Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, S. V. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas S. V. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. V. be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio ,,Bendrovės organai” 8 dalies nuostatomis, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nesilaikė ir uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” įstatų, įregistruotų 2003 m. birželio 23 d. Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. 679, 2 dalies „Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis” 1.1 punkto nuostatomis, kad bendrovės veiklos tikslas yra siekti pelno, vykdant įstatuose numatytą veiklą, ir 5 dalies „Bendrovės valymas” 5.3 punkto nuostatomis, kad bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė kreditoriams: uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bendrą didelę 263 199,80 litų (76 227,93 eurų) turtinę žalą, o būtent:

2008 m. rugsėjo 8 d. būdamas realios ūkinės veiklos nevykdančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi sudarė su uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. B., finansiškai nenaudingą įmonei, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2008-09-08, pagal kurią bendrovė išsinuomojo 3 671,82 kv. m. bendro ploto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsipareigojant kas mėnesį už kvadratinį metrą mokėti 15,00 litų (4,34 eurai) plius PVM dydžio nuomos mokestį nuo veiklos pradžios, tačiau po sutarties sudarymo patalpomis realiai nesinaudojo, bendrovei nuostolingos nuomos sutarties nenutraukė, taip prisiimdamas įsipareigojimą grąžinti uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 7 200,00 litų (2 085,26 eurų) avansą už šildymą akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“,

2009 m. rugsėjo 15 d., būdamas realios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudarė su akcine bendrove ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktoriaus R. P., finansiškai nenaudingas įmonei šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo, sistemų aptarnavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taip prisiėmė vykdyti finansinius įsipareigojimus mokėti už šilumos energijos tiekimą už 3671,82 kv. m. bendro ploto patalpų šildymą, taip šildė realiai nenaudojamas patalpas, bendrovei nenaudingos nuomos sutarties nenutraukė taip sąmoningai didinant kreditorinius įsipareigojimus bei veiklos nuostolį, dėl ko 2013 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsipareigojimai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 255 998, 51 litų (74 142,29 eurus), tokiais savo veiksmais sąmoningai blogai valdydamas įmonę, sunkindamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, veikdamas priešingai įmonės interesams, darė lemiamą įtaką mokumui, tokiu būdu nulėmė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, tokiais veiksmais padarydamas kreditoriams didelę 263 199,80 litų (76227,93 eurų) turtinę žalą: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 7 200,00 litų (2085,26 eurų), akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 255 998,00 litų (74 148,58 eurų) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1,29 lito (0,37 euro), dėl ko Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, o 2014 m. birželio 3 d. nutartimi įmonės bankrotą pripažino tyčiniu;

be to, S. V. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 18 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 str. 1 d. (apskaitos dokumentai ir registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą), taip pat to paties įstatymo 19 str. 2 d. (patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų), paslėpė visus laikotarpio nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kauno apylinkės teismas, priimdamas S. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekilo jokių abejonių dėl jo kaltės padarius BK 209 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnį ir šioje dalyje jį išteisinti.

3.1. Skunde apeliantas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Pagal BK 209 straipsnį, žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl BK 209 str. taikymo galima daryti išvadą, kad nusikalstamo bankroto konstatavimas baudžiamojo proceso tvarka turėtų sekti po esminių įmonės bankroto bylos procesinių veiksmų pabaigos, išsprendus bankrutavusios įmonės turto pardavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais klausimus, kadangi tik šiame etape tampa galutinai aišku, kokio dydžio žala padaryta kreditoriams.

3.2. Apeliantas nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi byloje pateikta specialisto išvada, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)" kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau nepaisant to, byloje buvo pateikta naujų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos eigą ir kreditorių pokyčius. Bankroto proceso metu gautos lėšos panaudotos bankroto proceso kaštams padengti ir atsiskaityti su kreditoriais, kurių kreditoriniai reikalavimai patenkinti 45 758, 48 Eur apimtyje: Akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)" – 45 758,48 Eur, likutis – 29 634,97 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" – 1 251,16 Eur, likutis - 834,10 Eur. Po šio likvidavimo akto, S. V. į bylą pateikė pažymą, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)" yra pilnai atsiskaityta. Apelianto įsitikinimu, nurodyti įrodymai, pagrindžiantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje liko neatsiskaityta tik su vienu kreditoriumi yra reikšminga aplinkybė vertinant, ar kaltinamojo S. V. veiksmuose yra visi BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai, o būtent „didelė turtinė žala kreditoriams“.

3.3. Skunde apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, BK 209 straipsnyje numatyta atsakomybė tam „kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams". Analizuojant šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, jog žodis „kreditoriams", nurodomas daugiskaitos forma. Tai reiškia, kad žala turi būti padaroma mažiausiai dviem kreditoriams. Apelianto teigimu, nustačius tik vieną kreditorių – Valstybinę mokesčių inspekciją, S. V. negali būti laikomas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką numatytą BK 209 straipsnyje, todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas išteisinamuoju. Apeliantas be to, pažymi, kad visi apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai buvo pateikti pirmos instancijos teismui tačiau teismas dėl šių argumentų ir įrodymų skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė, todėl apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio priėmimą.

3.4. Skunde apeliantas prašo, apeliaciniam teismui jį išteisinus pagal BK 209 straipsnį, peržiūrėti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jam paskirtą bausmę. Teigia, kad pagal jo darbo pobūdį pagal BK 75 straipsnį paskirtas įpareigojimas be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, trukdytų tinkamai atlikti darbines funkcijas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

5. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pa­grįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nu­si­kalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas tei­singai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pa­tvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos ga­li­ma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teis­mo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumen­ta­vi­mu. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui ats­ki­rus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Teis­mo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visas abejones teismas turi vertinti traukiamo bau­džiamojon atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir teisingai išaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog tai atsitiko dėl tyčinio blogo valdymo ir, kai tuo padaroma turtinė žala ne mažiau dviem kreditoriams, tačiau netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, todėl išvada, kad S. V. padarė BK 209 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra teisiškai nepagrįsta ir konstatuojama, kad jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių visumos, todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos turinčios šio nusikaltimo požymių. Nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

7. S. V. pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė kreditoriams: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bendrą didelę 263 199,80 Lt (76 227,93 eurų) turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje išvadas dėl S. V. veiksmų atitikimo BK 209 straipsnio dispozicijai iš esmės motyvavo tuo, kad S. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kuri per visą bendrovės egzistavimo laikotarpį negavo jokių pajamų, nevykdė ūkinės veiklos, sudarė įmonei nenaudingas sutartis, dėl kurių įmonės skolos didėjo ir atsirado didelė žala kreditoriams, tačiau nesiėmė veiksmų, kad pradėti įmonės veiklą, ir bent iš dalies padengti bendrovės skolas, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusi­kal­ti­mą būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pada­rinių. .

8.1. S. V. kaltės dėl nusikalstamo bankroto nepripažino ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kitos jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymui. Įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Deklaracijos nebuvo teikiamos pagal nustatytą tvarką. 2008 m. tarpininkaujant Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, jis susipažino su Estijos įmonės atstovu, kuris ieškojo patalpų nuomai Kaune, todėl jis nusprendė surasti ir pernuomoti reikiamas patalpas. Jam buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas patalpas, skirtas nuomai, todėl jis nusprendė patalpas išsinuomoti ir pagal sutartį perduoti Estijos įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė patalpų nuomos sutartį ir išsinuomojo apie 3 700 kv. m., nuomos kaina 15 Lt už kv. m. per mėnesį. Vėliau pasirašė sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tariamasi, kad estai perims įmonę su esama būsena ir skolomis, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų neturi. Su estais santykiai nutrūko 2009 m., kada tiksliai atsisakė estai, negali pasakyti. Jis bandė ieškoti kitų nuomininkų, susitiko su Kauno „Šilas“, „Norfos mažmena“, „Maxima LT“, „Iki“, „Rimi“ atstovais, taip pat davė skelbimus internete, tačiau nieko nerado. Tai, kad nepajėgia grąžinti skolų, pastebėjo 2009 m. pradėjo bendrauti su AB „(duomenys neskelbtini)“, kad nutrauktų šildymą ir nebūtų išrašomos sąskaitos. Kokios buvo skolos neprisimena. AB „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukus paslaugų teikimo, į teismą nesikreipė. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs 12 000 Lt. AB „(duomenys neskelbtini)“ prisiteisė skolas ir toliau šildė patalpas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė įsipareigojimus dėl patalpų šildymo, nes tokia „(duomenys neskelbtini)“ sąlyga buvo, sutarė, kad 2 metus neims nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors įmonė pajamų šaltinio neturėjo, nežinojo, kad nemokės įsipareigojimų, nes buvo planai su estais. Kai praėjo 2 metai, kai nemokėjo nuomos, įvertino riziką, tačiau galvojo, kad kai prasidės verslas, tai galės išmokėti skolą, todėl nenorėjo skelbti bankroto. Su AB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko nutraukti sutarties, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenutraukė sutarties, nes nuo to niekas nebūtų pasikeitę. Jokio turto neįgijo, atlyginimo negavo. Bankrotą norėjo inicijuoti „Žaliasis pasažas“ dėl 7 200 Lt skolos, tačiau neinicijavo, nes įmonė jokio turto neturėjo. AB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą.

8.2. Liudytoja V. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos įmonė paskirta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi ir ji, kaip įgaliotas asmuo, turėjo atlikti visus veiksmus, nurodytus teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, perimti turtą, dokumentus. Patikrinimo metu nustatė, kad įmonės direktorius yra S. V., atsirado įmonės kreditoriai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo aiškėti aplinkybės, buvo susidariusios didelės skolos. Užklausus Sodrą dėl darbuotojų, paaiškėjo, kad 2003 - 2004 metais atleistas paskutinis darbuotojas, negalėjo išsiaiškinti kuo „(duomenys neskelbtini)“ užsiima. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, prie jos buvo pridėta UAB ,,(duomenys neskelbtini)o“ nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kad ši bendrovė būtų sumokėjusi šiuos pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą šilumos tiekimą AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7 500 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus bendrovės balansus, nei viename balanse nebuvo nei vieno lito pajamų, todėl teigia, kad ji veiklos nevykdė, bet balansus teikė, tačiau už tuos metus kai ten dar kažkas dirbo. Bankrotas baigėsi, priimtas likvidavimas.

8.3. Specialistė A. D. pirmosios instancijos teisme jos pasirašytą specialisto išvadą Nr. 5-2-117 patvirtino. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nuo 2004 m. iki 2014 m. sausio 1 d. nepateikė jokių dokumentų. Su vadovu nebendravo, tyrimo metu turėjo tik tuos duomenis, kuriuos pateikė tyrėjas. Pavyko nustatyti kreditorinius reikalavimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad vyko kažkas grynais pinigais. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kreditorinį reikalavimą. Pačios veiklos ir pajamų nesimatė, bet buvo išnuomotos patalpos ir augo skolos. Įmonė nepateikė jokių dokumentų. Pagal dokumentus negalima nustatyti įmonės struktūros. Pagal pinigų priėmimo kvitą 2009 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B. sumokėjo 7 200 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V. kaip avansą už šildymą. Buvo nustatyta 255 000 Lt skola.

8.4. Liudytojas S. B. (S. B.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. 2008 m. pasirašė nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos, bet pinigų už nuomą nemokėjo. Sutarė, kad jis suras iš Estijos ar Švedijos investuotojus, tačiau šis delsė. Pagal sutartį buvo numatyta, kad už komunalines paslaugas moka nuomotojai.

2015 m. rugpjūčio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/117 (III tomas, 87 - 111 b. l.) nustatyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2014 m. sausio 1 d. sudarė šias sutartis:

Dėl negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008-09-08, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, toliau vadinama Nuomotoju, atstovaujama S. B., ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, vadinama Nuomininku, atstovaujama S. V., sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, <...> kurios 4.1 punkte nustatyta, kad patalpų vieno kvadratinio metro nuomos mokestis yra 15 Lt plius PVM už kiekvieną kalendorinį patalpų nuomos mėnesį, pagal 4.2 punktą patalpų nuomos mokestį Nuomininkas moka kiekvieną mėnesį, su sąlyga, kad Nuomotojas pateiks PVM sąskaitą faktūrą. Sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis, nurodytas 4.1 punkte nebus skaičiuojamas 2 metus nuo Nuomininko veiklos prekybos centre pradžios (patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos). Patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2008 m. rugsėjo 16 d. Papildomas susitarimas prie Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo sudarytas 2008 m. rugsėjo 22 d. (priedas). Pagal šį susitarimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tiesiogiai galėjo sudaryti sutartis su nuomojamoms patalpoms eksploatacines paslaugas tenkinančiomis įmonėmis.

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo 2009 m. rugsėjo 15 d, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedus prie šių sutarčių (11 priedas) dėl šilumos perdavimo tinklų, šildymo ir karšto vandens sistemos nuosavybės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribų ir tiekimo – vartojimo ribos nustatymo, sudarytas tarp ,,Šilumos tiekėjo” AB ,,(duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, pasirašė: AB “(duomenys neskelbtini)” Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius R. P. (anspaudas ir paršas yra) ir UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius S. V. (anspaudas ir parašas yra). UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų laikotarpio nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 28 d.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2013 m. birželio 19 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad bendrovė yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 7 200 Lt dydžio įsiskolinimą, nes 2009 m. spalio 12 d. pagal pinigų priėmimo kvitą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sumokėjo 7 200 Lt avansą už šildymą.

AB ,,(duomenys neskelbtini)” 2013 m. lapkričio 27 d. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įgaliotam asmeniui V. L., kreditorinį reikalavimą ir dokumentų kopijas, patvirtinančias įsiskolinimo susidarymą. AB ,,(duomenys neskelbtini)” 2013 m. lapkričio 27 d. kreditoriniame reikalavime nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” skolos likutis šilumos tiekėjui sudaro 255 998,51 Lt. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino šiuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus – 1,29 Lt; AB “(duomenys neskelbtini)” – 255 998,51 Lt, UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)” – 7 200,00 Lt.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius S. V., pateikė teismui 2012 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2013 m. birželio 28 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” balansus, sudarytus 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. birželio 28 d. nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turtas per šį laikotarpį nesikeitė ir 2013 m. birželio 28 d. buvo 10 000 Lt, tame skaičiuje: pinigai – 10 000 Lt, tai yra bendrovė per šį laikotarpį neuždirbo jokių pajamų, o bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai didėjo, sekančiai: 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė – 172 281 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė – 225 807 Lt; 2013 m. birželio 28 d. sudarė – 266 139 Lt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veikla šiuo laikotarpiu buvo nuostolinga. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” per visą bendrovės egzistavimo laikotarpį realiai negavo jokių pajamų, nevykdė ūkinės veiklos, o įmonės skolos didėjo, bet bendrovės vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pradėti įmonės veiklą, ir bent iš dalies padengti bendrovės skolas, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 28 d. veiklos nevykdė ir pajamų negavo. Pagal pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją nustatyta, kad laikotarpiu 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šilumos tiekimą, sistemų aptarnavimą ir kitas paslaugas liko skolinga 255 998,51 Lt. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2009 spalio 12 d. sumokėto 7 200 Lt avanso. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovas, sudarydamas 2008 m. rugsėjo 8 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 2008-09-08 su UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuria bendrovė išsinuomojo 3 671,82 kv. m. bendro ploto patalpas, ir 2009 m. rugsėjo 15 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1956500010 ir Nr. 1956500030 su AB „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII - 1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX - 1889 redakcija) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatomis, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas nesilaikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų 2003 m. birželio 23 d. Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. 679, 2 dalies „Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis“ 1.1 punkto nuostatomis, kad bendrovės veiklos tikslas yra siekti pelno, vykdant įstatuose numatytą veiklą, ir 5 dalies „Bendrovės valymas“ 5.3 punkto nuostatomis, kad bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimais, pagal kuriuos bendrovės apskaita turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes bendrovė nepateikė laikotarpio nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 28 d. apskaitos dokumentų ir registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, turto vertę, apskaičiuoti bendrovės apmokestinamųjų pajamų dydį, nustatyti bendrovės finansinius rezultatus.

8.6. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal užklausimą buvo gauta kasos pajamų orderio kopija, patvirtinanti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kreditorinį reikalavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais. (t. 5, b. l. 89-90). Teismui pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centro, patvirtinantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2016 m. lapkričio 9 d.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Priešingai, atsižvelgiant į analizuojamo straipsnio turinį, faktines situacijos aplinkybes, nuteistojo tyčios turinį, darytina vienareikšmė išvada, kad S. V. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Šiuo atveju teismas apelianto veikoje neteisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 209 straipsnio požymius.

9.1. Iš S. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvimą jis iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – jog bendrovės bankroto proceso metu likus tik vienam kreditoriui, su kuriuo neatsiskaityta, nelieka BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės turtinės žalos kreditoriams. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes pagal BK 209 straipsnį, padariniais yra laikoma didelė turtinė žala, kuri atsiranda bankrutavus įmonei. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje, tenkintas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai iškelta bankroto byla, 2014 m. gegužės 27 d. teismo nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia ir patvirtinti trijų, tame tarpe ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kreditorių finansiniai reikalavimai. 2014 m. birželio 3 d. teismo nutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šie duomenys patvirtina, kad kreditorinius reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė trys kreditoriai, todėl teismui pripažinus bendrovę bankrutavusia, buvo patvirtini šių trijų kreditorių kreditoriniai reikalavimai, todėl laikyti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika dėl šio objektyviosios nusikalstamos veikos požymio nebuvimo, nėra teisinio pagrindo.

9.2. Kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti šio nusikaltimo sudėties požymiai ir byloje nustatyti duomenys, leidžia neabejotinai konstatuoti, kad byloje neįrodyti kiti šiai veikai inkriminuoti būtini sudėties požymiai – tai, kad būtent blogas įmonės valdymas nulėmė padarinių – didelės žalos kreditoriams – atsiradimą ir kad S. V. sąmoningai įmonę valdė blogai, tokiais veiksmais siekdamas iš to kylančių jau minėtų padarinių: jos bankroto ir didelės žalos kreditoriams. Pažymima, kad nors apylinkės teismas surinktus įrodymus išdėstė ir aptarė, tačiau nesiejo jų tarpusavyje, neįvertino S. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos inkriminavimui būtinų sudėties požymių, nesiaiškino priežastinio ryšio tarp S. V. atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių, neįvardijo neginčijamų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog S. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl tyčinio blogo jos valdymo, taigi, netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus fak­ti­nius duo­me­nis, nepagrįstai pripažino juos S. V. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius BK 209 straipsnyje numatytą nusi­kaltimą.

9.3. Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan.

9.4. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įregistravimo momento nevykdė jokios realios ūkinės – komercinės veikos, negeneravo pajamų, nesukūrė jokios ekonominės pridėtinės vertės, visą jos egzistavimo laiką buvo nemoki. S. V. teigė, kad bendrovę pirko verslo vystymo tikslais, pradėjo derybas su Estijos įmonės atstovu, kuriems norėjo surasti ir pernuomoti patalpas prekybai, jis žinojo apie Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas. Ruošdamasis patalpų nuomai, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė patalpų nuomos sutartį, tuomet pasirašė sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išnuomotų patalpų šildymo, tačiau su estais sandėris nepavyko, tuomet jis ieškojo kitų nuomininkų, bet nesėkmingai. Pažymėtina, jog tai, kad nėra šiuos S. V. parodymus patvirtinančių duomenų, nepaneigia šios jo versijos. Kadangi bendrovė jokios veiklos nevykdė, kapitalo neturėjo ir buvo nemoki, S. V. negalėjo vykdyti pagal sudarytas nuomos ir šildymo paslaugų tiekimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų ir atsirado skolos. Jis teigia, kad pastebėjęs, jog negali atsiskaityti, kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarčių nutraukimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia supratęs, kad turi skolų, bet bankroto skelbti nenorėjo, tikėjosi dar ateityje vystyti verslą ir su kreditoriais atsikaityti. Kaip minėta, blogo ūkininkavimo požymiai akcentuojami kaip per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, blogas įmonės darbo organizavimas, pasireiškiantis tokiais veiksmais, kurie neužtikrina įmonės turto saugumo, taigi, blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Aptarta situacija rodo, kad S. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio turto ir pajamų, kuriuos buvo galima prarasti pavojingais sandoriais ar kitokiais būdais blogai organizuojant įmonės valdymą, šiuo atveju, nesant turto ir pajamų, nėra pagrindo atsakingo asmens veiksmuose įžvelgti ir nuosavų interesų iškėlimo aukščiau įmonės interesų. Taigi, darytina išvada, jog S. V. veiksmai gali būti vertinami kaip neatsakingas ir aplaidus elgesys, kurio padariniai sietini su iš civilinių teisinių santykių kylančia atsakomybe, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis atliko kokius nors tyčinius veiksmus, būdingus sąmoningam blogam įmonės valdymui.

9.5. Pagal BK 209 straipsnį dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Nenustačius S. V. veiksmuose objektyviųjų šios veikos požymių – sąmoningo blogo įmonės valdymo, nėra pagrindo spręsti ir dėl šiais veiksmais sukeltų padarinių –bankroto bei didelės žalos kreditoriams ir priežastinio ryšio požymių jo veiksmuose buvimo.

9.6. Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog S. V. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 136006337, registruotos Savanorių pr. 173A, Kaune, direktoriumi, nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio ,,Bendrovės organai” 8 dalies nuostatomis, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nesilaikė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įstatų, įregistruotų 2003 m. birželio 23 d. Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. 679, 2 dalies „Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis” 1.1 punkto nuostatomis, kad bendrovės veiklos tikslas yra siekti pelno, vykdant įstatuose numatytą veiklą, ir 5 dalies „Bendrovės valymas” 5.3 punkto nuostatomis, kad bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė kreditoriams: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bendrą didelę 263 199,80 Lt (76 227,93 eurų) turtinę žalą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius S. V. veikoje būtinųjų nusikalstamo bankroto požymių dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę. Apeliantas praeityje teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau S. V. ir vėl nusikalto, teistumas nėra išnykęs, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko S. V. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-404/2007). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant S. V. realaus laisvės atėmimo bei taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas, taikęs S. V. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas, tad keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. V. skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl S. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. V. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.