekti sau užsibrėžtų tikslų, socialiai funkcionuoti. Kompensaciniai mechanizmai patiriant sunkumus yra labai silpni, moteris atsisakė vykti gydytojo psichiatro konsultacijai ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus. J. R. atrodė sumišusi, sunkiai orientavosi krizinėje situacijoje.. J. R. dėl šeimą ištikusios krizės kaltina aplinką, neprisiima atsakomybės. Moteris gyvena socialiniame dviejų kambarių būste. J. R. teigė mylinti savo dukrą H. Č., tačiau supranta, kad dėl silpno emocinio ryšio ir silpnų tėvystės įgūdžių, negebėtų užtikrinti geriausių vaiko interesų, pasirūpinti ir užtikrinti jos poreikių, atlikti savo kaip mamos vaidmens ir funkcijų, nes jai sunku pasirūpinti savimi, užtikrinti savo pačios pagrindinius poreikius: neturi darbinio užimtumo, negeba socialiai funkcionuoti.. J. R. ne visada užtikrina vaiko fizinius poreikius, jai sunku suprasti vaiko emocinius poreikius. Tarp mamos ir dukros sutrikęs emocinis ryšys. Tėvystės įgūdžiai silpni, mamai sunku pasirūpinti vaiko socializacija. J. R. neatsižvelgė į specialistų duodamus patarimus, nevykdė įsipareigojimų. Mama nedėjo pastangų atstatyti emocinio ryšio su nepilnamete savo dukra, nesprendė su savo ir vaiko sveikata susijusių klausimų, nesilankė gydytojo psichiatro konsultacijose, nevartojo gydytojo psichiatro skirtų vaistų, epizodiškai vartojo alkoholį, bendravo su blogą reputaciją turinčiais asmenimis. J. R. teigė, kad dukra H. Č. sukėlė jai nepatogumų, mergaitei reikalinga skirti daug dėmesio, mama daug metų dukros neauginusi, todėl jos teigimu, nejaučia stiprių motiniškų jausmų savo dukrai. 2022- 06-21 lankantis J. R. namuose, motina teigė, kad norėtų, jog jos dukra H. Č. pasirūpintų močiutė R. M.. J. R. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko H. Č. fiziniam ir psichiniam saugumui

Moteris nelankė priklausomybių konsultanto konsultacijų, nes neigė turinti alkoholio vartojimo problemą, nelankė psichologo konsultacijų, nes teigė, kad nejautė poreikio. Moteris buvo užregistruota į pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, tačiau dalyvavo tik keliuose užsiėmimuose. Su J. R. šeima dirbantys specialistai pastebi, kad motina negeba savarankiškai ir tinkamai rūpintis dukra H. Č., tenkinti jos poreikių, sunku užtikrinti jos saugumą, sunku įvertinti medicininių paslaugų poreikį, atstovauti įstaigose (ugdymo įstaigos, gydymo įstaigos). Pastebima, kad J. R. sudėtinga bendrauti su specialistais dėl jos turimų psichinės sveikatos problemų, pasireiškiančių stipriomis neigiamomis emocijomis. Moteris atsisako visų specialistų siūlomos pagalbos.

2023-03-10 atliekant vaiko globos (rūpybos) priežiūrą vertinti gauti objektyvūs duomenys, siekiant užtikrinti vaiko teisėtus interesus. VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos skyriaus duomenimis, lankymosi šeimos namuose vadybininkė informavo, kad J. R. šeimoje, teigiamų pokyčių nėra, moteris nedirba, lankymosi šeimoje metu randama alkoholio vartojimo požymių, lankosi pašaliniai asmenys, kurie linkę girtauti, namų aplinka nesaugi augti nepilnametei. Taip pat atvejo vadybininkė posėdžio metu informavo, kad jos žiniomis tarp motinos ir dukros artimo ryšio nėra, bendravimas nereguliarus ir paviršutiniškas, H. nenori grįžti gyventi į motinos namus, o J. R. nenori rūpintis dukra H. Č.. Posėdžio metu J. R. patvirtino atvejo vadybininkės išsakytą nuomonę. Globos centro socialinė darbuotoja atvejo vadybos posėdžio metu informavo, kad paauglė gerai jaučiasi rūpintojos šeimoje, ja laikinoji rūpintoja rūpinasi tinkamai. 2023-03-10 posėdžio metu J. R. teigė, kad su dukra H. Č. bendravimas yra šaltas, H. taip pat išsakė, jog į motinos namus grįžti gyventi nenori, ji planuoja likti gyventi su globėja R. M.. J. R. teigė, kad neprieštarauja jog jos dukra H. Č. ir toliau rūpintųsi globėja R. M.. J. R. nurodė, kad dukrai H. Č. išlaikymo neteikia, nes jos finansinės galimybės yra ribotos. Taip pat teigė, kad nesidomi dukros mokymosi pasiekimais, su ugdymo įstaiga nebendradarbiauja. Įvertinus visus duomenis iš institucijų bei siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl H. Č. atskyrimo nuo įstatyminio atstovo motinos J. R.. Dėl J. R. sveikatos būklės bei negebėjimo tinkamai užtikrinti dukros H. Č. poreikius ir jos geriausių interesų atstovavimą. Inicijuoti vaikui nuolatinę globą.

Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003- 10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003). Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į LR CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų - galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti LR CK 3.180 straipsnyje, aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 492/2005 ir kt.). Aiškinant LR CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Atsakovai pateiktu atsiliepimu (bendru abiejų, per atstovę) ieškinį pripažino dalinai, tai yra prašė mažinti priteistino iš atsakovės išlasikymo dydį ir atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

Atsakovės pozicija susisiekus su ja telefonu rodo, kad ji visiškai sutinka, kad dukrai H. Č. būtų nustatyta gyvenamoji vieta su atsakovės motina laikina globėja R. M., atsakovė sutinka mokėti priteisto dydžio išlaikymą.

Atsakovas savo gyvenamąja vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Nurodytu telefono numeriu, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) susitiekti nepavyko.

Konkrečiu atveju, motina nesugeba užtikrinti gyvenimo sąlygų nepilnamečiui vaikui. Tėvas yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukros kasdienybės ir rūpesčių, remia tik pinigais. Yra objektyvių ir subjektyvių sąlygų, kurios yra vaiko atskyrimo taikymo pagrindas.

Neįgalumo ir netekto darbingumo informacinės sistemos duomenimis, J. R. nuo 2015- 08-20 iki 2045-09-23 yra nustatytas 40 procentų darbingumas, įtakojančios diagnozės - (duomenys neskelbtini). Minėta objektyvi aplinkybė lemia subjektyvias t. y. tėvystės ir socialinių įgūdžių stoką, nes ji dėl sveikatos būkles nėra pajėgi nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus Atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2023-03-10 metu gauta informacija, kad rūpinamos nepilnametės H. Č. motinos J. R. šeimoje nėra saugu augti nepilnametei dukrai, nei H. Č., nei J. R. nereiškia noro gyventi kartu, abi pažymi, kad tarp jų nėra artimo emocinio ryšio, todėl nėra realių galimybių vaikui grįžti į šeimą. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2d.; CK 3.179 str. 3d.) Vaiko atskyrimas nuo motinos ir gali būti panaikintas išnykus aplinkybėms dėl kurių vaikas atskirtas ( CK 3.181 str. 1 d.), kas reiškia, kad J. R. turi įrodyti kad pakeitė elgesį, požiūrį ir gali auginti bei auklėti dukrą taip, kad gyvenimas su motina būtų visavertis, neprieštarautų vaiko interesams. Susiradusi darbą ir tuo užsitikrinusi pajamas pragyvenimui, pradėjus tinkamai gydytis dėl (duomenys neskelbtini) ligos, kuria serga, J. R. galės pateikti teismui prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (LR CK 3.182 str. 4 d.).

D. Č. nevykdo savo prigimtinės teisės rūpintis savo dukra, per ilgą laiko tarpą neparodė noro ir pastangų kurti emocinį ryšį ir auklėti, auginti savo dukrą H. Č., yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo, nebendrauja, nesidomi dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovas neteikia finansinio išlaikymo. H. Č. gauna -50 eurų dydžio vaiko pinigus iš (duomenys neskelbtini) valstybės.

Vadovaujantis LR CK 3.195 str., tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo jų tėvų ar apribojus valdžią. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2d.). Atsakovės galimybės gauti pajamų vaikui yra objektyviai ribotos, dėl J. R. nustatytos ligos. VSDFV duomenimis J. R. nedirba, gauna (duomenys neskelbtini) šalpos nejgalumo pensiją ir (duomenys neskelbtini) vienišo asmens išmoką. Iš šių pajamų ji moka priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis po 90 eurų kas mėnesį dukrai A. R.. Taip pat atsakovė augina ir rūpinasi neįgalia dukra O. Č., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 80 eurų, kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant globėją R. M..

VSDFV duomenys apie D. Č. gaunamas pajamas nėra žinomi, nes atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 180 eurų. kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant globėją R. M..

Nepilnametė H. Č. faktiškai gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). Gyvena ugdymo įstaigos bendrabutyje. 2023-03-14 VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje akte H. Č. teigia, kad jos rūpintoja yra R. M., kuri yra jautri, supratinga, jas sieja šiltas emocinis ryšys, jų tarpusavio santykiai geri ir šilti. H. Č. R. M. priežiūroje jaučiasi rami. mylima, reikalinga, saugi.Gyvenimas su biologiniais tėvais šiuo metu visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes šiuo metu J. R. namuose dukra negali gauti tokios priežiūros kokia jai reikalinga pagal amžių, negali mamos namuose gyventi saugiai, aprūpinta ir rami. todėl yra visiškai teisinga atskirti dukrą nuo motinos.

Atsakovas D. Č. šiuo metu savo gyvenamąja vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) ir nėra pareiškęs noro, kad dukra gyventų su juo kartu, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą rūpinantis ir auklėjant, išlaikant dukrą, neatsiliepimas į skambučius ir pranešimus.

Priteisti iš J. R. išlaikymą nepilnametei dukrai H. Č., periodinėmis išmokomis mokamomis po 80 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi j teismą dienos šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui) išimtinai vaiko interesams tenkinti taip pat priteisti iš D. Č., materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai H. Č., periodinėmis išmokomis mokamomis po 180 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimo byloje nįra pateikusi.

Atsakovė lankosi gydymo įstaigoje reguliariai, vartoja paskirtus vaistus. Jai nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2015 m. iki 2045 metų dėl psichinės sveikatos sutrikimo (diagnozė (duomenys neskelbtini).). Ieškovė prašo vaiką atskirti nuo motinos, su tuo sutiko atsakovė ir teismas parenka atsakovės motinos valdžios apribojimo būdą (rūšį) šioje byloje, tai yra vaiko atskytimą nuo motonos, nes konstatuotos objektyvios aplinkybės (liga), o ne kalti veiksmai dėl atsakovės tinkamo nesirūpinimo vaiku (CK 3.179 str.).