- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- eI-2356-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00971-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovė) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. KU-1243 (toliau – ir Agentūros sprendimas);
2) Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG-24/10-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Nurodo, kad 2013 m. liepos 19 d. pateikė paraišką dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose”. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu pareiškėja patvirtinta paramos gavėja. Projektas, kuriam buvo gauta parama, buvo įgyvendintas dvejais etapais. 2014 m. lapkričio 12 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 3KT-KA-13-1-004591-MP001, pagal kurį paramos gavėjai 2015 m. kovo 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išmokėta 32 150,14 Eur paramos suma už poilsio namelius (2 vnt.). Taip pat 2015 m birželio 29 d. buvo pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 3KT-KA-13-1-004591-MP002, pagal kurį paramos gavėjai 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo išmokėta 37 652 Eur paramos suma už konsultavimo paslaugas, poilsio namelius (2 vnt.) ir trinkelių takus (200 kv. m.). Agentūra, vertindama projekto 2016 m. metinę ataskaitą, nustatė, kad pareiškėja nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliais: poilsiautojų kaime skaičiaus (su nakvyne) pasiektas 63,13 proc. rodiklis (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno pasiektas 54,96 proc. rodiklis (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114 Eur). Atsižvelgdama į tai, Agentūra sprendimu pritaikė dalies paramos susigrąžinimo sankciją – 0,2 proc. nuo išmokėtos sumos, t. y. 139,60 Eur.
Nesutikdama su šiuo Agentūros sprendimu, apskundė jį Komisijai, kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos nuomone, tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimai priimti netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vertinant pateiktus dokumentus bei šiam teisiniam ginčui reikšmingas aplinkybes, dėl to buvo netinkamai pritaikytos 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio (toliau – Reglamentas) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-153) (toliau – Administravimo taisyklės),197.1.7 ir 193.3.13 papunkčių nuostatos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Komisija sprendime nurodydama, jog nėra pagrindo taikyti Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punktą, netinkamai vertino pateiktus duomenis bei šiam teisiniam ginčui reikšmingas aplinkybes. Tai yra Komisija, priimdama sprendimą, netinkamai vertino pareiškėjos neįgaliojo pažymėjimą, kuris patvirtina, jog jai dar 2008 m. sausio 2 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas vos 35 proc. darbingumo lygis. Nors Komisija sprendime pažymėjo, jog pareiškėjos nedarbingumas atsirado iki Paramos plano sudarymo ir paramos gavimo, dėl ko neva nėra pagrindo pareiškėjos nedarbingumą pripažinti išimtine aplinkybe, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog pareiškėjos sveikatos būklė iki 2016 metų buvo itin prasta, o 2016 metais sveikatos būklei dar labiau pablogėjus, pareiškėja dėl savo sveikatos neturėjo jokių objektyvių galimybių pasiekti sodybos Projekte nurodytus sodybos svečių bei sodybos pelno tikslus. Anot pareiškėjos, Komisija, priimdama sprendimą, netinkamai vertino 2017 m. gruodžio 27 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą ir 2018 m. sausio 25 d. medicinos dokumentų išrašą.
Nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 metais pareiškėjai labai pablogėjo sveikata, todėl dėl itin prastos sveikatos (t. y. vėžio, kuris buvo nustatytas tik 2017 metais), ji neturėjo objektyvių galimybių visa apimtimi pasiekti Paramos plane nustatytus tikslus, todėl ši aplinkybė vertintina kaip išimtinė Reglamento 47 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjos teigimu, Agentūra netinkamai pritaikė Administravimo taisyklių 197.1.7, 193.3.13 papunkčių nuostatas, kadangi sankcija pareiškėjai buvo paskirta iš esmės todėl, jog sodyboje, kurios statybai buvo gauta parama, neapsilankė Projekte numatytas kiekis svečių su nakvyne ir nebuvo gautas toks didelis pelnas, koks buvo numatytas Projekte, t. y. iš esmės buvo pritaikyta sankcija už tai, ko pareiškėja negalėjo valdyti ir kam negalėjo daryti įtakos.
Pažymi, jog taiko kiek įmanoma aktyvesnes rinkodaros priemones sodybos žinomumui padidinti, tačiau teigia negalėjusi kontroliuoti 2016 metais buvusių vasaros orų, kurie sodybas galimiems klientams padarė tiesiog nepatrauklias, bei negalėjo pakeisti to, jog sodyba yra nauja, neturinti išankstinių klientų rato.
Pareiškėjos teigimu, paskirta sankcija sumažina jos galimybes plėsti kaimo turizmą, todėl nagrinėjamoje situacijoje paskirta sankcija iškreipia pačios paramos tikslą – skatinti kaimo turizmą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja, tapusi paramos gavėja, prisiėmė savo rizika įgyvendinti projektą ir pasiekti paraiškoje ir projekte numatytus rodiklius. Šiuo atveju pareiškėja nepasiekė numatytų projekto priežiūros rodiklių: poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne) pasiektas 68,13 proc. (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno pasiekta 54,96 proc. (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114 Eur). Kadangi Projekto priežiūros rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure (čia ir toliau liet. – nenugalima jėga) ar išimtinių aplinkybių, Agentūra teisėtai ir pagrįstai pritaikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją.
Pažymi, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta išimčių dėl sankcijų netaikymo tuo atveju, jeigu pirmaisiais sodybos veiklos metais rodikliai nėra pasiekti. Taip pat Agentūra neturi teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti išimčių, nes tai būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Agentūra nurodo, kad pareiškėja skunde cituoja Reglamento nuostatas dėl ilgalaikio paramos gavėjo profesinio nedarbingumo ir šį argumentą grindžia neįgaliojo asmens pažymėjimu, išduotu dar 2008 m. sausio 2 d. neterminuotam laikotarpiui (nustatytas 35 proc. darbingumo lygis). Dėl pareiškėjos teiginių, jog 2016 m. jos sveikata vis blogėjo ir dėl to ji negalėjo visų savo jėgų skirti sodybos vystymui bei kad šios aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju, priešingai nei nurodoma Agentūros sprendime, yra Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindas netaikyti sankcijos, pažymi, kad vadovaujantis Reglamento 47 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja, jeigu negalėjo tinkamai įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, turėjo pareigą apie tai informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią tai galėjo padaryti, bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju Agentūra negavo tokios informacijos iš pareiškėjos. Neįgaliojo asmens pažymėjimas buvo išduotas dar prieš Paraiškos pateikimą ir prisiimant įsipareigojimus (Paraiška pateikta 2013 m., o pažymėjimas išduotas dar 2008 m.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija, bei Komisijos sprendimo, kuriuo paliktas galioti Agentūros sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. liepos 19 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisykles, reg. Nr. 3KT-KA-13-1-004591-PR001 (toliau – Paraiška). 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4D-42 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta paramos gavėja.
Pareiškėja įsipareigojo įvykdyti Paraiškoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Pareiškėja Projektą įgyvendino dviem etapais.
2014 m. lapkričio 12 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KA-13-1-004591-MP001, kuris buvo įvertintas, ir Pareiškėjai 2015 m. kovo 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išmokėta 32 150,14 Eur paramos suma už poilsio namelius (2 vnt.).
2015 m. birželio 29 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KA-13-1-004591-MP002, kuris buvo įvertintas, ir pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo išmokėta 37 652,00 Eur paramos suma už konsultavimo paslaugas, poilsio namelius (2 vnt.) ir trinkelių takus (200 kv. m).
Agentūra, priimdama sprendimą, įvertino pareiškėjos pateiktą projekto metinę ataskaitą už 2016 metus. Pagal pateiktus duomenis nustatė, jog ji nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su priežiūros rodikliais: poilsiautojų kaime skaičius (su nakvyne) pasiektas 68,13 proc. (planuota 1 600 vnt., pasiekta 1 090 vnt.) bei grynojo pelno pasiekta 54,96 proc. (planuota 7 486,10 Eur, pasiekta 4 114 Eur). Įvertino, jog rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, todėl netaikytina Reglamento 47 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais supaprastintų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 3D-439, 67 punktu (šis punktas nustato, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus šiose taisyklėse ir paramos paraiškoje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse), Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 papunkčiais ir 256 punktu, taikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 0,2 proc. nuo išmokėtos sumos (69 802,14 Eur x 0,2 proc. = 139,60 Eur).
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes mano, jog sankcija buvo pritaikyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir egzistuoja išimtinė aplinkybė (ilgalaikis profesinis nedarbingumas), dėl kurios neturėtų būti taikoma sankcija. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjos įsipareigotų pasiekti ir pasiektų rodiklių. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (Komisijos byla, b. l. 50).
Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktis nustato, jog paramos sumažinimas taikomas 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Šių taisyklių 197.3.13 papunktyje numatyta, jog paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių.
Pareiškėja, pateikdama 2013 m. liepos 19 d. paraišką (Komisijos byla, b. 1. 22–33), įsipareigojo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (projekto apraše) ir paramos paraiškos prieduose, taip pat laikytis visų paramos paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (Paraiškos 16.1 papunktis). Atitinkamai pareiškėja įsipareigojo pasiekti ginčui aktualius rodiklius, kurių nepasiekė. Nors pareiškėja teigia, kad ji negalėjo daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui ar pelningumo rodikliui, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pritartina Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėja ne tik galėjo šiuos procesus valdyti ir daryti įtaką (pavyzdžiui, dirbti su didesne pelno marža, įgyvendinti aktyvesnes rinkodaros priemones ir pan.), bet ir privalėjo tai daryti, kad pasiektų įsipareigotus pasiekti rodiklius (kuriuos, be kita ko, pati ir nurodė verslo plane). Pareiškėjos skundo argumentai (dėl konkurencinių sąlygų, būsimų rodiklių, šaltos vasaros) nepaneigia aplinkybės, jog nebuvo pasiekti paraiškoje nustatyti privalomieji projekto įgyvendinimo rodikliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog Agentūra netinkamai taikė Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.3.13 papunkčius.
Pareiškėjos manymu, jos atžvilgiu nepagrįstai buvo nepritaikytos Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos. Tvirtina, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į jos vis prastėjančią sveikatos būklę, pateiktus medicininius dokumentus.
Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, jog valstybės narės gali pripažinti ilgalaikį paramos gavėjo profesinį nedarbingumą, kuriam esant nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.
Agentūra 2017 m. lapkričio 14 d. siuntė paklausimą pareiškėjai, prašydama pateikti paaiškinimą, kodėl nepasiekti rodikliai (Komisijos byla, b. l. 49).
Pareiškėja, atsakydama į šį Agentūros paklausimą, savo rašte (Komisijos byla, b. l. 50) nurodė, kad ,,<...> 2016 metais buvo planuotas kiek didesnis pelnas (7 486,10 Eur) nei faktiškai pasiektas (4 114 Eur). Apsilankiusių ir apskaitytų poilsiautojų skaičius su nakvyne kaimo sodyboje mažesnis už planuotą, bet faktinis skaičius galėjo būti artimas planuojamam. Sodyboje organizuojami teniso turnyrai ir kiti renginiai, kuriuose dalyvauja didelės vaikų grupės, kurie ne visada apskaitomi <...>. 2017 metų finansiniai rezultatai tikėtina bus dar geresni ir bus artimi planuotiems dydžiams paraiškoje ir verslo plane.“
Iš pareiškėjos pateikto paaiškinimo matyti, kad Projekto priežiūros rodikliai buvo nepasiekti ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėja, matydama, jog negali tinkamai įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, apie tai privalėjo informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią tai galėjo padaryti, bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Agentūra negavo tokios informacijos iš pareiškėjos. Tai patvirtina, kad pareiškėja nesilakė Reglamento 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos. Kita vertus, pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl 35 proc. darbingumo lygio egzistavo jau nuo 2008 m., t. y. paraiškos pateikimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėja ją ne tik galėjo prognozuoti, bet ir apie jos egzistavimą žinojo bei jai egzistuojant prisiėmė įsipareigojimus. Be to, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų išskirtinį sveikatos būklės pablogėjimą 2016 m. (turėjusį įtakos Projekto rezultatams), kuris galėtų būti vertinamas kaip Reglamento 47 straipsnio taikymo sąlyga. Dėl šios priežasties teismas pritaria Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad sveikatos būklės pablogėjimas 2017 metais neturi reikšmės vertinant, kaip buvo vykdomi įsipareigojimai 2016 metais. Pareiškėja teigia, kad tiksli diagnozė buvo nustatyta tik 2017 metais, tačiau jos sveikata dar iki nustatant diagnozę nuolat blogėjo, nors, kaip jau minėta, Agentūrai teiktame paaiškinime dėl nepasiektų rodiklių, ji nenurodė, jog jos sveikatos būklė jai neleido pasiekti Projekte numatytų rezultatų. Tik ginčydama Agentūros sprendimą pareiškėja išdėstė argumentus dėl Reglamento 47 straipsnio nuostatų taikymą ir teikė paaiškinimus dėl savo sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja Agentūrai pateiktame paaiškinime (Komisijos byla, b. l. 50) nurodė, kad ,,2017 metų finansiniais rezultatai tikėtina bus dar geresni ir bus artimi planuotiems dydžiams paraiškoje ir verslo plane.“ Tai rodo, jog pareiškėja, net ir būdama prastos sveikatos būklės (paaiškinimo data – 2017 m. lapkričio 23 d.), kuri, anot jos, nuolat blogėjo, vis tiek planavo 2017 metais pasiekti dar geresnius rezultatus. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasiekti Projekte numatyti rezultatai, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti Reglamento 47 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, todėl Agentūros sprendimas, kuriuo nuspręsta pritaikyti pareiškėjai sankciją, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Komisijos sprendimas taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.