- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- eA-384-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00971-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. KU-1243 (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG-24/10-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2013 m. liepos 19 d. pateikė paraišką dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” (toliau – ir Paraiška). Įgyvendinant projektą pagal šią Paraišką (toliau – ir Projektas) pareiškėjai 2015 m. kovo 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išmokėta 32 150,14 Eur paramos suma už poilsio namelius (2 vnt.) ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo išmokėta 37 652 Eur paramos suma už konsultavimo paslaugas, poilsio namelius (2 vnt.) ir trinkelių takus (200 kv. m.). Agentūra, vertindama Projekto 2016 m. metinę ataskaitą, nustatė, kad pareiškėja neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliais: poilsiautojų kaime skaičiaus (su nakvyne) rodiklis pasiektas 63,13 proc. (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno rodiklis pasiektas 54,96 proc. (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114 Eur). Atsižvelgdama į tai, Agentūra skundžiamu sprendimu pritaikė dalies paramos susigrąžinimo sankciją – 0,2 proc. nuo išmokėtos sumos, t. y. 139,60 Eur.
3. Pareiškėjos nuomone, tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikius 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, (toliau – ir Reglamentas) 47 straipsnio ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.7 ir 193.3.13 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodė, jog Komisija netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjai dar 2008 m. sausio 2 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas vos 35 proc. darbingumo lygis, taip pat 2017 m. gruodžio 27 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą ir 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą. Nors Komisija pažymėjo, jog pareiškėjos nedarbingumas atsirado iki paramos plano sudarymo ir paramos gavimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog pareiškėjos sveikatos būklė iki 2016 metų buvo itin prasta, o 2016 metais sveikatos būklei dar labiau pablogėjus pareiškėja dėl savo sveikatos neturėjo jokių objektyvių galimybių pasiekti Projekto tiklus. Pareiškėjos įsitikinimu, ši aplinkybė vertintina kaip išimtinė Reglamento 47 straipsnio 1 dalies prasme.
5. Pareiškėja teigė, kad Agentūra netinkamai pritaikė Administravimo taisyklių 197.1.7, 193.3.13 punktus, kadangi sankcija pareiškėjai buvo paskirta, iš esmės, todėl, jog sodyboje, kurios statybai buvo gauta parama, neapsilankė numatytas kiekis svečių su nakvyne ir nebuvo gautas toks didelis pelnas, koks buvo numatytas, t. y. iš esmės buvo pritaikyta sankcija už tai, ko pareiškėja negalėjo valdyti ir kam negalėjo daryti įtakos. Pareiškėja teigė, kad ji taikė kiek įmanoma aktyvesnes rinkodaros priemones sodybos žinomumui padidinti, tačiau negalėjo kontroliuoti 2016 metų vasaros orų, kurie sodybas galimiems klientams padarė nepatrauklias, bei negalėjo pakeisti aplinkybės, jog sodyba yra nauja, neturinti išankstinių klientų rato. Pareiškėjos vertinimu, paskirta sankcija sumažina jos galimybes plėsti kaimo turizmą, todėl iškreipia pačios paramos tikslą – skatinti kaimo turizmą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, tapusi paramos gavėja, prisiėmė savo rizika įgyvendinti Projektą ir pasiekti Paraiškoje ir Projekte numatytus rodiklius. Šiuo atveju pareiškėja nepasiekė numatytų Projekto priežiūros rodiklių: poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne) pasiektas 68,13 proc. (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno pasiekta 54,96 proc. (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114 Eur). Kadangi Projekto priežiūros rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinių aplinkybių, Agentūra teisėtai ir pagrįstai nusprendė susigržinti dalį paramos.
8. Atsakovas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta išimčių dėl sankcijų netaikymo tuo atveju, jeigu pirmaisiais sodybos veiklos metais rodikliai nėra pasiekti. Taip pat Agentūra pareiškėjai negalėjo taikyti išimčių, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
9. Agentūra nurodė, kad pareiškėja skunde cituoja Reglamento nuostatas dėl ilgalaikio paramos gavėjo profesinio nedarbingumo ir šį argumentą grindžia neįgaliojo asmens pažymėjimu, išduotu dar 2008 m. sausio 2 d. neterminuotam laikotarpiui. NMA pažymėjo, kad vadovaujantis Reglamento 47 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja, jeigu negalėjo tinkamai įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, turėjo pareigą apie tai informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią tai galėjo padaryti, bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju Agentūra negavo tokios informacijos iš pareiškėjos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
11. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. liepos 19 d. pateikė Paraišką. 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4D-42 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja prisiėmė Paraiškoje nustatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. NMA, įvertinusi pareiškėjos pateiktą Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus, nustatė, jog pareiškėja neįvykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su priežiūros rodikliais (numatytas poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne) pasiektas 68,13 proc., grynasis pelnas – 54,96 proc. numatytos reikšmės), todėl pritaikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 0,2 proc. nuo išmokėtos sumos (139,60 Eur).
12. Nustatęs, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane (Projekto apraše) ir Paraiškos prieduose, taip pat laikytis visų Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (Paraiškos 16.1 p.), pasiekti ginčui aktualius rodiklius, kurių nepasiekė, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji negalėjo daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui ar pelningumui. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad pareiškėja ne tik galėjo šiuos procesus valdyti ir daryti įtaką (pavyzdžiui, dirbti su didesne pelno marža, įgyvendinti aktyvesnes rinkodaros priemones ir pan.), bet ir privalėjo tai daryti, kad pasiektų įsipareigotus pasiekti rodiklius (kuriuos, be kita ko, pati ir nurodė verslo plane). Pareiškėjos skundo argumentai (dėl konkurencinių sąlygų, būsimų rodiklių, šaltos vasaros), teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, jog nebuvo pasiekti Paraiškoje nustatyti privalomieji Projekto įgyvendinimo rodikliai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Agentūra netinkamai taikė Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjos 2017 m. lapkričio 23 d. paaiškinimo, teikto Agentūrai, matyti, kad Projekto priežiūros rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėja, matydama, jog negali tinkamai įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, apie tai privalėjo informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią tai galėjo padaryti, bei pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad pareiškėja nesilakė Reglamento 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad aplinkybė dėl pareiškėjos darbingumo lygio negali būti vertinama kaip išimtinė nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėja apie jos egzistavimą žinojo bei jai egzistuojant prisiėmė įsipareigojimus. Be to, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų išskirtinį jos sveikatos būklės pablogėjimą 2016 m. (turėjusį įtakos Projekto rezultatams). Teismo vertinimu, sveikatos būklės pablogėjimas 2017 m. neturi reikšmės vertinant, kaip buvo vykdomi įsipareigojimai 2016 m. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik ginčydama Agentūros sprendimą pareiškėja išdėstė argumentus dėl Reglamento 47 straipsnio nuostatų taikymo ir teikė paaiškinimus dėl savo sveikatos būklės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės.
III
14. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.
15. Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškinant ir taikant Reglamento 47 straipsnio ir Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 193.3.13 punktų nuostatas.
16. Pareiškėja nurodo, kad ji Projekto rodiklių nepasiekė dėl savo sveikatos būklės ir tai patenka į Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį bei pripažįstama išimtine aplinkybe, kuriai esant nereikalaujama grąžinti dalies suteiktos paramos. 2008 m. sausio 2 d. neterminuotam laikotarpiui pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, t. y. pareiškėjos sveikatos būklė buvo ir yra, įskaitant 2016 m., prasta. 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, o iki to laiko, įskaitant 2016 m., gydytojai intensyviai ieškojo priežasties, dėl kurios pareiškėjos sveikata suprastėjo.
17. Pareiškėja teigė, kad teismo argumentai dėl Reglamento 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo dėl to, kad pareiškėja nesilaikė Reglamento 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti apie force majeure (nenugalima jėga) ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, o 2017 m. teiktame paaiškinime aplinkybių dėl sveikatos būklės nenurodė, yra formalūs ir neatitinka protingumo kriterijaus bei šios išskirtinės situacijos. Pareiškėja pažymi, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, jos sveikatos būklė 2016 m. buvo tokia prasta, kad ji prioritetą teikė ligai, o ne Reglamento detaliai analizei. Pareiškėja teigė, kad ji 2017 m. paaiškinime nenurodė aplinkybių dėl savo sveikatos būklės, nes jai diagnozuota liga yra jautrus dalykas.
18. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 punktų nuostatos. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamento 47 straipsnis. Iš pareiškėjos nepagrįstai susigrąžinta dalis paramos lėšų.
Atsiliepimas
19. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, tapusi paramos gavėja, prisiėmė savo rizika įgyvendinti Projektą bei pasiekti Paraiškoje ir Projekte numatytus rodiklius. Kadangi Projekto priežiūros rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinių aplinkybių, Agentūra teisėtai ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti dalį paramos lėšų.
21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, jeigu negalėjo tinkamai įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, turėjo pareigą apie tai informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią tai galėjo padaryti, bei pateikti tai įrodančius dokumentus (Reglamento 47 str. 2 d.). Šiuo atveju Agentūra negavo tokios informacijos iš pareiškėjos. Neįgaliojo asmens pažymėjimas buvo išduotas dar prieš pareiškėjai prisiimant įsipareigojimus (Paraiška pateikta 2013 m., o minėtas pažymėjimas išduotas dar 2008 m.), todėl šis pareiškėjos argumentas taip pat yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane (Projekto apraše) ir Paraiškos prieduose, taip pat laikytis visų Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (Paraiškos 16.1 p.), pasiekti ginčui aktualius rodiklius.
23. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.2, 253.13 papunkčiais, NMA gali nustatyti pažeidimą tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų ar pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas.
24. Vertinant 2017 m. balandžio 30 d. pateiktą Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus, pagal pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad Pareiškėja nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliais: poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne) pasiektas 68,13 proc. (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno pasiekta 54,96 proc. (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114,00 Eur).
25. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.7 punktą (Administravimo taisyklių redakcija, galiojusi pareiškėjos patvirtinimo paramos gavėja metu) 0,2 proc. paramos sumos sumažinimas taikomas, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių.
26. Pagal Administravimo taisyklių (redakcija nurodyta šios Nutarties 25 p.) 197.3.13 punktą paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių.
27. Taigi, atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti 0,2 proc. paramos sumažinimą.
28. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas taikyti Reglamento 47 straipsnio nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali pripažinti force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą inter alia (be kita ko), ilgalaikio paramos gavėjo profesinio nedarbingumo atvejį, nes pareiškėjai neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas neįgalumas – 35 proc. darbinumo lygis, ir netaikyti paramos sumažinimo.
29. Pareikėjai neįgalumas nustatytas 2008 m. Taigi, Paraiškos dėl paramos teikimo metu ji jau buvo neįgali ir nepaisant šios aplinkybės prisiėmė Paraiškoje nurodytus įsipareigojimus dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių.
30. Tai suponuoja, kad prievolinių santykių susiformavimo metu pareiškėjai jau buvo žinomos aplinkybės, ribojančios jos darbingumą. Nepaisant to ji prisiėmė prievolę įsipareigojimus vykdyti deklaruotomis sąlygomis, taigi prisiėmė ir visas rizikas, galinčias kilti dėl prievolių nevykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1, 6.2, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 puktas).
31. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 28 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinės aplinkybės, kurioms esant valstybės narės turi pagrindą nereikalauti iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą, turi kilti projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Kitaip aiškinant šias nuostatas paramos gavėjas teisinių padarinių pažeidus prisiimtus įsipareigojimus taikymo aspektu dėl savo neįgalumo (šios bylos kontekste) taptų privilegijuotas per se (pats savaime) ir nuo pat paraiškos teikimo momento, o tai nedera su visuotinai tiek Europos Sąjungs, tiek nacionalinėje teisėje pripažįstamais bei taikomais lygiateisiškumo ir teisingumo principais.
32. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos B. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.