Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-588-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
AN2-588-365/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04068-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-588-365/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04068-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.12; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria V. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, skirta 50 Eur bauda. Nuobauda V. B. skirta už tai, kad ji 2019 m. liepos 26 d. 00.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lipdama iš sustojusio taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atidarydama dureles apgadino kitą šalia važiuojantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 148 punkto reikalavimus.

2. V. B., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi V. B. skundo netenkino ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. veiksmai pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti tinkamai. Taip pat įvertino, jog nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudos skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti V. B. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Teikiamu apeliaciniu skundu V. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį bei Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį dėl padaryto KET 148 punkto pažeidimo, jos atžvilgiu – nutraukti.

3.1. Skunde apeliantė kategoriškai nesutinka su Institucijos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi. Vertindama eismo įvykio aplinkybes apeliantė nurodo, kad leidimą išlipti iš netinkamoje vietoje sustojusios transporto priemonės, davė taksi vairuotojas, be to, pažymi, kad ji prieš išlipdama iš automobilio buvo atidi ir apsidairė, tačiau jokių kliūčių atidaryti dureles nematė, todėl nurodo, kad atidumo eismo įvykio metu trūko ne jai, o pro šalį važiuojančiam kito taksi automobilio vairuotojui, kuris nesustojo prieš STOP ženklą ir ketindamas sukti sankryžoje dešinėn nesilaikė saugaus atstumo priartėdamas prie kitos kelio pusės. Atsižvelgiant į tai, anot apeliantės, ne jos, o būtent taksi vairuotojų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, ne tik sudarė tiesioginę grėsmę jos kaip keleivės saugumui, bet ir buvo automobilių apgadinimo priežastis.

3.2. Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad į eismo įvykio vietą iškviesta policija nekvalifikuotai ir aplaidžiai užfiksavo, o vėliau ir įvertino šias konkrečias įvykio aplinkybes: 1) neišsaugojo ir nepateikė vaizdo įrašo, nors policijos vaizdo kamera yra šalia įvykusio eismo įvykio vietos ir fiksuoja vaizdą Islandijos – Vilniaus gatvių sankryžoje; 2) Kelių policijoje apeliantė ir kiti eismo įvykio liudininkai išbuvo iki ryto, tačiau ne visi buvo apklausti, arba nors ir buvo apklausti, tačiau pažeidžiant proceso taisykles, o tai, pasak apeliantės, sunkina tyrimą; 3) padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl keleivės kaltės, nors nuo jos nepriklausė nei faktinės įvykio aplinkybės, nei pasirinkta transporto priemonės sustojimo vieta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja V. B. kategoriškai nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK straipsnio 428 straipsnio 3 dalyje. Apeliantė teigia, kad ji KET taisyklių nepažeidė ir eismo įvykio metu kilusi žala atsirado ne dėl jos, o dėl taksi vairuotojų kaltės, t. y. dėl jų padarytų KET pažeidimų.

5. Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą, pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 12 dalį, eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi tiek vairuotojas, tiek ir keleivis yra eismo dalyviai, turintys teises bei pareigas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklėse, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).

6. ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė eismo dalyviams, inter alia keleiviams, už padarytą KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Akivaizdu, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su eismo dalyvio padarytu (-ais) KET pažeidimu (-ais).

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: 1) būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą; 2) priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Pabrėžtina tai, jog darant išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties elemento – priežastinio ryšio, svarbu nustatyti ir įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus įvykio metu, o taip pat kitas faktines įvykio aplinkybes bei veiksnius, galėjusius turėti įtakos padariniams atsirasti, atsižvelgti į KET reikalavimus, kurių privalėjo laikytis eismo dalyviai konkrečioje eismo situacijoje.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl skundžiamoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutariama, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginė kilusios žalos, t. y. apgadintų transporto priemonių, priežastinė sąlyga. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nagrinėjamos situacijos aplinkybes, nemato pagrindo nesutikti su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad V. B. veiksmai, eismo įvykio metu, neatitiko KET 148 punkto, numatančio, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jei tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams, reikalavimų. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji eismo įvykio metu buvo pakankamai atidi ir darydama dureles jokių kliūčių nepastebėjo, visgi byloje esančiose nuotraukose (b. l. 34-35) užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai rodo, kad automobilio durelės buvo atidarytos staiga, t. y. neįvertinus galimo pavojau bei neįsitikinus, kad tai daryti tikrai saugu, kas patvirtina ir liudytojo A. Ž. parodymus (b. l. 55), kad keleivė atidarė dureles nežiūrėdama, todėl minėti apeliantės teiginiai – atmestini, kaip akivaizdžiai prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Byloje nustatyti ir pavežėjo T. K. padaryti KET pažeidimai, t. y. jis vienpusio eismo gatvėje, keleivių išlaipinimui sustojo ne dešiniau kaip to reikalauja KET, bet arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto ant dviračio tako (b. l. 29-30), dėl ko buvo nubaustas, nes pažeidė KET 150.6 ir 141 punktų reikalavimus. Kito taksi vairuotojo, A. Ž., padarytų KET pažeidimų byloje nenustatyta. Teismas pabrėžia, kad jokių įrodymų, leidžiančių paneigti ar pagrįstai ginčyti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu A. Ž. buvo tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo pripažintas nekaltu dėl kilusio eismo įvykio, byloje nepateikta ir teismas tokių nenustatė. Todėl apeliantės teiginiai, kad A. Ž. pažeidė KET eismo taisykles, t. y. jis nesustojo prieš STOP ženklą ir tai tiesiogiai sąlygojo kilusių padarinių atsiradimą yra subjektyvūs ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis, todėl taip pat atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad KET taisyklių pažeidimas yra būtinas administracinio pažeidimo, įtvirtinto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, turinio elementas, o šioje byloje eismo saugumo taisykles pažeidė tik du eismo dalyviai, t. y. keleivė V. B. ir pavežėjas T. K., apeliacinės instancijos teismas spręs tik šių eismo dalyvių padarytų pažeidimų įtaką padarinių kilimui.

9. Pažymėtina, kad SEAKĮ 13 straipsnio 3 ir 16 dalyse yra numatytos vairuotojo pareigos imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, taip pat nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudaryti kliūčių jų eismui. Byloje nustatyta, kad taksi vairuotojas T. K., eismo įvykio metu, pasirinkdamas automobilio sustojimo vietą bei davęs leidimą keleivėms išlipti iš transporto priemonės, pažeidė KET 150.6 ir 141 punktų reikalavimus ir šie pažeidimai neabejotinai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. padarytas KET 148 punkto reikalavimo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nes jeigu ji nebūtų pažeidusi KET 148 punkto reikalavimų, t. y. nebūtų atidariusi durelių neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu bei būtų laikiusis KET 52 punkto reikalavimų ir išlipusi iš automobilio ne į važiuojamosios dalies, bet į šaligatvio pusę, nes tokią galimybę keleivė turėjo, kilusių padarinių būtų buvę išvengta, nepaisant vairuotojo padarytų KET 150.6 ir 141 pažeidimų. Įvertinus tai, vairuotojo padaryti pažeidimai negali būti laikomi būtina padarinių kilimo sąlyga, tiesiogiai lėmusią padarinių kilimą. Apeliantė skunde tvirtina, kad ji kaip keleivė neturėjo pareigos pasirūpinti saugiu išsilaipinimu, tačiau apygardos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir nurodo, kad vairuotojų pareigos nepaneigia keleivių pareigų ir nešalina jų atsakomybės tinkamai jų neįvykdžius, keleivis taip pat yra eismo dalyvis, kuris yra įpareigotas laikytis eismo taisyklių, todėl, šiuo konkrečiu atveju, net vairuotojo sustojimas netinkamoje vietoje ir duotas leidimas išlipti neeliminuoja bei neatleidžia keleivės nuo pareigos laikytis eismo saugumo taisyklių ir rūpintis saugiu išlipimu iš transporto priemonės. Atsižvelgiant į visa tai, V. B. padarytas Kelių eismo taisyklių 148 punkto pažeidimas buvo būtina, pagrindinė ir dėsninga padarinių kilimo sąlyga, todėl tarp minėto KET 148 punkto pažeidimo ir ANK 428 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų padarinių, t. y. transporto priemonių apgadinimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kilę padariniai, pagrįstai priskirtini keleivės V. B. atsakomybei.

10. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai netinkamai ir nekvalifikuotai užfiksavo įvykio aplinkybes, t. y. neišsaugojo ir nepateikė vaizdinės medžiagos įrašo iš šalia eismo įvykio vietos esančios policijos kameros, kuri fiksuoja vaizdą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje bei atliko apklausas pažeisdami proceso taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais ir nurodo, kad, remiantis bylos medžiaga, vaizdo įrašas nebuvo pateiktas ne dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, o dėl priežasčių, apie kurias pati apeliantė buvo informuotas raštu (b. l. 46). Institucija nurodė, kad vaizdo įrašo pateikti nėra galimybės, nes jo duomenų saugojimo laikmenoje jau nebėra, todėl natūralu, kad ginčijamo pažeidimo metu darytas vaizdo įrašas, negalėjo būti pateiktas. Taigi, Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Be to, apygardos teismas pažymi, kad neišsaugoto ir neišreikalauto vaizdo įrašo nepateikimas į bylą nėra priežastis, leidžianti palikti ginčą neišspręstu ar bylą nutraukti, nes šioje byloje yra ir kiti įrodymai, leidžiantys nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kurių pakanka išvadoms padaryti. Apeliantės teiginiai, kad policijos pareigūnai atliko apklausas pažeisdami proceso taisykles taip pat laikytini nepagrįstais, nes jokia kita bylos medžiaga, išskyrus pačios apeliantės teiginius, nepatvirtina, kad buvo padaryti kokie nors policijos pareigūnų procesiniai pažeidimai apklausiant tiek ją, tiek kitus eismo įvykio liudininkus šioje byloje, todėl sutikti su apeliantės dėstomomis aplinkybėmis bei jos skunde pateiktomis prielaidomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, atsakingos Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog V. B. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. V. B. administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. V. B. apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis