Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1056-492/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-16
Bylos Nr.: A-1056-492/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01292-2014-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: asociacijos „Amalių bendruomenės centro“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Heat Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos linijos“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, akcinei bendrovei „Litgrid“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, asociacijoms Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centrui, „Židinys“, Iniciatyvinei grupei „Kauno kogeneracinės jėgainės poveikiui gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai tirti“

Administracinė byla Nr. A-1056-492/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01292-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 28; 2.4; 2.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Heat Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos linijos“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, akcinei bendrovei „Litgrid“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (akcinių bendrovių „Lietuvos dujos“ ir „Lesto“ teisių perėmėjas), asociacijoms Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centrui „Židinys“, Iniciatyvinei grupei „Kauno kogeneracinės jėgainės poveikiui gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai tirti“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija „Amalių bendruomenės centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu 2015 m. kovo 3 d. (b. l. 1–4) prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-49(AG-28/02-2014) (toliau – ir 2014 m. sausio 31 d. sprendimas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1-224 (toliau – ir Įsakymas). Ginčijamu Įsakymu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir atsakovas, Energetikos ministerija) patvirtino Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planą (toliau – ir Kauno KJPP).

Pareiškėjas paaiškino, kad šis Įsakymas nebuvo oficialiai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, apie jį pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. gruodžio 27 d. Kauno rajono savivaldybėje įvykusio susitikimo metu. Paaiškino, kad pareiškėjo pirmininkas V. P. per Energetikos ministerijos elektroninę svetainę kreipėsi su prašymu atsiųsti Įsakymo kopiją, tačiau atsakymo negavo. 2012 m. gruodžio 7 d. pirmininkas buvo nuvykęs į Energetikos ministeriją, tačiau Įsakymo kopijos taip pat negavo. Iniciatyvinės grupės nariams, Asociacijos atstovams bandant rasti ginčijamo Įsakymo publikaciją, paaiškėjo, kad Įsakymas nebuvo publikuotas nei Energetikos ministerijos tinklapyje, nei Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) teisės aktų internetiniame portale, nei „Valstybės žiniose“, nei „Valstybės žinių“ informaciniuose pranešimuose. Pažymėjo, jog ginčijamas Įsakymas buvo pateiktas tik Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2013 m. sausio 17 d. atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, kadangi Įsakymas nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir naikintinas. Dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, tačiau 2014 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. VAGK dėl nurodytų pareiškėjos argumentų nepasisakė. Ginčą nagrinėjant VAGK paaiškėjo, jog Kauno KJPP apkritai nebuvo niekieno patikrintas ir įvertintas. Faktiškai Kauno KJPP nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Nurodytą aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.(A27V128)-R-3536 bei 2012 m. lapkričio 13 d. Projekto plėtros plano subjektų išvadų dėl Kauno KJPP derinimo pažyma, kurioje yra įtrauktos Kauno miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr.(A27V128)-R-3536 nurodytos išvados. Todėl VAGK išvada, kad Kauno miesto savivaldybė išdavė sąlygas 2012 m. vasario 29 d. raštu, 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr.(A27V128)-R-4648, pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nuomone, šiuo raštu Kauno miesto savivaldybės administracija pasisakė dėl Kauno KJPP atitikimo Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijai, o ne dėl sąlygų plėtros planui. VAGK išvada, kad Kauno miesto savivaldybė išdavė sąlygas 2012 m. vasario 29 d. raštu neatitinka tikrovės, nes šis raštas buvo atšauktas 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr.70-2-1184.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Energetikos ministerija 2014 m. birželio 10 d. atsiliepimu (b. l. 79–82) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigė, jog komisija skundžiamame sprendime objektyviai išanalizavo visus faktinius ir teisinius argumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Kauno KJPP savo apimtimi priskiriamas valstybinės svarbos energetikos objektams, todėl jo planavimas vykdomas vadovaujantis Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro (toliau – ir Energetikos ministras) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-302/D1-962 bei kitais planavimą ir statybą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai, kad Energetikos ministerija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti derinant Kauno KJPP, yra atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis Aprašo 21.2 punktu, Energetikos ministerija tvirtina suderintą plėtros planą, t. y. baigiamoji stadija. Todėl ji neturi kompetencijos vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo skunde teikiamų argumentų apie Kauno KJPP procedūras ir aplinkybes. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad ginčijamas energetikos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. Įsakymas nebuvo oficialiai paskelbtas, nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 22 punktu, informacija apie Kauno KJPP patvirtinimą buvo viešai paskelbta 2012 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (2012 m., Nr. 95), Energetikos ministerijos interneto svetainėje, UAB „Fortum Heat Lietuva“ tinklalapyje. Pažymėjo, kad minėtos informacijos paskelbimo faktą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2535-365/2013 (toliau – ir 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas), šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo minėtą klausimą vertinti kitaip. Atsakovo teigimu, skundžiamas Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gegužės 28 d. atsiliepimu (b. l. 60–61) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skunde VAGK buvo nurodyta tik dalis informacijos apie Tarnybos dalyvavimą Kauno KJPP derinimo procese. Skunde buvo nurodytas tik Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. (4)-V3-2154(7.15) ir teigiama, kad Tarnyba „dėl derinimo/pritarimo nepasisakė“, tačiau Tarnyba pažymėjo, jog jos pritarimas plėtros planui buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (4)-V3-2744(7.15). Ši informacija buvo pateikta ir VAGK ir skundo nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad VAGK savo 2014 m. sausio 31 d. sprendime nurodė, jog visi subjektai, kurių suderinimai buvo būtini procedūrai įvykdyti, buvo pateikti, o į raštuose esančias pastabas/sąlygas/nuomones buvo tinkamai sureaguota. Pareiškėjo skundo argumentą dėl ginčijamo Įsakymo nepaskelbimo, Tarnyba prašo spręsti teismo nuožiūra, kadangi toks vertinimas nepatenka į jos kompetenciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. birželio 6 d. atsiliepimu (b. l. 74–75) prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą VAGK. Palaiko pareiškėjo poziciją, kad rengiant ir derinant Kauno KJPP nebuvo laikytasi Aprašo nuostatų. Atitinkamų suderinimų iš vertinimo subjektų negavimas bei kiti Aprašo nuostatų pažeidimai gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiu Įsakymą, kuriuo buvo suderintas Kauno KJPP.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Iniciatyvinė grupė „Kauno kogeneracinės jėgainės poveikiui gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai tirti“ 2014 m. birželio 5 d. atsiliepimu (b. l. 86) nurodo, jog su pareiškėjo skundu sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. birželio 11 d. atsiliepimu (b. l. 93–94) prašo pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog įvertinęs pateiktus dokumentus, 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.20-11)10-8496 pritarė Kauno KJPP.

Teismo posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ginčą spręsti paliko teismo nuožiūrai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija atsiliepimu (b. l. 99) prašo teismo nagrinėjamoje byloje nelaikyti jo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi pareiškėjas skundu siekia panaikinti Energetikos ministerijos įsakymą dėl jo paskelbimo/nepaskelbimo aplinkybių, o Kultūros ministerija su tuo nėra susijusi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 123–125) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad Kauno KJPP nebuvo niekieno patikrintas ir įvertintas yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepimu (b. l. 139–143) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog yra įgyvendinęs ir įgyvendina tris kogeneracinių jėgainių investicinius projektus Lietuvoje. Kogeneracinė jėgainė Klaipėdoje jau yra eksploatuojama. Kauno kogeneracinės jėgainės projektas yra skatintinas ir naudingas visuomenei, įgyvendinantis Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje, Valstybiniame atliekų tvarkymo plane ir Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus tikslus, t. y. sukuriama moderni ir funkcionali atliekų tvarkymo sistema, ženkliai mažinanti į šalies sąvartynus šalinamų komunalinių atliekų kiekį. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad ginčijamas Įsakymas nebuvo oficialiai paskelbtas, nurodo, jog vadovaujantis Aprašo 22 punkto nuostatomis, informacija apie plėtros plano patvirtinimą buvo viešai paskelbta 2012 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Ši informacija taip pat buvo paskelbta Energetikos ministerijos, UAB „Fortum Heat Lietuva“ interneto svetainėse bei 2012 m. lapkričio 27 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Kauno diena“ bei „Naujos Tėviškės žinios“. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Kauno KJPP nebuvo suderintas. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. spalio 25 d. raštu pritarė šiam plėtros planui. VAGK taip pat nustatė, kad yra gauti visų vertinimo subjektų sutikimai ir suderinimai.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu UAB „Fortum Heat Lietuva“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu (b. l. 149–151) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Energetikos linijos“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu (b. l. 157–158) prašo pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Aplinkos ministerija netikrina ir nevertina kitų institucijų plėtros plano sąlygų ir jų derinimo dokumentų, todėl palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ji išdavė sąlygas Kauno KJPP ir pareiškėjas tos aplinkybės neginčija, todėl mano, kad Aplinkos ministerija turėtų būti pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 10–16) nusprendė Asociacijos skundą atmesti.

Teismas pažymėjo, jog Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo tvarką ir sąlygas, plėtros plano organizatorius ir valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planų rengėjus, planavimo procesą, plėtros planų sudėtį, galiojimą ir keitimą, asmenų bei valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese bei plėtros planų rengimą reglamentuoja Aprašas. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad baigiamąjį etapą sudaro plėtros plano tvirtinimo stadija: 21.1. suderintą plėtros planą tvirtina Energetikos ministerija; 21.2. plėtros planas patvirtinamas arba motyvuotai netvirtinamas per 20 darbo dienų nuo plėtros organizatoriaus prašymo plėtros planą tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos; 21.3. Energetikos ministerija, įvertinusi plėtros plano sudėtingumą, turi teisę pratęsti tvirtinimo terminą iki 50 darbo dienų, apie tai raštu pranešusi plėtros plano rengimo organizatoriui.

Energetikos ministerija nurodė, jog 2012 m. lapkričio 28 d. buvo paskelbta informacija „Dėl Kauno KJPP patvirtinimo“ („Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ 2012 m., Nr. 95). Minėta informacija buvo paskelbta Energetikos ministerijos tinklapyje ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ tinklapyje. UAB „Fortum Heat Lietuva“ papildomai nurodo, kad informacija apie plėtros plano patvirtinimą taip pat buvo skelbiama 2012 m. lapkričio 27 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Kauno diena“ ir Naujos Tėviškės žinios“. Atsakovas remėsi Aprašo 22 punktu, kuriame nurodyta, kad informacija apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Pažymėjo, jog faktą, kad ginčijamas Įsakymas, kaip individualus administracinis aktas, buvo paskelbtas tinkamai, t. y. pagal Aprašo 22 punkto reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo įsiteisėjusiu 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu. Pareiškėjas nesutikdamas, kad Įsakymas buvo paskelbtas, remiasi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 3, 11, 13 ir 17 straipsnių nuostatomis. Vertinant šių teisės normų taikymą nagrinėjamu atveju ypač atkreiptinas dėmesys į minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatoma oficialus leidinio „Valstybės žinios“ struktūra, „Valstybės žinių“ skyriuose skelbiamų teisės aktų rūšys bei pasirašytų įstatymų ir kitų teisės aktų pateikimo „Valstybės žinių“ redakcijai tvarka, ir 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų bei kolegialių institucijų individualūs aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėjo skunde nurodytas įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taikytina tik norminiams aktams, o teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ginčijamas Įsakymas pripažintas individualiu administraciniu aktu.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į anksčiau teismo sprendime aptartą Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ministrų priimti individualūs aktai „Valstybės žinių „ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skelbiami šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra, laikytina, kad Energetikos ministras neturi imperatyvios pareigos skelbti Įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Aprašas nagrinėjamu atveju yra specialioji norma. Kaip jau minėta Aprašo 22 punktas įpareigoja ministeriją informaciją (ne patį teisės aktą) apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Pritarta VAGK išvadai, kad 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu konstatavus minėtos informacijos paskelbimo faktą, nėra pagrindo minėtą klausimą vertinti kitaip.

Pirmos instancijos teismas taip pat vadovavosi Aprašo 13 punktu, pagal kurį nustatė, jog plėtros planų rengimo procesą sudaro 4 etapai: 13.1. parengiamasis; 13.2. plėtros planų rengimo; 13.3. plano svarstymo ir derinimo; 13.4. baigiamasis. Plano svarstymo ir derinimo etapą sudaro strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, konsultavimasis su visuomene, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas: vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros; planavimo viešumą užtikrina organizatorius, vadovaudamasis Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455, nustatyta tvarka. Parengtas plėtros planas turi būti skelbiamas plėtros organizatoriaus tinklalapyje iki jo patvirtinimo; strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektai pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, teikiantys išvadas dėl plėtros plano vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentų kokybės, papildomai teikia išvadas ir dėl plėtros plano derinimo; organizatorius, atlikęs konsultacijų su visuomene procedūras, pateikia plėtros planą derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms ir įmonėms, neįtrauktoms į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procesą. Derinimo procedūra turi būti baigta per 20 darbo dienų. Jei išvada dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą neišduodama ir plėtros organizatoriui nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas; jeigu plėtros planas keičiamas, taisomas ar papildomas (t. y. siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl 20.3 punkte nurodytų institucijų ir įmonių motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti plėtros planą, turi būti gautos pakartotinės strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvados 20.2 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 20 p.).

Pirmos instancijos teismas nustatė, jog iš Projekto plėtros plano subjektų išvadų dėl Kauno KJPP derinimo pažymos (VAGK bylos 14-21 lapai) matyti, kad projektas buvo derintas su Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, AB „LITGRID“, AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr. (A27v128)-R-4648 (b. l. 70) patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, jog parengtas Kauno KJPP planas atitinka parengtą Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šilumos strategiją. Be to, paprašyta vykdant tolimesnius projekto įgyvendinimo žingsnius atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pastabas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 36-9-495 (b.l. 71) atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant minėtą planą būtų įvertinti visi aplinkosauginiai aspektai ir nepažeisti Kauno miesto gyventojų interesai. Šių raštų turinys leidžia pagrįstai spręsti, kad minėtas subjektas neturėjo esminių pastabų pateiktam derinti projektui, todėl laikytina, kad projektas su Kauno miesto savivaldybės administracija buvo suderintas tinkamai.

III.

Asociacija 2015 m. birželio 29 d. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 20–29), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą (toliau – ir 2015 m. birželio 29 d. sprendimas, Sprendimas) panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Įsakymą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (1993-04-06 Nr.I-119 su vėlesniais pakeitimais, toliau Įstatymas) 2 straipsnis nustato, kad oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“. Nurodyto Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės žiniose“ taip pat turi būti skelbiami ir ministrų norminiai teisės aktai, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ministrų individualūs teisės aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ministrų individualūs teisės aktai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi įstatymus ir kitus teisės aktus „Valstybės žiniose“ oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai. Vadovaujantis nurodyto Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi ministrų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, o jeigu skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Be to, vadovaujantis nurodyto Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ministrų teisės aktai per 3 dienas nuo jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ turi būti paskelbti Seimo ir juos priėmusios institucijos interneto tinklapiuose. Ginčas kilo ne dėl to kur turi būti skelbiami ministrų individualūs teisės aktai, o dėl to, kaip jie turi būti skelbiami. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Energetikos ministras neturi imperatyvios pareigos skelbti įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Ši išvada prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto normoms. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad skelbiami individualūs teisės aktai, o ne informacija apie juos. Įstatymo reikalavimus atitinka ir Energetikos ministro ir Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.l-302/Dl-962 patvirtinto Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo 22 punktas, kuriame nurodyta, kad informacija apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Priešingu atveju iškiltų spręstinas klausimas dėl nurodyto aprašo atitikimo Įstatymo reikalavimams, Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl sąvokos „kartu su sprendiniais“ ir kas yra „sprendiniai“ nepasisakė. Apibendrinant galima konstatuoti, kad ginčijamas aktas niekada ir niekur nebuvo paskelbtas.

2) Faktiškai Kauno KJPP nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Energetikos ministro ir Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.l-302/Dl-962 patvirtinto Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo 4 punkte pateiktos sąvokos „Plėtros sąlygos – sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai, pateikti vadovaujantis Nacionalinės strategijos nuostatomis“. Kauno miesto savivaldybė tokių sąlygų neišdavė. Kaip paaiškino atsakovo atstovė ginčą nagrinėjant VAGK – Energetikos ministerija neturėjo kompetencijos tikrinti Kauno KJPP. Kadangi Kauno miesto savivaldybė neišdavė Plėtros sąlygų, Kauno KJPP apkritai nebuvo niekieno patikrintas ir įvertintas. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos Sprendimas prieštarauja imperatyvioms Įstatymo normoms, vadovaujantis išdėstytu, prašome panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Įsakymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Energetikos ministerija 2015 m. liepos 8 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 32–35), kuriuo prašo Sprendimą palikti nepakeistą, o Asociacijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ministerijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame Sprendime objektyviai išanalizavo visas faktines aplinkybes, sudėliojo teisinius argumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį prašė palikti galioti. Ministerijai viršijus savo kompetenciją bei atlikus kitokius veiksmus negu imperatyviai reikalauja jos kompetencijos ribas nustatantys įstatymai, būtų pažeisti bendrieji viešojoje teisėje veikiantys teisinio reglamentavimo principai. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo 21.1 papunktis numatė, kad suderintą plėtros planą tvirtina Energetikos ministerija (t. y. baigiamoji stadija). Todėl Ministerija gali pasisakyti pagal savo kompetenciją tik dėl Įsakymo, o ne dėl kitų apeliaciniame skunde teikiamų argumentų apie Kauno KJPP procedūras ir kitas aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas energetikos ministro Įsakymas nebuvo skelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jo nėra Seimo ir Energetikos ministerijos interneto puslapiuose. Šie teiginiai nėra teisingi, nes vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo 22 punktu, informacija apie plėtros plano patvirtinimą buvo viešai skelbiama „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai“, Energetikos ministerijos interneto svetainėje ir UAB „Fortum Heat Lietuva" tinklalapvie. Apie Plėtros plano patvirtinimą buvo viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“: 2012 m. lapkričio 28 d. paskelbta informacija „Dėl Kauno KJPP patvirtinimo" („Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ 2012 m., Nr. 95). Minėtos informacijos paskelbimo faktą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime, kuriame numatyta, kad ginčijamas įsakymas pripažintas individualiu administraciniu aktu). 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime konstatavus minėtos informacijos paskelbimo faktą, nėra pagrindo klausimą vertinti kitaip. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai įstatyme nustačius vienintelį teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinį ar vienintelį teisės aktų paskelbimo būdą toks teisinis reguliavimas būtų ne tik neracionalus, bet ir teisiškai ydingas, konstituciškai nepagrįstas, nes neleistų atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintai teisei pasiekti savo tikslų dėl to, kad nebūtų įmanoma operatyviai, kuo sparčiau įgyvendinti tam tikrų legislatyvinių sprendimų, dėl to, kad būtų negarantuojama atitinkamos informacijos slaptumo apsauga, taip pat dėl to, kad teisės akto nuostatos (pvz., grafinės dalies) būtų neadekvačiai suprantamos dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės ir t. t.; taip būtų nukrypta nuo konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos (be to, paskelbimo išlaidos galėtų būti nepamatuotai didelės) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika turėtų būti įvertinta skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktis VAĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, bei tai, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Energetikos ministro įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Fortum Heat Lietuva“ atstovas N. Z. 2015 m. liepos 14 d. pateikė atsiliepimą (b. l. 37–41) į apeliacinį skundą.

Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Pareiškėjas skundu nepagrįstai prašo panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Kauno KJPP. „Fortum“ įmonių grupė šiuo metu yra įgyvendinusi ir įgyvendina tris kogeneracinių jėgainių investicinius projektus Lietuvoje. Kogeneracinė elektrinė Klaipėdos mieste šiuo metu jau yra eksploatuojama, planuojama statyti kogeneracines jėgaines Kaune ir Vilniuje. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu, yra numatyta, jog valstybė remia iniciatyvas, skatinančias atliekų naudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos ir elektros gamybai. Įgyvendinant valstybinės svarbos objektą Kauno KJPP, tame tarpe rengiant plėtros planą ir atliekant visus kitus veiksmus, UAB „Fortum Heat Lietuva“ laikėsi ir laikosi visų teisės aktų reikalavimų, įgyvendinant visas būtinas procedūras bendradarbiauja su visomis atsakingomis institucijomis, todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno KJPP apskritai nebuvo niekieno patikrintas ir įvertintas, atmestini kaip nepagrįsti.

2) Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, Įsakymas nebuvo paskelbtas ir tai yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu. Pažymėtina, kad pareiškėjas painiojasi savo paties argumentuose dėl Energetikos ministro Įsakymo paskelbimo, nes skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad minėtas įsakymas nebuvo paskelbtas, tuo tarpu apeliaciniame skunde (skundo 3 psl.) jau nurodo, jog įsakymas nebuvo tinkamai paskelbtas. Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, jog Energetikos ministras neturi imperatyvios pareigos skelbti Įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neva prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 3 straipsnio 3 daliai ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 17 straipsnis šiam ginčui netaikytinas, nes jis yra įstatymo skyriuje, kuriame nurodoma „Valstybės žinių“ leidinio struktūra bei leidinio skyriuose skelbiamų teisės aktų rūšys, ir jame numatyta ne pareiga skelbti tam tikrus teisės aktus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o tik aprašomos priede skelbiamų teisės aktų rūšys. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 3 straipsnio 3 dalis numato, jog ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų bei kolegialių institucijų individualūs teisės aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Įsakymas pripažintas individualiu administraciniu aktu. Atitinkamai, ministrų priimti individualūs teisės aktai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skelbiami šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra. Energetikos ministras neturėjo imperatyvios pareigos skelbti ginčijamą Įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo santykiams taikomas Energetikos ministro ir Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo „Dėl valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-302/D1-962 22 punktas, kuris yra specialioji norma ir kuriame nurodoma, jog informacija apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Aprašo 22 punktas įpareigoja ministeriją informaciją (ne patį teisės aktą) apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Informacija apie plėtros plano patvirtinimą paskelbta tinkamai, tai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu ir VAGK 2014 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 3R-49 (AG-28/02-2014). Informacija apie plėtros plano patvirtinimą 2012 m. lapkričio 28 d. buvo viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (2012 m., Nr. 95). Taip pat skelbiama Energetikos ministerijos tinklapyje, UAB „Fortum Heat Lietuva“ tinklapyje bei 2012 m. lapkričio 27 d. laikraščiuose ,,Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Kauno diena" bei „Naujos Tėviškės žinios“.

3) Pareiškėjas nepagrįstai skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno KJPP nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 25 d. rašto Nr. (A27vl28)-R-4648 turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, jog parengtas Kauno KJPP atitinka parengtą Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją. Be to, paprašyta vykdant tolimesnius projekto įgyvendinimo žingsnius atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pastabas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 36-9-495 atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant minėtą planą būtų įvertinti visi aplinkosauginiai aspektai ir nepažeisti Kauno miesto gyventojų interesai. Kauno KJPP buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe, o priešingi pareiškėjo argumentai atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija 2015 m. liepos 14 d. pateikė atsiliepimą (b. l. 43–45) į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Sprendimą dalyje dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dėl derinimo su Kauno miesto savivaldybe – spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimą grindė šiais argumentais: pagal Aprašo 14 punktą, Aplinkos ministerija yra viena iš sąlygas išduodančių institucijų. Aplinkos ministerija tokias sąlygas Kauno KJPP išdavė ir apeliantas šios aplinkybės neginčija. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 21.1 punktą suderintą plėtros planą tvirtina Energetikos ministerija, todėl atlikus derinimo procedūras, Kauno KJPP buvo patvirtintas ginčijamu Įsakymu. Pagal Aprašo 22 punktą informacija apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Informacija apie Kauno KJPP patvirtinimą Įsakymu buvo paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, taip pat patalpinta Energetikos ministerijos tinklapyje, nurodant, kad su plėtros planu galima susipažinti Planavimo organizatoriaus – UAB „Fortum Heat Lietuva“ interneto tinklapyje www.fortum.lt, kuriame yra pateikta visa plėtros plano rengimo ir derinimo medžiaga. Teismas Sprendime nurodė, kad faktas, jog ginčijamas įsakymas buvo paskelbtas tinkamai, t. y. pagal Aprašo 22 punkto reikalavimus jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu. Teismas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Aprašo 22 punktas įpareigoja paskelbti nurodytą informaciją apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais, o 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu konstatavus minėtos informacijos paskelbimo faktą, nėra pagrindo vertinti šį klausimą kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija netikrina ir nevertina kitų institucijų plėtros plano sąlygų ir jų derinimo dokumentų, dėl antrojo argumento paliko spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija 2015 m. liepos 13 d. pateikė atsiliepimą (b. l. 48–49) į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindė šiais argumentais: pareiškėjas ginčija Kauno KJPP atitikimą Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašui, tačiau nepateikia jokių tam pagrįstų argumentų ir motyvų. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad projektas buvo tinkamai suderintas su Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, AB „Litgrid“. AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus, 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.20-11)10-8496 pritarė pateiktam Kauno KJPP. Sveikatos apsaugos ministerija sutinka su tokiu teismo sprendimu dalyje dėl ginčijamo įsakymo tinkamo suderinimo ir teigė, kad jis teisėtas bei pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1-224, kuriuo buvo patvirtintas Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti nurodytą įsakymą. Skunde nurodė, kad vienas iš asociacijos Amalių bendruomenės centro įstatuose nurodytų asociacijos tikslų yra gerinti aplinkos kokybę, saugoti gamtinius išteklius, ugdyti meilę ir pagarbą gamtai, laikytis darnaus vystymosi principais grindžiamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešo supažindinimo metu Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai vienbalsiai balsavo prieš šį planą ir jėgainės statybą Kauno LEZ greta gyvenamųjų teritorijų. Esminiai pareiškėjo skundo argumentai buvo tokie, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka su kompetentingomis institucijomis, kad ginčijamas įsakymas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka.

Komisija pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavusi, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas buvo patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjui apskundus Komisijos sprendimą teismui, šis pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis, o ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas sprendimas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, o Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Be to, savivaldybė nėra išdavusi sąlygų planuojamai statyti jėgainei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu įsakymu, vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) ir Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo (neteko galios 2015 m. balandžio 15 d.) 21 punktu, numatančiais, kad suderintą plėtros planą tvirtina Energetikos ministerija, buvo patvirtintas Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas. Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planas – tai objekto statybos tikslingumą pagrindžiantis dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie esamo arba planuojamo objekto geografinę padėtį, plėtros poreikį ir sąlygas, statybos rūšis (naujo objekto statyba ar esamo objekto rekonstravimas), objekto plėtros technologines ir teritorines galimybes, taip pat parengiami ekonomiškai pagrįsti pasiūlymai dėl optimalių esamo objekto modernizavimo ir plėtros krypčių arba įrodomas (paneigiamas) naujo objekto statybos tikslingumas (Aprašo 4 p.). Aprašo 6 punktas įtvirtino, kad plėtros planai rengiami iki objektų teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų rengimo pradžios. Aprašo 7 punktas numatė, kad plėtros planų rengimo tikslai: 7.1. informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamus statyti objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šių objektų tikslingumą; 7.2. įsitikinti, ar planuojami objektai atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje; 7.3. užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje – parengti šių objektų plėtros planus, kurių sprendiniai turi būti naudojami rengiant objektų teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus; 7.4. subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros, šilumos, dujų ir naftos sektorių plėtrą. Plėtros planų rengimo procesą sudaro 4 etapai: parengiamasis, plėtros planų rengimo, plano svarstymo ir derinimo ir baigiamasis etapas, kurio metu suderintas planas yra tvirtinamas Energetikos ministerijos (Aprašo 13 p.). Plano svarstymo ir derinimo etape yra numatytos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros ir konsultavimasis su visuomene, kuris vykdomas Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Informavimo tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455, nustatyta tvarka (Aprašo 20 p., 20.2 p.). Informavimo tvarkos aprašas numato, kad visuomenės dalyvavimo planų ar programų strateginiame pasekmių aplinkai vertinime procedūros yra: 5.1. pranešimas apie planų ar programų SPAV; 5.2. viešas supažindinimas su planų ar programų SPAV ataskaita bei plano ar programos projektu; 5.3. informavimas apie priimtą sprendimą dėl plano ar programos patvirtinimo. Informavimo tvarkos aprašas detaliai reglamentuoja šias procedūras.

Bylos duomenys patvirtina, kad plano organizatorius UAB „Fortum Heat Lietuva“ parengė Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planą, kuris kartu su SPAV ataskaita buvo paviešinti ir šiame procese dalyvavo Amalių bendruomenės centro atstovai, kurie teikė savo pastabas dėl plano ir ataskaitos (Komisijos byla, b. l. 105-124).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje visų pirma aptartinas pareiškėjo teisės kreiptis į teismą klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo pažymėta, kad organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje buvo pasisakyta ir dėl visuomenės narių teisės kreiptis į teismą, remiantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatomis (žr. administracinę bylą Nr. A556-393/2010), teismas pažymėjo, jog pirmiausia organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Tačiau ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) įgalinimai (teisė) ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A556-393/2010) taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali būti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiškėjais, tačiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrai organizacijai (asociacijai), jei toks pavedimas neprieštarauja teisės normoms. Šiuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiškėjais (procesiniu požiūriu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas. Tačiau tokiu atveju teismui turi būti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje (administracinė byla Nr. A556-393/2010), atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo (asociacija), turi teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas asociacija „Amalių bendruomenės centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 1-224. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokią savo, kaip juridinio asmens, ar savo narių pažeistą teisę ir interesą ar viešąjį interesą jis gina.

Iš byloje esančių duomenų (Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos viešo supažindinimo susirinkimo protokolo, Amalių bendruomenės centro pirmininko pastabų dėl SPAV) galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas pateiktu skundu siekia ginti viešąjį interesą, susijusį su aplinkos apsauga.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato suinteresuotos visuomenės teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.

Teisė visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje numatyta 1998 m. birželio 25 d. Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija). Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad aptariama planuojama ūkinė veikla patenka į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį (Orhuso konvencijos 1 priedo I dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra įsteigtas ir veikia teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad asociacija Amalių bendruomenės centras yra įsteigta 2005 m. birželio 3 d., Registrų centre įregistruota 2005 m. liepos 14 d. Asociacijos įstatų 1.1 punkte nurodoma, kad asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius poreikius. Asociacija yra ne pelno siekianti, nevyriausybinė organizacija vienijanti asmenis gyvenančius Lietuvos Respublikoje ir susijusius su Amaliais, sukurta jos narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vienas iš Įstatuose nurodytų pareiškėjo veiklos tikslų yra telkti Amalių bendruomenę veiklai siekiant naujos, kokybiškos, prasmingos, dvasingos ir saugios gyvenimo kokybės.

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą, prašydamas apginti viešąjį interesą aplinkos ir jos apsaugos srityje. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir neįvardino teismui nei ginamo viešojo intereso, nei to, kokie šį viešąjį interesą sudarantys aplinkosaugos reikalavimai buvo pažeisti priimant ginčijamą įsakymą, t. y. šio teisės akto neginčija dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą. Administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, kurioje buvo siekiama apginti viešąjį interesą, teisėjų kolegija konstatavo, kad tinkamas įstatymų taikymas yra vienas iš teisinės visuomenės interesų, tačiau šio intereso pažeidimas, pasireiškęs vien nustatytų procedūrų pažeidimu, nepadariusiu įtakos priimto administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui, negali būti ginamas teisminiu būdu. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Minėtoje byloje teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog nenustatyta, kad dėl pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų negalėjo būti priimti nepagrįsti sprendimai atkurti nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniu, todėl nėra įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo sprendimų. (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 131-138 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką gintinam viešajam interesui turi ginčijamo įsakymo galimai netinkamas paskelbimas arba nesuderinimas su Kauno miesto savivaldybe, todėl jo skundas negali būti laikomas pagrįstu. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai apskritai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (neteko galios 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų bei kolegialių institucijų individualūs aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Energetikos ministras neturi imperatyvios pareigos skelbti Įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Aprašo 22 punktas įpareigoja ministeriją informaciją (ne patį teisės aktą) apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Teisės aktų registro duomenys patvirtina, kad informacija apie ginčijamą aktą buvo paskelbta 2012 m. lapkričio 28 d. Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai Nr. 95-0 ir tai laikytina tinkamu paskelbimu.

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad planas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus raštai (I t., b. l. 70-71). Planavimo sąlygos plėtros plano rengimui buvo išduotos Kauno rajono savivaldybės (Komisijos byla, b. l. 212, 213-214).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė viešojo intereso pažeidimo, todėl jo skundas pagrįstai atmestas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė