Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ atstovams V. P. ir advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Daivai Brazdžiuvienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų: UAB „Fortum Heat Lietuva“ atstovui advokatui Nerijui Zaleckui, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Edvinui Ramanauskui, UAB „Energetikos linijos“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis: UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Energetikos linijos“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, AB „Litgrid“, AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, asociacijoms Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centrui „Židinys“, Iniciatyvinei grupei „Kauno kogeneracinės jėgainės poveikiui gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai tirti“ dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pareiškėja atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ginčą nagrinėjant Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje paaiškėjo, jog Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas apkritai nebuvo niekieno patikrintas ir įvertintas. Faktiškai Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Nurodytą aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.(A27V128)-R-3536 bei 2012 m. lapkričio 13 d. Projekto plėtros plano subjektų išvadų dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano derinimo pažyma, kurioje yra įtrauktos Kauno miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr.(A27V128)-R-3536 nurodytos išvados. Todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad Kauno miesto savivaldybė išdavė sąlygas 2012 m. vasario 29 d. raštu, 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr.(A27V128)-R-4648, pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nuomone, šiuo raštu Kauno miesto savivaldybės administracija pasisakė dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano atitikimo Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijai, o ne dėl sąlygų plėtros planui. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad Kauno miesto savivaldybė išdavė sąlygas 2012 m. vasario 29 d. raštu neatitinka tikrovės, nes šis raštas buvo atšauktas 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr.70-2-1184.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos skundo argumentai, kad Energetikos ministerija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti derinant Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planą, yra atmestini kaip nepagrįsti. Nurodo, kad remiantis Aprašo 21.2 punktu, Energetikos ministerija tvirtina suderintą plėtros planą, t.y. baigiamoji stadija. Todėl ji neturi kompetencijos vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjos skunde teikiamų argumentų apie Kauno kogeneracinės jėgainės projekto planavimo procedūras ir aplinkybes.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad ginčijamas energetikos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. Įsakymas nebuvo oficialiai paskelbtas, nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 22 punktu, informacija apie Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano patvirtinimą buvo viešai paskelbta 2012 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (2012 m., Nr. 95), Energetikos ministerijos interneto svetainėje, UAB „Fortum Heat Lietuva“ tinklalapyje. Pažymėjo, kad minėtos informacijos paskelbimo faktą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2535-365/2013, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo minėtą klausimą vertinti kitaip.

Teismo posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ginčą spręsti paliko teismo nuožiūrai.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad ginčijamas Įsakymas nebuvo oficialiai paskelbtas, nurodo, jog vadovaujantis Aprašo 22 punkto nuostatomis, informacija apie plėtros plano patvirtinimą buvo viešai paskelbta 2012 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Ši informacija taip pat buvo paskelbta Energetikos ministerijos, UAB „Fortum Heat Lietuva“ interneto svetainėse bei 2012 m. lapkričio 27 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Kauno diena“ bei „Naujos Tėviškės žinios“. Nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas nebuvo suderintas. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. spalio 25 d. raštu pritarė šiam plėtros planui. Vyriausioji administracinių ginčų komisija taip pat nustatė, kad yra gauti visų vertinimo subjektų sutikimai ir suderinimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

2012 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras priėmė įsakymą Nr. 1-224, kuriuo patvirtino Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planą (b. l. 84).

2014 m. sausio 31 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 3R-49(AG-28/02-2014) pareiškėjos asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė (b. l. 11–18).

Byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-224 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamas Įsakymas (tomas I, b.l. 89) priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu ir Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Energetikos ministro ir Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-302/D1-962, 21 punktu.

Energetikos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2013-07-01) 6 straipsnio, reglamentuojančio Energetikos ministerijos kompetenciją energetikos veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės srityje, 11 punkte nustatyta, kad Energetikos ministerija tvirtina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus. Valstybinės svarbos energetikos objektų apibrėžimas yra įtvirtintas Energetikos įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje, kurioje nustatyta, kad Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25000000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo tvarką ir sąlygas, plėtros plano organizatorius ir valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planų rengėjus, planavimo procesą, plėtros planų sudėtį, galiojimą ir keitimą, asmenų bei valstybės institucijų tarpusavio santykius šiame procese bei plėtros planų rengimą reglamentuoja Aprašas. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad baigiamąjį etapą sudaro plėtros plano tvirtinimo stadija: 21.1. suderintą plėtros planą tvirtina Energetikos ministerija; 21.2. plėtros planas patvirtinamas arba motyvuotai netvirtinamas per 20 darbo dienų nuo plėtros organizatoriaus prašymo plėtros planą tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos; 21.3. Energetikos ministerija, įvertinusi plėtros plano sudėtingumą, turi teisę pratęsti tvirtinimo terminą iki 50 darbo dienų, apie tai raštu pranešusi plėtros plano rengimo organizatoriui.

Iš esmės pareiškėjos nesutikimas su ginčijamu Įsakymu grindžiamas dvejomis argumentų grupėmis: dėl Įsakymo paskelbimo (nepaskelbimo) ir Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano neatitikimo Aprašui, t.y. nesuderinimo su Kauno miesto savivaldybe.

Dėl Įsakymo paskelbimo

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas Įsakymas nebuvo paskelbtas ir tai yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu ir panaikinti.

Energetikos ministerija nurodo, kad 2012 m. lapkričio 28 d. buvo paskelbta informacija „Dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano patvirtinimo“ („Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ 2012 m., Nr. 95). Be to, minėta informacija buvo paskelbta Energetikos ministerijos tinklapyje ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ tinklapyje. UAB „Fortum Heat Lietuva“ papildomai nurodo, kad informacija apie plėtros plano patvirtinimą taip pat buvo skelbiama 2012 m. lapkričio 27 d. laikraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Kauno diena“ ir Naujos Tėviškės žinios“.

Atsakovė remiasi Aprašo 22 punktu, kuriame nurodyta, kad informacija apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Pažymi, jog faktą, kad ginčijamas Įsakymas, kaip individualus administracinis aktas, buvo paskelbtas tinkamai, t.y. pagal Aprašo 22 punkto reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo įsiteisėjusiu 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. I-2535-365/2013.

Pareiškėjas nesutikdamas, kad Įsakymas buvo paskelbtas, remiasi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 3, 11, 13 ir 17 straipsnių nuostatomis. Vertinant šių teisės normų taikymą nagrinėjamu atveju ypač atkreiptinas dėmesys į minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatoma oficialus leidinio „Valstybės žinios“ struktūra, „Valstybės žinių“ skyriuose skelbiamų teisės aktų rūšys bei pasirašytų įstatymų ir kitų teisės aktų pateikimo „Valstybės žinių“ redakcijai tvarka, ir 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų bei kolegialių institucijų individualūs aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėjo skunde nurodytas įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taikytina tik norminiams aktams, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ginčijamas Įsakymas pripažintas individualiu administraciniu aktu.

Atsižvelgiant į anksčiau teismo sprendime aptartą Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ministrų priimti individualūs aktai „Valstybės žinių „ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skelbiami šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra, laikytina, kad energetikos ministras neturi imperatyvios pareigos skelbti Įsakymą, kaip teisės aktą, įstatymo nustatyta tvarka. Aprašas nagrinėjamu atveju yra specialioji norma. Kaip jau minėta Aprašo 22 punktas įpareigoja ministeriją informaciją (ne patį teisės aktą) apie plėtros plano patvirtinimą kartu su sprendiniais viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Sutiktina su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. I-2535-365/2013 konstatavus minėtos informacijos paskelbimo faktą, nėra pagrindo minėtą klausimą vertinti kitaip.

Dėl derinimo su Kauno miesto savivaldybe

Pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planas nebuvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, jog Kauno miesto savivaldybė išdavė sąlygas 2012 m. vasario 29 d. raštu ir 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (A27V128)-R-4648 neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės 2012 m. vasario 29 d. rašytas buvo atšauktas 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 70-2-1184.

Pagal Aprašo 13 punktą plėtros planų rengimo procesą sudaro 4 etapai: 13.1. parengiamasis; 13.2. plėtros planų rengimo; 13.3. plano svarstymo ir derinimo; 13.4. baigiamasis. Plano svarstymo ir derinimo etapą sudaro strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, konsultavimasis su visuomene, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas: vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967), atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros; planavimo viešumą užtikrina organizatorius, vadovaudamasis Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455, nustatyta tvarka. Parengtas plėtros planas turi būti skelbiamas plėtros organizatoriaus tinklalapyje iki jo patvirtinimo; strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektai pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, teikiantys išvadas dėl plėtros plano vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentų kokybės, papildomai teikia išvadas ir dėl plėtros plano derinimo; organizatorius, atlikęs konsultacijų su visuomene procedūras, pateikia plėtros planą derinti planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms ir įmonėms, neįtrauktoms į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procesą. Derinimo procedūra turi būti baigta per 20 darbo dienų. Jei išvada dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą neišduodama ir plėtros organizatoriui nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas; jeigu plėtros planas keičiamas, taisomas ar papildomas (t. y. siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl 20.3 punkte nurodytų institucijų ir įmonių motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti plėtros planą, turi būti gautos pakartotinės strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvados 20.2 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 20 p.).

Iš Projekto plėtros plano subjektų išvadų dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros plano derinimo pažymos (VAGK bylos 14-21 lapai) matyti, kad projektas buvo derintas su Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, AB „LITGRID“, AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštu Nr. 70-2-1184 atšaukus 2012 m. vasario 29 d. raštą, projektas liko nesuderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija paneigtas byloje esančia rašytine medžiaga. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 25 d. rašto Nr. (A27v128)-R-4648 (b.l. 70) turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, jog parengtas Kauno kogeneracinės jėgainės projekto plėtros planas atitinka parengtą Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šilumos strategiją. Be to, paprašyta vykdant tolimesnius projekto įgyvendinimo žingsnius atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pastabas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 36-9-495 (b.l. 71) atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant minėtą planą būtų įvertinti visi aplinkosauginiai aspektai ir nepažeisti Kauno miesto gyventojų interesai. Šių raštų turinys leidžia pagrįstai spręsti, kad minėtas subjektas neturėjo esminių pastabų pateiktam derinti projektui, todėl laikytina, kad projektas su Kauno miesto savivaldybės administracija buvo suderintas tinkamai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Energetikos įstatymo bei Aprašo aktualiomis nuostatomis darytina išvada, kad pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos asociacijos „Amalių bendruomenės centro“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.