Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis G. K., dirbdamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios (duomenys neskelbtini) (toliau - Ligoninė) gydytoju ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atsakingu už Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje savalaikį ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, jam priskirtas Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 str. 7 p. - gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015“ Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo" 11.2 p. - vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją, 11.11 p. - tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; Ligoninės (duomenys neskelbtini)gydytojo pareiginių nuostatų, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. V-146, 5.1. p. - vidaus ligų gydytojo pareigos: kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligas, skirti gydymą ir užtikrinti pagal savo kompetenciją teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; vidaus ligų gydytojo kompetencija Ligoninėje yra apibrėžta vidaus ligų rezidentūros mokymo programoje, teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus ligų paslaugų teikimą, atsižvelgiant į Ligoninės turimą licenciją, 5.12 p. - tvarkingai ir išsamiai pildyti medicinos dokumentus Ligoninėje nustatyta tvarka, kvalifikuotai motyvuoti joje savo veiksmus; Paciento gydymo stacionare ligos istorijos ( forma Nr. 003/a) pildymo ir naudojimo tvarkos, patvirtintos Ligoninės direktoriaus 2014-02-24 įsakymu Nr. V-31, 3.1.12 p. reikalavimus - įrašuose reikia nurodyti indikacijas tyrimams, įvertinti tyrimų rezultatus <...>; (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-08-03 įsakymu Nr. V-56, 19 p. - skyriaus gydytojai, baigiantis jų darbo laikui, visus pacientus su neaiškia <...> sveikatos būkle turi palikti stebėjimui budinčiam gydytojui, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. V., taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: nuo 2018-02-15 17.00 val. iki 2018-02-16 9.00 val. budėdamas Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir eidamas (duomenys neskelbtini) gydytojo pareigas, turėdamas įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti Vidaus ligų gydytojo medicinos normos 22 p. ir 23 p. nurodytas kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligas (tarp jų ir plaučių emboliją I26), pagal pacientės A. V. nusiskundimus, ligos anamnezę, taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydytojos T. Z. nustatytą diagnozę „J20.9 Ūminis bronchitas, nepatikslintas“ hospitalizuojant A. V. į (duomenys neskelbtini) skyrių, neatliko galimų ligų objektyvaus ištyrimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų diferencinės diagnostikos (tarp jų ir plaučių embolijos), į pacientės A. V. ligos istoriją neįrašė ir nėra duomenų, kad vertino, atliktų laboratorinių tyrimų, taip pat 2018-02-15 paskirto ir atlikto plaučių rentgenologinio tyrimo klinikinio vertinimo rezultatų, neįvertinęs tyrimų rezultatų ir nesant aiškios klinikinės diagnozės nepaliko pacientės A. V. budinčio gydytojo stebėjimui, taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 str. 7 p., - gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-340 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo" 11,2 p. - vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją, 11.11 p. - tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus vidaus ligų gydytojo pareiginių nuostatų, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. V-146, 5.1. p. - vidaus ligų gydytojo pareigos : kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligas, skirti gydymą ir užtikrinti pagal savo kompetenciją teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; vidaus ligų gydytojo kompetencija Ligoninėje yra apibrėžta vidaus ligų rezidentūros mokymo programoje, teisės aktuose, reglamentuojančiuose vidaus ligų paslaugų teikimą, atsižvelgiant į Ligoninės turimą licenciją, 5.12 p. - tvarkingai ir išsamiai pildyti medicinos dokumentus Ligoninėje nustatyta tvarka, kvalifikuotai motyvuoti joje savo veiksmus; Paciento gydymo stacionare ligos istorijos ( forma Nr. 003/a) pildymo ir naudojimo tvarkos, patvirtintos Ligoninės direktoriaus 2014-02-24 įsakymu Nr. V-31, 3.1.12 p. reikalavimus - įrašuose reikia nurodyti indikacijas tyrimams, įvertinti tyrimų rezultatus <...>; (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-08-03 įsakymu Nr. V-56, 19 p. - skyriaus gydytojai, baigiantis jų darbo laikui, visus pacientus su neaiškia <...> sveikatos būkle turi palikti stebėjimui budinčiam gydytojui, dėl ko Ligoninės (duomenys neskelbtini) nenustačius pacientei A. V. tinkamos diagnozės - plaučių arterijų tromboembolijos - ir laiku netaikant tinkamo šios ligos gydymo bei neskiriant tinkamų medikamentų 2018-02-19 06.40 val. pacientei A. V. išsivystė obstrukcinis (ekstrakardinis) šokas, sukeltas masyvios plaučių arterijų tromboembolijos, dėl ko 2018-02-19 17:36 val. pacientė A. V. Ligoninėje mirė, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė A. V. gyvybę, padarydamas didelę žalą fiziniams asmenims - nukentėjusiesiems A. V. ir L. V..

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino. Parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų teisiamojo posėdžio metu pateikė raštu ir juos teisiamojo posėdžio metu perskaitė. Parodymuose yra šie duomenys:

Nuo (duomenys neskelbtini)turi gydytojo terapeuto kvalifikaciją ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) gydytoju. Nuo 2018-02-15 17 val. 00 min. iki 2018-02-16 09 val. 00 min. budėjo kaip vidaus ligų gydytojas (duomenys neskelbtini) skyriuose. 2018-02-15 apie 17 val. 15 min. iš priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus su nepatikslinto ūmaus bronchito diagnoze. į 2-ą vidaus ligų skyrių buvo stacionarizuota pacientė A. V.. Diagnozės kodas J20.9 (ūmus bronchitas, nepatikslintas) nurodo bronchito nepatikslinimą tik sukėlėjo prasme. Atžymėtas alpimas, tačiau pacientė alpimo rentgeno kabinete metu nebuvo gydytojo apžiūrėta, nebuvo tikslinta silpnumo priežastis. Jam renkant anamnezę ir paklausus, ar buvo tą dieną nualpusi, A. V. atsakė, kad nualpusi nebuvo, o tik jautė silpnumą. Kad alpimų nebuvo visą gulėjimo stacionare laiką, patvirtina ir liudytojo M. S. parodymai. (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojos T. Z. nurodytą alpimą atsisėdus galima traktuoti kaip ortostatinės hipotenzijos epizodą, kaip papildomą kraujo slėgio sumažėjimą iškart po perėjimo iš horizontalios į vertikalią padėtį, paprastai 1-3 minutes, galimas jauname amžiuje ir esant virusinei infekcijai. Silpnumo epizodas nebuvo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje pakankamai dokumentuotas, neaprašytos jo aplinkybės, trukmė, galimos priežastys. Jis apžiūrėjo A. V. palatoje. A. V. skundėsi dusuliu, sausu kosuliu, silpnumu. Nustatė pacientės kūno temperatūrą, pacientė buvo sąmoninga, aktyvi, orientuota, nustatė širdies susitraukimų dažnį- širdies veikla buvo ritmiška, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį. Įvertino kraujo įsotinimo deguonimi tyrimo, kuris buvo atliktas priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, duomenis-jis nerodė jokio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Toks pacientės kraujo įsotinimo deguonimi lygis tikrai nebuvo būdingas plaučių tromboembolijai (toliau-ir PATE) , kurio jis ir neįtarė. Išklausė pacientės plaučiuose negausius sausus karkalus, kas būdinga nežymiai bronchų obstrukcijai. Pacientės klausė, kuo skundžiasi, kokiomis ligomis sirgusi praeityje, kokius vaistus vartoja arba yra vartojusi praeityje, ar jos giminėje iš abiejų tėvų pusių yra kokių nors vyraujančių ligų. Klausdamas apie vaistus, pacientei suprantama kalba jos teiravausi, ar ji nėra jautri kokiems nors vaistams, ar nevartoja kontraceptikų, kokių nors kitų aktyvių medžiagų, pavyzdžiui tokių, kaip energetiniai gėrimai, maisto papildai, vitaminai, taip pat ar nerūko. Į šiuos klausimus ji taip pat atsakė neigiamai. A. V. atsakė, kad ji nėra sirgusi jokiomis ligomis, jautėsi sveika iki dabartinio susirgimo. Apie tai paciento tyrimo stacionare įdėtiniame lape pažymėjo minuso ženklus, kas reiškia, kad pacientė į visus šiuos jo užduotus klausimus atsakė neigiamai. Taip pat paklausė, ar jos giminių tarpe nėra sirgusių onkologiniais susirgimais, paveldimomis širdies ir kraujagyslių sistemos bei krešumo sutrikimų ligomis. Į šiuos klausimus ji taip pat atsakė neigiamai. Atsakydamas į jam pateiktus nepagrįstus kaltinimo teiginius, esą nėra duomenų, kad vertino atliktus laboratorinių tyrimų rezultatus, klinikinio būklės vertinimo rezultatus, taip pat, kad neįvertino plaučių rentgenologinio tyrimo rezultatų, nurodo, kad laboratorinius tyrimus vertino ir tai patvirtina jo ranka grafoje „Laboratoriniai tyrimai” atliktas įrašas. Kiti kraujo tyrimai buvo normos ribose, todėl jų į ligos istoriją jų neperrašinėjo. Susipažino su ligos istorijoje esančiu gydytojos radiologės K. S. rentgenologinio tyrimo, kuriam pacientė buvo siųsta (duomenys neskelbtini) gydytojos T. Z., aprašymu ir išvada, jį įvertino ir nenustatė jokių priežasčių, dėl ko jais turėtų abejoti. LSMU ligoninės Kauno klinikų pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė J. V., ištyrusi rentgenogramos aprašą ir pateikusi paaiškinamajame rašte, skirtame Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, taip pat nurodė, kad krūtinės ląstos rentgenologiniai pakitimai labiau būdingi ūminiam bronchitui, plaučių embolija negali būti diagnozuojama iš krūtinės ląstos rentgenogramos. 2018-02-15 dieną priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje 12 val. 47 min. užrašytą EKG įvertino ir aprašė, joje esantys pakitimai -sinusinis ritmas, repoliarizacijos proceso sutrikimas, nerodo į konkrečią patologiją, jie gali būti fiksuojami bet kokios uždegiminės ligos metu, joje nebuvo jokių ūmaus dešiniojo skilvelio perkrovimo požymių ir iš jos negalėjo įtarti PATE. Elektrokardiografiniai pokyčiai naujai užfiksuoti tik staiga pablogėjus pacientės būklei 2018-02-19 ir šią dieną 06 val. 30 min., 09 val. 36 min. ir 14 val. 43 min. užfiksuoti pokyčiai būdingi plaučių arterijos tromboembolijai. 2018-02-19 06 val. 30 min. ir 14 val. 43 min. užrašytos EKG iš jam pateiktos bylos medžiagos yra dingusios. Pacientės apžiūros metu įvertinęs nedidelį CRB padidėjimą, rentgenologinio tyrimo rezultatus, objektyvaus pacientės apžiūros rezultatus, nustatė preliminarią diagnozę ūmų bronchitą, pagal šiuo metu galiojančią klinikinę bronchito klasifikaciją. Ūmaus bronchito diagnozės nustatymui neprieštarauja ir deontologinės ekspertizės Nr. EDM 45/2018(01) 18 punktas, medicinos mokslų daktaro, pulmonologo M. Z. konsultacinė išvada, LSMU Kauno klinikų gydytoja pulmonologė J. V.. Paskyrė ūmaus bronchito gydymą ir padarė apie tai atžymą paskyrimų lape tik 2018 metų vasario 15 dienai, paskyrė tabletes „Biseptol” ir fiziologinio tirpalo infuziją su deksametazonu. Analizuojant ligos istoriją ir paskyrimų lapo pildymą nėra suprantama, kas ir kieno nurodymu atliko įrašus paskyrimų lape 2018 metų vasario 16, 17,18 dienomis, kokiu pagrindu neskirtos lašinės, jeigu jų grafoje minimomis dienomis nėra ženklo, kuris rodo, kad tą dieną lašelinės skyrimas praleidžiamas, arba ženklo, kuris rodo, kad paskyrimas nutraukiamas, o gydytojo ir slaugytojo grafoje tik tuščias langelis. Pacientei suprantama kalba paaiškino apie jos ligą, galimą ligos eigą, galimas komplikacijas, išaiškino gydymo planą, perspėjo, kad atsiradus kokiems nors naujiems nusiskundimams ar kitiems naujiems simptomams, būtinai nedelsdama informuotų jį budėjimo metu, o vėliau kitus budėsiančius gydytojus. Taip pat atkreipė pacientės dėmesį, kad personalą galima išsikviesti pagalbos mygtuku, esančiu šalia lovos. Vaistų paskyrimo lapą paliko pas slaugytojas, kad jos nuneštų A. V. jo paskirtus vaistus vartoti. Tos pačios dienos vakare, apie 20 val., buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) palatą, kurioje gulėjo ir daugiau ligonių, dar kartą apžiūrėjo A. V., jos sveikatos būklėje pastebėjo teigiamą dinamiką, dusulys buvo pranykęs, A. V. teigė, kad jaučiasi gerai ir jokių nusiskundimų neišsakė. 2018-02-16 07 val. 30 min. A. V. dar kartą apžiūrėjo, jokių nusiskundimų ji neišsakė, neduso, objektyvi būklė buvo žymiai pagerėjusi, bronchų obstrukcijos reiškiniai buvo išnykę, buvo išklausomas normalus alsavimas. Apie tai padarė įrašą jos ligos istorijoje. Savo budėjimo metu jis padarė du įrašus -2018-02-15 17 val. 15 min. ir 2018-02-16 07 val. 30 min. -apie ligonės sveikatos būklę ir jos teigiamą dinamiką. Tai, kad pacientė tuo metu neturėjo nusiskundimų ir jautėsi gerai, patvirtina ir L. V. parodymai. Pacientė niekuo nesiskundė, neduso, sakė, kad jaučiasi gerai, objektyviai jos būklė buvo pagerėjusi ir stabili, todėl nesuklijuotą pacientės ligos istoriją įdėjo į naujai guldytų pacientų segtuvą, o ne į stebimų. Kad A. V. ligos istoriją įdėjo į naujai guldytų pacientų segtuvą, nurodęs ir savo 2018-02-26 paaiškinime ligoninės direktorei. Budėjimą perdavė gydytojai D. G., ją informavo apie naujai guldytus bei stebimus ligonius ir apie bendrą situaciją skyriuose, ką taip pat patvirtina ir D. G. paaiškinimas raštu ligoninės komisijai, rašytas jos pačios 2018-02-27. Tame pačiame paaiškinime gydytoja D. G. teigia, kad, kai ji budėjimo metu buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) palatą, A. V. jokių nusiskundimų neišsakė. Kad pacientę apžiūrėjo 2018-02-18 dieną, savo 2018-02-26 paaiškinime nurodė ir tą dieną budėjusi gydytoja D. J., tačiau ji apie tai nepadarė jokio įrašo ligos istorijoje, nors to reikalauja ligoninės direktoriaus 2014-02-24 įsakymo „Paciento gydymo stacionare ligos istorijos pildymo ir naudojimo tvarkos 3.1.11 punktas. Jis A. V. prie aktyviai stebimų ligonių nepriskyrė, kadangi jos būklė buvo stabili ir pagerėjusi, taip pat ji neišsakė jokių nusiskundimų. Aktyviai stebimi ligoniai yra sunkios arba nestabilios sveikatos būklės. Vidaus ligų skyriaus nuostatuose ir kituose darbinę veiklą reglamentuojančiuose teisiniuose aktuose yra nustatyta tvarka, kad tik sunkios ar neaiškios būklės pacientai yra priskiriami prie stebimų. Jei naujai paguldyto paciento būklė stabili, tai tokiu atveju ligos istorija nededama į stebimų pacientų segtuvą. Viso jo budėjimo metu pacientės būklė atitiko ūmaus bronchito klinikinį vaizdą, tuo pačiu ir preliminarią ūmaus bronchito diagnozę, tai yra buvo aiški, stabili ir pagerėjusi. Tai, kad pacientė tuo metu, 2018-02-16 ryte, neturėjo jokių nusiskundimų ir jautėsi gerai patvirtina ir L. V. parodymai. LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė J. V. paaiškinamuoju raštu, skirtu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, taip pat teigia, kad tokią pacientę priskirti intensyvaus stebėjimo pacientų grupei, kuriai reikalinga padidinta budinčių gydytojų priežiūra, nėra pagrindo. Apie tai, ar ligonis yra sektinas, nusprendžia budintis gydytojas ir perduodamas savo budėjimą akcentuoja kitam budinčiam gydytojui, kad būtent šis ligonis yra sunkios ar neaiškios sveikatos būklės ir kad jam reikalinga padidinta priežiūra. Atsiradus naujiems pacientų nusiskundimams arba objektyvios būklės pakitimams, budintis gydytojas savo sprendimu gali pacientą ir vėliau priskirti aktyviai stebimų pacientų kategorijai. Kiekvienas budintis gydytojas yra atsakingas už naujai guldytų ir stebimų pacientų priežiūrą, kurie yra guldyti išeiginėmis ar švenčių dienomis tiek jo budėjimo metu, tiek anksčiau budėjusiems gydytojams ir tai aiškiai įpareigoja anksčiau nurodyti dokumentai. Liudytojai J. B. ir V. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino buvus tokią tvarką. Kiekvienas budintis gydytojas yra atsakingas už ne tik savo budėjimo metu naujai guldytų ligonių gydymą. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad A. V. vartojo kontraceptinius preparatus, konkrečiai preparatą(duomenys neskelbtini), kurį pagal jos šeimoje ir giminėje buvusius tromboembolinius susirgimus, jai vartoti buvo labai pavojinga. Paskirdama (duomenys neskelbtini) preparatą A. V. įprasta tvarka, šeimos klinikos gydytoja akušerė ginekologė R. M. elgėsi ypač neatsargiai ir neatsakingai. Gydydamas A. V. neįtarė plaučių arterijos tromboembolijos, nes nebuvo nei vieno tuo metu žinomo PATE rizikos veiksnio, klinikinių požymių, kurie nurodyti lentelėje LSMU tromboembolijos rizikos veiksniai. Pagal galiojusius tuo metu Sveikatos apsaugos ministro 1998 metų birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtintos “Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos” 4.7 punktą ir pagal (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2014-02-24 įsakymu Nr. V-31 patvirtintos “Pacientų gydymo stacionare tvarkos” 3.1.7. punktą ne vėliau kaip per tris dienas stacionare turi būti nustatyta klinikinė diagnozė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai padaryta nebuvo. Klinikinės diagnozės nustatymas yra procesas, kuris apima ir diferencinę diagnostiką, todėl visai nepagrįstas teiginys, kad tik jis vienas savo budėjimo metu turėjo tą padaryti. Pagal (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2014-02-24 dienos įsakymu Nr. V-31 patvirtintos “Pacientų gydymo stacionare tvarkos” 2.4 punktą, kuris skamba “budintis gydytojas atsakingas už naujai stacionarizuotų ir stebimų pacientų apžiūrą, būklės įvertinimą, gydymo paskyrimą ir paciento būklės sekimą budėjimo metu”, 3.1.9 punktą- “pablogėjus paciento būklei naktį ar poilsio dienomis, papildomus vaistus ir procedūras, esant reikalui, skiria budintis gydytojas apie tai įrašydamas paciento gydymo stacionare ligos istorijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo vertinama, ar po jo budėję gydytojai laikotarpiu nuo 2018-02-16 09 val. 00 min. iki 2018-02-19 06 val. 30 min. laikėsi šių reikalavimų A. V. atžvilgiu. Po jo dar budėjo keturi gydytojai, kurie taip pat galėjo ir turėjo vertinti A. V., kaip stacionarizuotos skubos tvarka, būklės pokyčius, esant reikalui koreguoti gydymą ir tyrimų planą. Taip pat pagal (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2014-02-24 dienos įsakymu Nr. V-31 patvirtintos “Pacientų gydymo stacionare tvarkos” 3.1.11 punktą “įrašą apie ligos eigą paciento gydymo stacionare ligos istorijoje dažnumą lemia paciento sveikatos būklė ir jos kitimas, tačiau visais atvejais skubos tvarka hospitalizuotiems pacientams įrašai apie sveikatos būklės pakitimus bei tyrimus rašomi ne rečiau kaip kartą per dieną, jei būklė nestabili, o stabiliems pacientams ne rečiau kaip kartą per tris dienas”, tačiau pagal byloje esančią medžiagą matosi, kad po jo budėję gydytojai šio įsakymo reikalavimų nevykdė, nes iki pat 2018-02-19 06 val. 30 min. jų įrašų nėra, tai yra apie jos būklę įrašų nėra daugiau nei 71 valandą, o per tą laiką budėjo net 4 gydytojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2018-02-16 17 val. 00 min. iki 2018-02-17 09 val. 00 min. budėjo gydytojas V. V., kuriam pagal ligoninėje galiojančią tvarką buvo priskirti visi 2-o vidaus ligų skyriaus (duomenys neskelbtini) palatos ligoniai. Kad gydytojas būtų vykdęs jo pareiginius nuostatus, tai yra sekti priskirtų, tame tarpe ir perkeltų į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių pacientų sveikatos būklę, ligoninėje nustatyta tvarka, tai yra per 3 paras priskirtiems pacientams nustatyti klinikinę diagnozę, bei budinčio gydytojo reglamente nustatytas pareigas, bylos medžiagoje nenustatyta. Priešingai, jis parodęs, kad į (duomenys neskelbtini) palatą jis budėjimo metu nebuvo net užėjęs. Liudytojų parodymuose dėl A. V. atsiradusio bėrimo matosi labai aiškūs prieštaravimai, po jo budėję gydytojai ir slaugytojos nevykdė daugelio teisės aktų reikalavimų, kurie apibrėžia jų pareigas. Praėjus net trims paroms po jo budėjimo pabaigos, 2018-02-19 06 val. 30 min. aiškiai pablogėjus A. V. būklei ir elektrokardiogramoje, užrašytoje 2018-02-19 06 val. 30 min., sprendžiant iš dokumentacijos pacientei dar esant 2-ame vidaus ligų skyriuje, buvo stebimi naujai atsiradę pokyčiai, leidžiantys įtarti ūmų dešiniojo skilvelio perkrovimą, kurie būdingi plaučių arterijos tromboembolijai, bet ne lėtinei plaučių ligai. Plaučių arterijos tromboembolijai būdingi pokyčiai išliko ir kitose elektrokardiogramose, darytose jau pacientei esant reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tačiau nebuvo įtarta plaučių arterijos tromboembolija. Nei gydytoja D. J., nei vėliau intensyvios terapijos skyriaus gydytojai užrašytų elektrokardiogramų pokyčių, kuriuose buvo jau atsiradę dešiniojo skilvelio ūmaus perkrovimo požymių, būdingų plaučių arterijos tromboembolijai, neįtarė PATE, o pagal įrašus ligos istorijoje diagnozę vertina kaip pilnai neaiškią, būklė diferencijuotina tarp neurologinės patologijos ir intoksikacijos neaiškios kilmės medžiaga. Būtent 2018-02-19 elektrokardiogramų pokyčių ir klinikinės būklės neteisingas vertinimas neleido laiku nustatyti teisingos diagnozės ir kaip įmanoma veiksmingą gydymą. Paskyrus tinkamą gydymą, pagal byloje esantį LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojo anesteziologo reanimatologo docento R. V. išvadą, LSMU gydytojos pulmonologės J. V. išvadų, tokių pacientų mirštamumas sumažėja. Taip pat nurodė, jog neturėjo galimybės sužinoti apie troponino ištyrimo faktą, be to šio tyrimo rezultatas nėra informatyvus ir lemiamas veiksnys diagnozuojant PATE, dėl šios priežasties tarp troponino tyrimo rezultato ir A. V. mirties priežastinio ryšio nėra. Apie troponino tyrimo užsakymo skubios pagalbos skyriuje faktą jam nebuvo žinoma ir tai nebuvo atžymėta formoje, jo rezultatas pagal įprastinę tvarką turėjo patekti į priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kadangi ten tyrimas buvo užsakytas ir paimtas, o apie tyrimo rezultatą jo ir 2 vidaus ligų skyriaus personalo, kaip kad nurodo liudytoja T. Z., niekas neinformavo. CRB padidėjimas, glikemija irgi randama virusinės infekcijos atveju, miokardo pažaida jauname amžiuje, nesant žinomų rizikos faktorių bei lėtinių kardiovaskulinių ligų irgi dažnai būdinga esant virusinei infekcijai.

Bylos medžiagoje teigiama, jog jam buvo tikslinga paskirti atlikti D-dimero ir echokardioskopijos tyrimus, tačiau D-dimero tyrimas nėra naudingas PATE patvirtinimui. Jo rodiklis gali būti padidėjęs uždegimo, naviko, traumos, operacijos ir kitais atvejais, o konkrečiu atveju buvo konstatuotas uždegiminis procesas su CRB padidėjimu iki 24,79. Echokardioskopijos tyrimas nėra standartinis tyrimo metodas įtariant PATE hemodinamiškai stabiliems ligoniams, kurių arterinis kraujospūdis yra normalus, šiuo tyrimu tiesiogiai PATE diagnozės patvirtinti negalima, todėl įtariant nedidelės rizikos PATE hemodinamiškai stabiliems pacientams, šis tyrimas nėra būtinas. Jam apžiūrint pacientę nebuvo žinoma ir pacientė nenurodė duomenų apie kontraceptikų vartojimą, apie tromboembolijos riziką, jos PATE rizika pagal Caprini lentelę (skirta PATE rizikos vertinimui) vertinama 0. Yra duomenų, kad gulint stacionare, 2018-02-16 vėlai vakare ji skundėsi pykinimu ir vėmimu, kas būdinga kontraceptiko (duomenys neskelbtini) pašaliniam poveikiui. Taip pat bylos medžiagoje matyti, kad 2018-02-17 buvo atsiradęs bėrimas, kas taip pat yra aprašoma kaip preparato (duomenys neskelbtini)pašalinis poveikis. Be to šie požymiai išryškėjo ne jo budėjimo metu. Kaip vienas iš retų preparato (duomenys neskelbtini) pašalinio poveikio reiškinių yra nurodoma ir kenksmingi kraujo krešuliai venoje ar arterijoje, tame tarpe ir plaučių embolija. PATE retai pasitaiko jauname amžiuje, jos rizika pradeda didėti virš 40 metų, turi įtakos įgimta ir įgyta būklė, kai yra padidėjęs polinkis į trombozę, vadinama trombofilija. Jau po pacientės A. V. mirties paaiškėjus faktui, kad jos mama L. V. dėl cerebrinių sinusų trombozės buvo gydyta LSMU neurologijos skyriuje, atsirado labai pagrįsti įtarimai, kad A. V. galėjo turėti įgimtą polinkį į veninę trombozę, kas medicininėje literatūroje vadinama trombofilija. Dvylikos metų pomirtinių tyrimų metaanalizė atskleidė, kad 70 % atvejų autopsija patvirtinta PATE kliniškai nebuvo diagnozuota. Apibendrindamas parodymus, paaiškina: apžiūrėdamas A. V., jai tik patekus į antrą vidaus ligų skyrių 2018-02-16 17 val.16 min., neturėjo jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų įtarti PATE, šios rizikos vertinimas pagal „Caprini“ buvo nulis balų, kas reiškia, kad PATE tikimybė labai maža. Jam apžiūrint A. V. nebuvo žinomas, o ir ji pati nenurodė, nei vieno rizikos veiksnio pagal rizikos veiksnių grupes. 2018-02-15 12 val. 47 min. užrašytoje ir jo vertintoje elektrokardiogramoje nebuvo jokių požymių, kurie leistų įtarti PATE. Visi kiti objektyvaus tyrimo duomenys neprieštaravo ūmaus bronchito diagnozei. Apie vartotą kontraceptinį preparatą (duomenys neskelbtini), kuris gali sąlygoti trombembolines komplikacijas, jam nebuvo žinoma, o ir pati pacientė, paklausta apie kontraceptikų vartojimą, tai paneigė. Jam nebuvo žinomas faktas, kad jos mama 2017 metų rugsėjo mėnesį persirgo atipinių lokalizacijų tromboze, kas leidžia galvoti apie galimą įgimtą trombofiliją, įgimtą krešėjimo sutrikimą kraujo giminių tarpe ir tokiu atveju yra rekomenduojama atlikti tyrimus dėl paveldimos trombofilijos, kas nebuvo atlikta, o tai praktiškai turėjo padaryti jos šeimos gydytoja. Nesant ištyrimo dėl galimai įgimtos trombofilijos L. V., negalima atmesti, kad jos neturėjo ir A. V.. Tačiau visa tai nebuvo atlikta jau prieš paskiriant minėtą kontraceptiką (duomenys neskelbtini). Jo nustatyta preliminari ūmaus bronchito diagnozė, sekimas budėjimo metu ir būklės įvertinimas, pagrindžiant įrašu ligos istorijoje budėjimo pabaigoje 2018-02-16 07 val. 30 min., aiškiai pagrindžia jo sprendimą palikti pacientės ligos istoriją naujai guldytų segtuve, o ne stebimų segtuve. Teise atsakinėti į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nesinaudojo.

Naudodamasis teise duoti paaiškinimus dėl teismo tiriamų įrodymų, kaltinamasis D. K. paaiškinęs, kad gydytoja T. Z., nukreipdama A. V. į stacionarą, 16 val. 35 min. ligos istorijoje įrašiusi, kad guldoma diagnozės patikslinimui ir gydymui tik su ūmaus nepatikslinto bronchito diagnoze ir alpimas nėra nurodytas.

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2018-02-13 dukra A. V. ( toliau- ir A.) pasiskundė, kad lyg tai jaučia gerklės skausmą ir kosėja. Nupirko vaistų nuo kosulio (duomenys neskelbtini). 2018-02-14 vyras A. V. pasakojo, kad dukra sugrįžo į namus pavargusi, dūsavo ir nuėjo pailsėti. Vakare dar buvo kine, dukra niekuo nesiskundė. Vasario 15 d. su S. S. važiavo į kavinę ir tik įlipus į automobilį S. S. pastebėjo, kad A. labai išblyškusi. Atsisukus ir jai, A. pasakė, kad jai bloga, ir netrukus prarado sąmonę, bet labai greitai ji vėl atsigavo. Automobilyje ji prarado sąmonę gal du ar tris kartus. Nusprendę nevažiuoti, ėjo namo. Ji vedė A. už parankės, lipdama A. vėl nualpo. Parėjus į namus vėl nualpo. Alpimas toks, kad užsimerkia ir tiesiog sukniumba, matosi, kad žmogus nesąmoningas ir tai vyko labai greitai, sekundės, ji tik užsimerkia ir vėl atsigauna. Nusprendė vežti A. į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Atvykęs A. draugas M. S. nunešė ją į mašiną. Nuvykus į priėmimo skyrių A. registravo ji, akcentavo, kad ji alpsta ir kad mašinoje alpo ir kad kosėja. Priėmime, kol A. buvo pas gydytoją, ji laukė laukiamajame. Gal po valandos slaugė pakvietė ir pasakė, kad reikia nuvežti A. į rentgeno kabinetą ir ji vežimėliu nuvežė. Veždama klausė, ką sakė gydytoja. A. pasakė, kad pastatė lašinę ir kad reikia laukti kraujo tyrimo atsakymo. Prieš įeinant į rentgeno kabinetą ji paklausė A., ar ji nueis. A. sakė, kad nueis, bet nuėjusi į rentgeno kabinetą ji vėl nualpo. Ji pati to nematė, tik ją pakvietė į rentgeno kabinetą, tuo metu A. jau sėdėjo ant kėdės, jau buvo atsigavusi. Sugrįžus į priėmimo skyrių gydytoja T. Z. pasakė, kad kraujo tyrimo atsakymai jau yra ir kad kraujo tyrimas nieko blogo nerodo, o iš rentgeno nuotraukos matosi, kad bronchitas. Liepė pasėdėti ir jeigu ir jeigu gerai jausis, paleis namo. Labai neilgai pasėdėjus A. pasidarė silpna, ji atsigulė, pradėjo darytis bloga ir pradėjo vemti. Tada vėl atėjo T. Z. ir pasakė, kad guldys į skyrių. A. paguldė į palatą, o ji nuėjo į namus paimti reikalingus daiktus. Kai atėjo, A. sakė, kad buvo atėjęs gydytojas, paklausė plaučius, paskyrė antibiotikus tabletėmis, nes jai bronchitas, kad jam sakė, jog jaučiasi neblogai, kad buvo sulašinta lašinė. Kitą dieną atėjus pas A. buvo užėjusi į palatą pas kitą ligonį medicinos darbuotoja, tačiau ji nežino, ar tai slaugė, taip pat ir joms pasakė, kad iškels į kitą palatą, kad 17 val. ateis jų gydytojas ir galės išsakyti visus nusiskundimus. Kuris gydytojas turėjo ateiti ir kuriam gydytojui ta palata priklausė, nežinojo. Atėjo su A. V. prieš 17 val., laukė gydytojo, bet jis į palatą neatėjo. A. V. buvo nuėjęs iki gydytojų kabineto, bet jis buvo užrakintas. Atėjus A. draugui M. S., jie išėjo pasakydami, kad kai ateis gydytojas, kad su juo pakalbėtų. A. sakydavo, kad jaučiasi neblogai, bet nueidavo iki tualeto, pareidavo atgal, jausdavosi kaip krosą bėgusi, matomai širdis pradėdavo labai plakti. Pagulėjusi vėl sakydavo, kad jaučiasi neblogai. Tos pačios dienos vakare A. parašė jai žinutę, kad vėl vėmė. Ji liepė pasikviesti slaugę ir pasakyti apie tai. A. atrašė, kad pasikvietė ir jai suleido vaistų nuo vėmimo, kad gydytojo neiškvietė. Kitą dieną lankė A., bet gydytojo taip ir nesulaukė. A. visada atrašydavo, kad gydytojo nebuvo. Šeštadienį lankant A. jai atrodė, kad jos veidas kaip ir pabertas, tačiau A. atsakė, kad ne. Po kurio laiko, jau būnant namuose, atsiuntė per „messenger“ nuotrauką, kurioje buvo matyti kaip ir kraujosruva ant veido. Ji liepė išsikviesti slaugę ir parodyti. Po to parašė, kad slaugę išsikvietė, bet ji net nepažiūrėjo ir pasakė nieko tau jai nėra, gydytojo nekvietė. Gydytojo taip ir nesulaukė nei šeštadienį, nei sekmadienį. Sekmadienį kalbėjosi, kad pirmadienį prašys gydytojo, jog paleistų namo, kadangi jokių lašinių nelašina. Susitarė, kad ji ateis 10 valandą ir pakalbės su gydytoju. Atėjusi pamatė, kad A. lova tuščia, gydytojas pasakė, kad A. labai blogos būklės ir ji reanimacijoje, klausė kaip jos sveikata buvo iki šiol. Nuėjus į reanimaciją iš pradžių jos neįleido, po to įleido ir pamatė, kad A. guli ir visiškai nereaguoja, dar vėliau užėjus matė, kad A. jau buvo visiškai pasikeitusi, sutinęs buvo veidas, galva buvo apdėta ledais, gydytojai kalbėjo apie miokarditą ir nieko gero nežadėjo. Po kurio laiko pranešė, kad mirė. Jų klausė, ar darys skrodimą, nes gydytojai nežino kas atsitiko ir kodėl taip įvyko. Po skrodimo ji sužinojo, kad trombas užkišo plaučių arterijas. A. ligoninėje lankė kiekvieną dieną. Jos būsena būdavo labai permaininga, nes kai gulėdavo lovoje, tai viskas gerai būdavo, o kai reikia iki tualeto, kuris buvo palatoje, tai jau jautė nuovargį, sakydavo, kad jaučiasi kaip po kroso, kad atsiguls ir praeis. Ją pykino ir kartais nusikosėdavo, bet kažkokios kritinės būsenos nebuvo. Kartais ji lengvai nusikosėdavo, o kartais užeidavo tokių stipresnių priepuolių. Su gydytoju taip ir nesusitiko, kol A. gulėjo palatoje. Patys gydytojo ieškojo tik vieną kartą, juos gal būt buvo apraminusi diagnozė bronchitas, nes tai tokia liga, nuo kurios greitai pasveikstama, kad nuo jos pavojaus nėra. Neišgirdo iš gydytojų, kad tik įtaria bronchitą, kad reikia stebėti būseną. Ji pati bendravo tik su gydytoja T. Z. ir, kiek atsimena, tai ji nesidomėjo apie ankstesnes ligas, tik tiesiog atsakė, kad gavo kraujo tyrimus, kurie nieko blogo nerodo ir kad yra rentgeno nuotraukos, kad A. bronchitas. A. nesirgdavo, neskaitant karščiavimo, kosulio, slogos. Apie tai, jog A. vartojo kontraceptikus, žinojo, apie tai jos kalbėjosi, ji tiesiog patarė nueiti pas gydytoją pasitarti ir išsirašyti kontraceptines tabletes ar ką rekomenduos gydytoja. A. kreipėsi į kliniką (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo prisirašiusi, pas gydytoją buvo nuėjusi viena, jai buvo išrašytos kontraceptines tabletes. Jas pradėjo vartoti apie Naujuosius metus ir tęsė toliau, nes jas nunešė jai ir į ligoninę. Priėmime gydytojai dėl kontraceptikų vartojimo nepasakė, nes nepagalvojo, kad tai gali būti labai svarbu, o to niekas nepaklausė. Daugiau jokių medikamentų A. nevartojo, į ligoninę buvo atnešusi tik gerųjų bakterijų ir, kiek jai žinoma, jokių papildų taip pat nevartojo. Ji pati 2017 metais, atrodo liepos-rugpjūčio mėnesiais, gydėsi Kauno klinikų neurologijos skyriuje, buvo nustatyta veninių sinusų trombozė. Trombofilijos nenustatė, tik pasakė, kad jai veninių sinusų trombozė, o paprastai tai trombas kakle. A. apie šią jos ligą ir diagnozę tikrai žinojo. A. V. giminėje tromboze niekas nesirgę ir nuo to nemirę. Ar A. skaitė kontraceptinių vaistų lapelį, nežino.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2018 m. vasario 14 dieną dukra A. V. sugrįžusi į namus atsirėmė koridoriuje į sieną, sakė, kad širdis labai plaka, tiesiog pavargo, kosėja. Po to vakare dar buvo kine. Vasario 15 d. paskambinusi žmona pasakė, kad su A. ligoninės priėmimo skyriuje. Jis paskambino pusseserei R. B., kuri dirba ligoninėje vidaus ligų gydytoja, kad gal galėtų pagreitinti priėmimą. Po to paskambinus R. B. pasakė, kad A. jau priėmė T. Z. ir viskas bus gerai, padarys tyrimus, suleis lašelines, duos antibiotikų ir nenumirs. Ligoninėje A. lankė kiekvieną dieną, ji jautėsi kaip ir normaliai, tik iki tualeto nuėjus buvo kaip po kroso, jai gal širdies ritmas padidėdavo, deguonies mažai būdavo. 2018-02-16 vakare nuėjęs pas A. ieškojo gydytojo, norėjo pasiaiškinti dėl A. būklės, bet nerado. Gydytojų nerado nei šeštadienį, nei sekmadienį. A. sekmadienį nevalgė, sakė, kad nenori. Kalbėjo kad rytoj, t. y. pirmadienį, ateis gydytojai. Pirmadienį 9 valandą parašė A. žinutę, bet jam niekas neatrašė. Po to paskambino žmona ir pasakė, kad A. reanimacijoje. Buvo užėję pas A. reanimacijoje, kalbėjo su gydytojais, pats daktaras reanimacijoj pasakė, kad nežino nuo ko gydo. Kai A. gulėjo ligoninėje, daugiau bendravo su mama. Jis tik žinojo, kad jai bronchitas. Taip pat žino, kad buvo suleisti kažkokie vaistai, kad A. pasiskundė, kad vėmė. Gydytojai nebuvo pas ją, nes ji sakė, atrodo, kad jos čia kaip ir nėra. A. iki tol buvo stipri ir niekada nealpdavo. Žino, kad ji vartojo kontraceptikus, tačiau jokių papildų nevartojo. Pats jokių ligų, susijusių su tromboze, neturėjęs, ar buvo jo giminėje tokių atvejų, nežino.

Liudytojas M. S. parodė, kad draugė A. V. pradėjo blogai jaustis 2018 m. vasario 13 d. Kitą dieną važiavo su ja į kiną. Automobilį pasistatė 200 metrų nuo kinoteatro, einant į salę ji kokius kelis kartus sustojo, sakė, kad blogai jaučiasi, spaudžia plaučių apačią, sunku kvėpuot. Žiūrint filmą sakė, kad ją dusina, trūksta oro ir kad rytoj nuvyks pas gydytoją. Kitą dieną paskambinusi A. mama pasakė, kad jai blogai. Jis nuvažiavo iki A. namų, nunešė ją į automobilį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini)priėmimo skyrių. A. paguldė į ligoninę, sakė, kad bronchitas. Į vakarą atvyko pas ją į ligoninę. A. atrodė žvalesnė, o kol nueina į tualetą, tai po to sako, kad jaučiasi kaip krosą gerą bėgusi. Pas ją tą vakarą gydytojo nebuvo, kiek žino, jos gydytojas neapžiūrėjo. Ją lankė kiekvieną dieną. Į palatą ateidavo seselė. Jis pats ieškojo gydytojo, bet nerado. Paskutinę jos lankymo dieną jos rankų spalva buvo tokia melsva ir visas kūnas dėmėtas buvo. Buvo dėmės tokios kaip tamsesnio gymio į melsvumą, dėmės buvo ant šono, ant pilvo. Kiek žino iš savo išprusimo, tai tokios būna lavondėmės arba kai kepenims trūksta deguonies. Jis pasakė A., kad pakvies seselę, tačiau ji nenorėjo, kviesti, sakė, kad bjauri dirba. Ligoninėje A. nevaikščiodavo, nes jai oro trūko, jai per sunku būdavo, su ja iš palatos nebuvo išėję. Su A. susirašinėjo „Facebook“e ir susirašinėjimą pateikęs byloje. Ligoninėje A. buvo rami, nebuvo stresinėje būsenoje, tik pyko, kad prie jos niekas nepriėjo. Per bendravimo laikotarpį A. sveikata niekada nesiskundė, jai žiemos metu sloga būdavo, o silpnumo tikrai nebūdavo, net ir žygyje su kuprinėmis niekada nesiskundė, kad jai sunku eiti ar kad pavargo, niekada nealpdavo. Žino, kad A. vartojo kontraceptinius vaistus, bet tiksliai nuo kada- nežino. Ji buvo susipažinusi su informaciniu lapeliu, nes skaitė jį kartu. Su ja kalbėjo, kad vartojant šiuos vaistus reikia gerti daugiau vandens. Jokių kitų vaistų ar papildų A. nevartojo.

Liudytoja S. B. (buvusi pavardė S.) parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. pasiūlė A. V. ir jos mamai eiti kartu pietauti, gavo atsakymą, kad A. prastai jaučiasi, kad alpsta, nesveika. Atvažiavus iki jų namų ir A. atsisėdus į automobilį, pamatė, kad ji visa balta, lyg alpsta, kad nelabai gerai jaučiasi. Atėjus jos mamai nusprendė niekur nevažiuoti. Einant į namus, ji nubėgo pirma atrakinti duris, o A. su savo mama ėjo iš paskos. A. alpo, krito atgal, bet nieko nesusimušė, ją tiesiog jos mama pagavo, viskas buvo labai greitai. Namuose paguldė ir nusprendė vežti į ligoninės priimamąjį. Atvažiavęs A. draugas ją nunešė į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)priėmimą. Ten šiek tiek palaukė, kol užregistravo A., tada pasikvietė A. mamą ir ji parašė, kad jie nelauktų, nes tikriausiai greitai nieko nebus. Jie išvažiavo. Po kiek laiko A. mama parašė, kad A. nustatė mažakraujystę ir bronchitą bei guldo į ligoninę. Vasario 17 dieną jai parašė žinutę klausdama kaip jaučiasi, tai A. parašė, kad naktį vėmė. Buvo su savo mama nuėjusi į ligoninę pas A. vasario 18 dieną, matėsi, kad jai sunku kvėpuoti, kad nueina iki tualeto ir parėjusi sako, kad jaučiasi kaip krosą nubėgusi. Paskui atkreipė dėmesį į jos rankas, jos buvo kažkokios mėlynos, klausė, gal jai šalta, tačiau atsakė, kad ne, kad seselė labai pikta ir nieko nereikia daryti. Ji niekur nevaikščiojo, sakė, kad jos niekas nelanko, daktarai nebuvo, tik ryte atnešdavo tabletę kažkokią. Lapkričio 19 d. sužinojo, kad A. mirė. Su A. draugavo labai artimai, buvo kaip sesės. Ji visada buvo sveikesnė už ją, nesirgdavo, nealpdavo. Žinojo, kad A. vartoja kontraceptikus, tačiau kiek laiko- negali pasakyti.

Liudytoja A. V. (buvusi pavardė S.) parodė, kad vasario 15 dieną paskambinusi sesuo L. V. pasakė, kad nuvežė A. V., į priėmimo skyrių, nes ji nualpo. Rašė, kad ir rentgene buvo nualpusi, o paskui gydytojai nustatė, kad bronchitas. Sužinojus šią diagnozę visi nurimo, nes bronchitas nėra baisi liga. A. paguldė į ligoninę, buvo nusiraminimas, kad ji bus gydytojų rankose, kad bus prižiūrėta. Vasario 16 d. su dukra S. nuėjo į ligoninę jos aplankyti. A. sakė, kad gydytojas nebuvo atėjęs. Nuėjus aplankyti ji neatrodė, kad mirtinas ligonis, sėdėjo lovoje. Sakydavo, kad jai silpna, kad nueiti iki tualeto ir grįžti tai kaip krosą nubėgti. Dar buvo aplankyti vasario 18 dieną į vakarą. A. sakė, kad jaučiasi neblogai. A. nevaikščiojo, tik nueidavo iki tualeto ir atrodydavo pavargusi. S. pastebėjo, kad A. rankos mėlynos. Ji pažiūrėjusi pasakė kad gal čia nieko tokio, paklausė A., ar jai nešalta. A. sakė, kad nešalta. Matė tik A. rankas, kitų kūno vietų nesimatė. Po to atėjo A. draugas M. ir ji su S. išėjo. Tuo metu dėl A. rankų nekilo minties, kad tai yra kažkoks ženklas labai blogas, nes ta diagnozė, buvimas ligoninėje ramino. Žino, kad gydytojai pas A. nebuvo atėję, tėvai ieškojo gydytojų, bet nerado. Kad jos būklė buvo labai sunki paskutinę dieną tai nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojus A. V. (S.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. (2 tomas, bylos lapas 46-47). Apklausta 2018-03-22, be kitų aplinkybių, parodžiusi, kad 2018-02-17 ir 18 d. ji taip pat lankė A.. Tomis dienomis pastebėjo, kad A. lengviau kvėpuoja, tačiau A. vis tiek sunkiai vaikščiojo, daugiausiai laiką leisdavo lovoje.

Liudytoja T. Z. parodė, 2018-02-15 apie 12 val. į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių kreipėsi A. V., kuri skundėsi silpnumu, bloga savijauta, gerklės skausmu, dusuliu. Paaiškino, kad susirgo ryte ir buvo ryte nualpusi. Apžiūrint matėsi blyški oda, sausi paraudę gerklės gleivinės ir liežuvis, širdies veikla ritmiška, širdies susitraukimo dažnis 103 kartai per minutę, kraujospūdis 112/70 kartų per minutę, plaučiuose alsavimas be karkalų, saturacija (deguonies kiekis kraujyje) 99, išoriškai dusulio požymių nebuvo. Pilvas neskausmingas, patinimų, cianozės, skausmingų vietų nesimatė. Po to užrašius jos elektrokardiogramą matėsi tachikardija, elektrinė širdies ašis nukrypusi į dešinę, širdis padidėjusi į abi puses į kairę ir į dešinę. Buvo paimtas kraujas bendram kraujo tyrimui. Kiek prisimena, tyrimai buvo normalūs, tik padidėjęs C reaktyvinis baltymas 24,72. Kadangi pacientė buvo nualpusi, galvojant apie dehidrataciją, buvo paskirta 500 mililitrų fiziologinio tirpalo į veną, atlikta krūtinės ląstos rentgenograma. Slaugytoja pasakojo, kad atliekant rentgenogramą A. V. sustiprėjo bendras silpnumas, parvežus į palatą vėmė. Kadangi ji buvo vėmus, buvo pakartotinai lašinamos lašelinės. Maždaug po trijų valandų, kai būklė jau turėtų pagerėjusi, A. V. sakė, kad bendras silpnumas sumažėjo, dusulys sumažėjo, bet nesijaučia gerai. Aptarusi būklę su skyriaus vedėja, nusprendė guldyti į stacionarą, kur bus tiriama toliau. Prieš tai dar užsakė troponino tyrimą galvodama apie kažkokią kardiologinę patologiją, tuo metu buvo toks virusinių ligų paūmėjimo laikotarpis. A. V. sakė, kad jokiomis ligomis nesigusi ir jokių vaistų nevartoja. Anamnezės dėl paveldimų ligų nerinko, motinos neklausė. Ligos istorijoje po apžiūros įrašė ūmios virusinės infekcijos diagnozę, alpimą ir kolapsą, o po atliktų tyrimų matėsi padidėjęs C reaktyvinis baltymas, bronchiniai pakitimai, tokia ūmi infekcija, tai dar prirašė diagnozę bronchitą. Kadangi buvo antrą kartą nualpusi, tai dar parašė dehidrataciją. Nors buvo alpimas, bronchito diagnozę pasirinko dėl to, kad atlikta krūtinės ląstos rentgenograma ir nustatyti peribronchiniai pakitimai, CR padidėjęs, rodė ūmios ligos pradžią, kitų ligų nenurodė. Kaip dabar žino, troponino kiekis buvo padidėjęs, ir jeigu tuo metu būtų sulaukusi troponino atsakymo, tai gal jau būtų keitusi diagnozę.

Pagrindinis šios pacientės tyrimų rezultatų nukrypimas nuo normos buvo C reaktyvinio baltymo rodiklis, kuris buvo padidėjęs nežymiai, pagal tokį rodiklį pacientė, jeigu būtų alpimas ir silpnumas sumažėjęs, būtų išleista ambulatoriniam gydymui. A. V. nesakė kiek kartų buvo nualpusi, tik pasakė, kad šiandien pasidarė silpna ir nualpo ir daugiau neapibūdino, nesakė, kad blogai jaučiasi jau nuo vasario 13 d. Priėmime stebėjimo palatoje buvo ir jos mama, kuri kažko daugiau irgi nepasakė. Kiek žino iš slaugytojos, kuri lydėjo A. V., sąmonės A. V. netekdavo trumpai. Alpimas gali kartotis dėl neaiškių priežasčių, gali būti lydimas vėmimo, pykinimo. Jis gali būti ir neurogeninės kilmės, bet dėl alpino gydytojai daugiau vertina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Alpimas yra ligos požymis, bet kartais būna, kad išnagrinėji daug priežasčių, atlieki tyrimus ir alpimo priežasties nežinai. Jos įrašas ligos istorijoje „Alpsta sėdėdama“ reiškia, kad tai buvo, kaip jai pasakojo slaugytoja, nualpimas rentgeno skyriuje. A. V. labai silpna nebuvo, ji kažkiek vaikščiojo priėmimo skyriuje, registratorės, kurios sėdi prie langelio, sakė, kad šią pacientę atvedė ir paguldė į stebėjimo lovą, bet pacientus priėmimo skyriuje visada stengiasi vežioti. Priėmimo skyriuje atliktoje A. V. kardiogramoje esantis pakitimas rodo, kad yra kažkoks širdies raumens uždegimas ir reikia patikrinti. Būna tokių atvejų, kad atvykusiam į ligoninę pacientui kardiogramoje toks pakitimas užfiksuojamas, tačiau jis jam ir šiaip toks būdingas. Dar buvo nustatytas širdies galimas išsiplėtimas, todėl paskyrė troponino tyrimą, kuris atspindi širdies raumens pažeidimą. Širdies raumens ląstelės gali žūti dėl deguonies trūkumo, dėl uždegiminių pakitimų. Šio tyrimo užsakymas vykdomas kompiuterinėje sistemoje. Jį paskyrė patį paskutinį, atsakymo nelaukė ir nukreipė į stacionarą, kadangi jau baigėsi ligoninėje nustatytas 4 valandų stebėjimo paslaugos priėmimo skyriuje laikas ir buvo jau aišku, kad ją reikės guldyti į stacionarą, taip pat pasitarė su priėmimo skyriaus vedėja, kad reikia ją guldyti į stacionarą ir ten ją patyrinės. Troponino tyrimas užtrunką kurį laiką, šio tyrimo rezultatus gauna ir mato ligoninės elektroninėje informacijos sistemoje. Popierinį tyrimą slaugytojos parneša jau vėliau, kai į laboratoriją neša kito asmens mėginius, iš laboratorijos parneša popierinį atsakymą ir jis įklijuojamas į ligos istoriją. Šiuo atveju turėjo daug darbo, ligonę vis tiek guldė, todėl tyrimo rezultato netikrino elektroninėje erdvėje, neieškojo ir popierinio varianto. Priėmimo skyriuje šios pacientės popierinio tyrimo atsakymo ji nematė, o ir po šio įvykio aiškinantis dėl jo, niekas nesakė, kad jį matė, jis galėjo sulipti su kitais, papulti į kitą skyrių. Jos budėjimas baigiasi tą pačią dieną 20-21 valandą. Priėmimo skyriuje rašė popierinę šios pacientės ligos istoriją. Jeigu šioje ligos istorijoje ir neįrašiusi, kad buvo paskirtas troponino tyrimas, tai apie tai buvo pasakiusi slaugytojoms, kurios paima ligonį iš priėmimo. Budinčiam gydytojui nepasakė apie paskirtą troponino tyrimą, jis paciento duomenis mato ne tik popierinėje ligos istorijoje, bet ir ligoninės "E" sistemoje, kur jis guldydamas ligonį gali įvertinti.

Plaučių tromboembolijos pagrindiniai požymiai-dusulys, krūtinės skausmas, cianozė, apsunkintas kvėpavimas, tachikardija, bet tokių klinikinių požymių visuma būna labai nedaug atvejų. A. V. vienintelis pagal plaučių tromboembolijos rizikos vertinimo lentelę požymių buvo padidėjęs širdies dažnis, bet ir tai priskiriama rizikai „mažai tikėtina“. A. V. išsakė dusulį, silpnumą, bet būna ir psichogeniniai dusuliai, taip pat jos kvėpavimo dažnis buvo normalus, kvėpavimas neapsunkintas, cianozės nėra, buvo tiktai odos blyškumas, todėl nebuvo reikšminga. Deguonies įsisotinimo tyrimo rezultatas buvo geras. Tai yra momentinis tyrimas, nustato būklę to tyrimo metu, jis gali greitai keistis. Jeigu nustatytas pakitimas, tai saturacija gali pasikeisti (sumažėti) ir po alpimo momento. Alpimas nėra būdingas bronchitui, o plaučių tromboembolijai labai retai būdingas. Plaučių tromboembolijai būdingas širdies padidėjimas daugiau į dešinę pusę, o šiuo atveju buvo į abi puses. Pacientas alpsta dėl to, kad sutrinka kraujotaka, būna deguonies trūkumas smegenims, tai reiškia arba reflektorinis kraujagyslių išsiplėtimas neurologinės kilmės arba laidumo sutrikimai, kurie neužtikrina deguonies kiekio smegenims. Dėl užsikimšusios kraujagyslės taip pat gali būti neišnešiojamas deguonies. Cianozė yra plaučių embolijos požymis, o blyškumas tiesiog alpimo požymis. Cianozė yra odos spalvos pasikeitimas dėl to, kad deguonies nepakankamai paduodama į pagrindines kraujagysles, atsiranda kaip „mėlynė“, reikia gerų kelių valandų deguonies trūkumo, kad išryškėtų. Šiuo atveju, pasižiūrėjus iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad A. V. gali sirgti mažakraujyste. A. V. anamnezę rinko, bet ji labai daug nieko nekalbėjo, sakė, kad šiuo metu jokių vaistų nevartoja, apie kontraceptikų vartojimą jos neklausė, nežino, ar privalu (duomenys neskelbtini) metų mergaitės klausti. Kontraceptikų vartojimas gali sukelti plaučių tromboemboliją, bet tokių atvejų būna labai nedaug. Nustatytų A. V. požymių-alpimas, vėmimas, pakitimai kardiogramoje, troponino kiekis padidėjęs- nepakanka diagnozuoti tromboembolijai, dar reikalingas krūtinės ląstos kompiuterinis tyrimas, jie gali būti tik vieni iš pradžios požymių. Šiuo atveju pagal atskirus simptomus nebuvo galima įtarti plaučių tromboembolijos-pacientė neturėjo cianozės, dažno kvėpavimo, saturacija buvo gera, nenustatyta kitų rizikos faktorių-trauma, ilgas gulėjimas, genetinės priežastys, kitos ligos. Vėmimas, alpimas, troponino padidėjimas gali rodyti ūmų infarktą arba miokarditą, kas mažai tikėtina 18 metų merginai.

Guldydama į stacionarą ligos istorijoje įrašė diagnozę bronchitas „nepatikslintas“ pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją. „Nepatikslintas“ reiškia, kad trūksta kažkokių tyrimų diagnozei patvirtinti, o ne kad nenustatytas sukėlėjas. Patikslinti ir nustatyti diagnozę turėjo tas gydytojas, kuris nustato klinikinę diagnozę stacionare. Šiuo metu, gavusi tokį troponino atsakymą, tokią pacientę siųstų į Kauno klinikas kardiologo konsultacijai.

Susipažinusi su A. V. ligos istorija paaiškino, kad jos įrašo apie odos blyškumą nėra, apie paskirtą troponino tyrimą bendrų tyrimų grafoje šio tyrimo žyma TNL jį pabraukiant neatžymėta, nes tuo metu ligos istoriją jau buvo atidavusi slaugytojoms guldymui. Grafoje dėl siuntimo guldymui pagal nusistovėjusią tvarką rašo tik pagrindinę diagnozę, šiuo atveju „ūminis bronchitas, nepatikslintas“. Įrašą apie kraujo tūrio sumažėjimą padarė vien dėl to, kad pacientė vėmė. Ligos istorijoje esančiame radiologo aprašyme yra įrašas, kad širdies šešėlis yra į kairę. Ji teikdama paaiškinimus ir duodama parodymus nurodė, kad buvo padidėjimas į abi puses, nes galėjo jau po įvykio aiškinantis šio atvejo aplinkybes ir kažko tai žinoti. Širdies skilvelio pats padidėjimas neturi jokios simptomatikos reikšmės. Į dešinę padidėja kada yra dešinės širdies kažkokios tai ligos, tai gali būti vožtuvų ligos ir įgimti dalykai, kairė pusė sportuojantiems, su padidintu kraujospūdžiu. Dėl plaučių tromboembolijos didėja į dešinę, jeigu užsitęsęs periodas, gali į abi puses didėti.

Jokių kitų tyrimų priėmimo skyriuje atlikti negalėjo, kadangi kardiologo priėmimo skyriuje nėra, todėl ir su priėmimo skyriaus vedėja sutarė, jog guldo A. V. į stacionarą kad pacientė būtų nuodugniau ištiriama.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos D. G. (mirusi) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. G. 2018-04-27 parodė, kad nuo 2002 m. dirba (duomenys neskelbtini) gydytojos pareigose. 2018-02-16 budėjo ligoninėje nuo 9:00 val. iki 17:00 val. Budėjimą perėmė iš prieš tai budėjusio gydytojo G. K.. Perimant budėjimą su gydytoju G. K. aptarė stebimų pacientų ligų istorijas, gydymus. A. V. ligos istorijos stebimų pacientų segtuve nebuvo. Su G. K. apie A. V. ligos istoriją ir gydymą neaptarinėjo. Minėto budėjimo metu ji buvo du kartus užėjusi į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šioje palatoje gulėjo stebima pacientė. Jai būnant palatoje ir apžiūrint stebimą pacientę, kitos palatoje gulėję pacientės jokių nusiskundimų ar prašymų neišsakė. Palatoje gulėjusi A. V. taip pat neišsakė jokių nusiskundimų ar prašymų. Jos budėjimo metu niekas iš medicinos personalo nesakė, kad jos būtų ieškojęs kuris nors pacientas iš palatos Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo giminaitis. Baigusi budėjimą, 17 val. budėjimą perdavė gydytojui V. V., su juo taip pat aptarė stebimų pacientų būklę ir gydymą. Ji pati savo budėjimo metu gydymo A. V. neskyrė, apie tai, kad A. V. gulėjo (duomenys neskelbtini) skyriuje ir vėliau pablogėjus būklei buvo perkelta į reanimacijos skyrių, sužinojo tik 2018-02-19 (2 t., b.l. 118-119).

2020-02-26 papildomos liudytojo apklausos metu D. G. parodė, kad „Stebimų ligonių“ tvarka reglamentuota Ligoninės įvairiuose teisės aktuose, tarp jų ir budinčio gydytojo darbo reglamente, kurie patvirtinti Ligoninės direktorės įsakymais. (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 19 p. yra numatyta, kad skyriaus gydytojai, baigiantis jų darbo laikui, visus pacientus su neaiškia ar sunkia sveikatos būkle turi palikti stebėjimui budinčiam gydytojui. Šiuo atveju, nustačius A. V. diagnozę - nepatikslintas bronchitas, ji negali pasakyti, ar šią pacientę buvo galima priskirti prie pacientų su neaiškia ar sunkia sveikatos būkle, kadangi jos negydė ir neapžiūrėjo, o prieš tai budintis gydytojas jos neperdavė kaip stebimos pacientės. Budintys gydytojai savaitgaliais ar švenčių dienomis, remiantis budinčio gydytojo darbo reglamentu, privalo stebėti ir gydyti stebimus pacientus, taip pat atlikti naujai atvykusių ligonių apžiūrą, bet jei yra nusiskundimų iš pacientų, kurie nėra stebimi ar naujai atvykę, gydytojas privalo jį taip pat apžiūrėti ir atitinkamai taikyti tolimesnį gydymą. Jei pacientas dėl kažkokių priežasčių pats negali skųstis dėl savo sveikatos būklės, tai tokiu atveju palatoje lankosi slaugytojos, gydytojai, kurie mato, kokia yra paciento būsena ir kilus įtarimams dėl pablogėjusios sveikatos būklės, gydytojas atlieka apžiūrą ir taiko tolimesnį gydymą. Dėl kokių priežasčių yra nustatyta „Stebimų pacientų“ tvarka, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad tokia tvarka yra dėl didelio darbo krūvio. Gydančių gydytojų ir budinčių gydytojų darbo reglamentai skiriasi. Pavyzdžiui, gydantis gydytojas pagal darbo reglamentą privalo vizituoti visus pacientus, o budintys gydytojai vizituoja stebimus ir besiskundžiančius sveikatos būkle pacientus. Gydantys gydytojai turi jiems paskirtas palatas su pacientais ir jis atsakingas už jų gydymą savo darbo metu. Pacientams vaistus paduoda bendrosios praktikos slaugytojos pagal gydytojų paskyrimus ir slaugytojos kitų vaistų pacientams be gydytojo nurodymo ar paskyrimo negali duoti. Kiekvienu atveju, davus pacientui vaistus, tai turi būti atžymėta paskyrimo lape. Apie tai, kad iš Skyriaus vaistinėlės paimami vaistai, kituose dokumentuose papildomai jokie atžymėjimai nedaromi. Nuo vėmimo yra leidžiami vaistai (duomenys neskelbtini) ir šių vaistų yra pas juos Skyriuje, tačiau ar jie buvo leidžiami A. V., to pasakyti negali, bet mano, kad jei būtų buvę suleisti, tai būtų atlikta atžyma paskyrimo lape. Kiekvieną mėnesį yra daromos ataskaitos apie panaudotus vaistus, ataskaitą pildo vyr. slaugos administratorė, o kokia informacija yra pateikiama šiose ataskaitose, negali pasakyti, nes jų nėra mačiusi (2 t., b.l. 124-125).

Liudytojas V. V. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo budintis gydytojas, pakeitė prieš jį budėjusią gydytoją D. G.. Budėjimą pradėjo 17 valandą. Budėjimo metu atlieka budinčio gydytojo pareigas pagal ligoninėje patvirtintą tvarką. Keičiantis budėjimui, prieš tai budėjęs gydytojas perduoda informaciją apie sunkesnius ligonius, apie sektinus, pasako, į ką atkreipti dėmesį. Sekamų ligonių, kuriuos reikia stebėti per budėjimą, duomenys būna tam skirtame segtuve. Jų būna nedaug, tuo metu jam buvo 4 ir per budėjimo laiką naujai buvo paguldyti 4 ligoniai. Pas kitus ligonius budėjimo metu neina, nėjo ir fiziškai nepajėgtų, nes per abu skyrius būna 80-86 ligoniai ir vienas vidaus ligų gydytojas. Jie dar būna kviečiami ir į kitus skyrius. Jis A. V. nematė, nes ji nebuvo sunki ligonė, jos ligos istorija nebuvo įdėta į sekamų ligonių segtuvą. Jeigu jai būtų buvę bloga, tai būtų pakviestas gydytojas. Jis budėjimo metu apžiūrėjo naujai guldomus ligonius, sudarė jų gydymo planus, apžiūrinėjo sekamus ligonius, aprašė jų statusus. A. V. ligos istorijos nematė, ar ką nors apie ją sakė prieš tai budėjusi gydytoja D. G., neprisimena, bet jeigu būtų reikėję ką nors su ja daryti, ji būtų priskirta stebimiems ligoniams. Kadangi šios pacientės ligos istorijos nematė, ji nebuvo sekama, todėl jos tyrimų rezultatų nematė ir jais nesidomėjo, jos gydymo nekoregavo. Budėjimų metu slaugės būna pasiskirstę palatas, pas ligonius eina po keletą kartų ir jeigu ligonio būklė pablogėtų, visada pastebėtų ir pasakytų gydytojui. Dėl A. V. nei viena slaugytoja jam nieko nepasakė.

Ligoninėje veikia tyrimų informacinė sistema, gydytojas bet kada gali peržiūrėti tyrimų rezultatus. Jeigu budėjimo metu būna paskyręs tyrimą ir pasibaigus budėjimui rezultatų dar nėra, apie tai perduota jį keičiančiam gydytojui arba ligos istorija paliekama sekamų ligonių segtuve. Popierinius tyrimų atsakymus parneša slaugytojos, sudeda į tam skirtą dėžutę ir po to gydantys gydytojai atsirenka savo ligonių tyrimus. Budėjimo metu visų gautų tyrimų atsakymų budintis gydytojas neperžiūri, tik sekamų ligonių arba tų, kurių būklė keičiasi.

Jeigu ši ligonė (A. V.) būtų priskirta prie sekamų, tai budėjimo metu būtų ją žiūrėjęs kaip ir visus sekamus ligonius ir jeigu būtų matęs, kad ji dūsta, jos būklė sunki, tai būtų gal būtų pakartojęs ekstrinius tyrimus arba perkėlęs į reanimaciją. Nesekami ligoniai automatiškai gydomi pagal ankstesnius paskyrimus. Jeigu šiai pacientei buvo konstatuoti simptomai-alpimas, elektrokardiogramos pakitimai, CRB pakitimai, dusulys, tai ar tokį pacientą tikslinga priskirti sekamiems sprendžia gydytojas, kuris apžiūrėjo. Nematęs šios pacientės negali pasakyti kaip būtų jis sprendęs, kiekvienas gydytojas sprendžia pagal save. Kad būtų ligonis priskirtas sekamiems ligoniams, turi būti bloga savijauta-karščiavimas, ar dar kas nors bloga. Diagnozė bronchitas ne visada yra pagrindas stacionarizavimui. Bronchitui tikrai nėra būdingas alpimas, jis gali būti nuo gretutinių ligų, priklauso ir nuo menstruacijų ciklo.

Rengiant ligos anamnezę į ligos istoriją įrašomi nusiskundimai, kiek laiko serga, kokie tyrimai atlikti, koks gydymas. Visada klausia apie kitus vartojamus medikamentus, tačiau pats klausimas nerašomas, nurodomas tik atsakymas.

Naujais guldytais ligoniais laikomi iki kol juos pradeda prižiūrėti palatos gydytojai Kam jo budėjimo metu buvo priskirta (duomenys neskelbtini) palata, negali pasakyti, gali būti kad ir jam. Ligos istorijos lapus klijuoja gydantis gydytojas arba kuriam papuola ją užbaigti (kaip šiuo atveju D. J., kai buvo keliama į reanimaciją). Jis budėjimo metu pas ligonius vien tik dėl to, kad tai įprastai yra jo palata, neina, net ir pas naujai guldytus ligonius, vykdo tik budinčio gydytojo pareigas. A. V. ligos istorijos netvarkė, neklijavo. Kodėl liudytoja D. J. nurodo, kad vasario 19 d. A. V. ligos istoriją rado (duomenys neskelbtini) palatos dėžutėje suklijuotą, negali atsakyti, jis prie šios ligos istorijos nebuvo net prisilietęs. Su kuria slaugytoja dirbo, neatsimena. Jeigu jo budėjimo metu (duomenys neskelbtini) palatoje buvo stebima kita ligonė, gal ir buvo užėjęs į šią palatą, tačiau įrašo jos ligos istorijoje gali būti ir nepadaręs. Kad A. V. 2018-02-16 vakare pykino, ji vėmė- nežino, apie šią ligonę iš vis jo budėjimo metu kalbos nebuvo. Jeigu būklė pablogėja ar yra nusiskundimai, slaugytojos iš karto kviečia budintį gydytoją, pačios slaugytojos dėl vaistų skyrimo nesprendžia. Skyriuje yra vaistų nuo vėmimo, tačiau ar slaugytoja galėjo juos suleisti be gydytojo žinios, negali atsakyti, ji tokios teisės neturi. Skiriamus vaistus į paskyrimo lapą gali įrašyti tik gydytojas.

Liudytojui buvo pateikta A. V. ligos istorija, 17 lapo antras puslapis. Paaiškino, kad paskyrimų lapą pildo guldantis gydytojas, surašo paskyrimus, pasirašo. Kas užpildė 2018-02-16 paskyrimo lapą, negali atsakyti, taip pat negali pasakyti, kuri slaugytoja pasirašiusi. Paskyrimų lape nėra pažymėta, kad lašelinė nutraukta (laužtinis skliaustas). Sprendimą dėl vaisto nutraukimo priima gydytojas. Ne visada nutraukus vaistą dedamas tas laužtinis skliaustas, gali būti, kad dar reikės jo, jeigu reikia dar toliau tęsti, turėtų būti padėtas brūkšnys.

Liudytoja J. B. parodė, kad tiriamo įvykio metu budėjo nuo šeštadienio ryto visą parą, kiek pamena, keitė gydytoją G. K.. Budėjimas buvo perduotas įprastine tvarka, gydytojas trumpai pristatė naujų ligonių istorijas, kurios buvo sudėtos į naujų ligonių segtuvą, tarp kurių buvo ir pacientės A. V. ligos istorija, ir pristatė stebimų ligonių istorijas, sudėtas į stebimų ligonių istorijų segtuvą. Budėjimo metu pacientės A. V. nelankė, jos net neapžiūrėjo. Prisimena, kad vakare į tą pačią, kaip ir A. V., palatą buvo atkelta pacientė iš reanimacijos skyriaus, tačiau neturėjo telefono. Ji pamatė, kad toje pačios palatoje buvusi A. V. pusiau sėdom gulėjo lovoje ir naršė telefonu, todėl paklausė, ar galėtų paskolinti tai pacientei ir A. V. tai padaryti sutiko. Ji atrodė labai laiminga graži mergina, nebuvo jokių kvėpavimo nepakankamumo požymių, nebuvo dažnų krūtinės ląstos kvėpavimo judesių, nebuvo veido spalvos pokyčių ar išgąsčio veide kaip būna paprastai esant kvėpavimo nepakankamumui. Ryte buvo pas savo stebimą pacientę, o kokia buvo A. V. būklė, nežino, į ją net neatkreipė dėmesio.

Pagal nusistovėjusią tuo metu skyriuje tvarką (tai buvo žodinis susitarimas), atėjusiam budinčiam gydytojui pasako, kiek darbo metu buvo paguldyta naujų pacientų. Jeigu jos budėjimo metu guldytų pacientų diagnozė aiški, tyrimų rezultatai geri, gydymo taktika aiški, jų būklė stabili ir artimiausiu metu gydymo korekcija, jos nuomone, nereikalinga, tai tų pacientų istorijas sudeda į naujai guldytų segtuvą ir perduoda, kad jų aktyviai stebėti nereikia, nes pas juos lankosi slaugytojos, dalina vaistus. Esant reikalui pats pacientas, palatos kaimynai ar artimieji gali pasiskųsti, kad savijauta blogėja ar negerėja, taip pat slaugytojos perduoda informaciją. Pacientų, kurių diagnozė nėra pilnai aiški, kuriems reikalinga gydymo korekcija, kurių būklė nėra stabili, nestabilus kraujospūdis, ritmas sutrikęs istorijas ji deda į stebimų istorijų segtuvą ir perduoda informaciją, į ką būtent reikia atkreipti dėmesį, kokius rodiklius reikia stebėti, ką reiktų ateityje koreguoti. Aktyvus stebėjimas reiškia, kad reikia eiti pas pacientą nepriklausomai nuo to, ar jis prašo pagalbos, ar neprašo, ar jis skundžiasi. Jeigu diagnozė yra nustatyta aiški ir kuri nekelia nerimo, tarkim kaip bronchitas, tai stebėjimo bronchitu sergantis pacientas nereikalauja. Apie A. V. jai buvo perduota, kad jauna ligonė serganti bronchitu, kad jai paskirtas (duomenys neskelbtini). Jos ligos istorijos nematė kaip ir kitų tuo metu buvusių naujų ligonių. Ligonių istorijos laikomos viena šalia kitos ant stalo. Tyrimų rezultatus iš laboratorijos parneša gydytojų padėjėjai ar sesutės, juos įdeda į skyriuje esančią specialią tyrimų dėžutę. Palatos gydytojas atėjęs iš naujų, stebimų ligonių segtuvų išsiima jo palatos ligonių istorijas ir iš tos dėžutės išsiima tyrimų atsakymus ir juos įvertina. Jeigu tyrimų atsakymas gaunamas jį paskyrusio gydytojo, rezultatus vertina jis pats, o jeigu atsakymai užtrunka, informacija perduodama keičiančiam gydytojui, kad juos įvertintų. Budintis gydytojas neturi pareigos peržiūrėti visus jo budėjimo laikotarpiu gaunamus tyrimų rezultatus ar tikrinti kompiuterinėje sistemoje gautus užsakytų tyrimų tų pacientų, kurie yra nepriskiriami stebimų. Apie tai, kad buvo A. V. paskirti kažkokie tyrimai, nėra atsakymų, ji nežinojo. Apie A. V. bėrimą jos niekas neinformavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 88-89). 2018-04-06 apklausta liudytoja J. B. be kitų aplinkybių nurodžiusi, kad nuo 2018-02-17 9:00 val. iki 2018-02-18 9:00 val. ji budėjo (duomenys neskelbtini) skyriuose, budėjimą perėmė iš gydytojo V. V.. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad ji įsitikinusi, jog budėjimą perėmė iš gydytojo G. K. ir perdavė gydytojui V. V.. Budi pagal sudarytą budėjimo grafiką. Jeigu budėti pagal grafiką negali, rašo prašymą dėl keitimosi. Šiuo atveju neatsimena, ar keitėsi budėjimu, ar ne.

Perimant budėjimą apie A. V. paskirtą troponino tyrimą nebuvo perduota.

Jeigu priėmimo skyriaus gydytojais siunčia į skyrių diagnozės tikslinimui, budintis gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įsitikinęs, kad jo nuomone, paciento būklė yra stabili, diagnozė yra aiški, atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, apžiūros duomenis, jis neprivalo jo palikti stebėti. Dėl A. V. pasitikėjo budinčio gydytojo kompetencija, ji nebuvo įtraukta į stebimų pacientų grupę ir ji pati jos būsena nesidomėjo. Jeigu jai būtų perduota informacija, kad A. V. yra nepatikslinta plaučių embolija, tai jos veiksmai pacientės atžvilgiu būtų kitokie. Plaučių embolija yra gyvybei grėsminga liga, jos pirmi požymiai gali būti įvairūs, priklauso nuo paciento- gali būti nuovargis, gali būti kosulio epizodai, švelnaus dusulio epizodai, skausmas krūtinėje ir simptomai gali eiti epizodais, kadangi krešuliai, kurie užkemša plaučių arteriją, gali aptirpti, ir tuo metu pacientas jaučiasi gerai, toliau susiformuoja kitas krešulys jis užkemša kraujagyslę ir vėl pacientas jaučiasi blogai. Su visais šiais išvardintais simptomais ir pridėjus pasikartojantį alpimą, jos subjektyvia nuomone, yra pakankamas pagrindas tokiai pacientai taikyti papildomas diagnostikos ir gydymo priemones. Pagrindinis tyrimas dėl plaučių tromboembolijos yra plaučių kompiuterinė tomografija. Net ir esant jos išvardintiems būdingiems plaučių tromboembolijai požymiams, 18 metų pacientui, atvykusiam be gretutinių patologijų, nepagalvotų, kad jam gali būti plaučių tromboembolija. Nekomplikuotam bronchitui sąmonės netekimas, teoriškai gali būti, bet tokio atvejo nemačiusi. Anamnezė renkama apklausos būdu. Visada klausia, kokius vaistus vartoja arba vartojęs ir kartais klausia konkretaus vaisto, jeigu to reikia gydymui. Jeigu ji įtartų, kad pacientui gali būti tromboembolija, pas jauną pacientę paklaustų, ar vartoja kontraceptikų. Jauna pacientė gali kontraceptikų ir nepriskirti vaistams.

Naujai guldytu pacientas savaitgalio budėjimo metu laikomas iki tol, kol ateina darbo dieną dirbantis palatos gydytojas. Visą savaitgalį A. V. buvo laikoma naujai guldyta ligone. Su paciento gydymo stacionare tvarka supažindinta ir jame nurodyta nuostata, kad budintis gydytojas privalo apžiūrėti naujai guldytus ligonius reiškia jo budėjimo metu guldytus ligonius. Įrašus stebimų ligonių ligos istorijoje darydavo priklausomai nuo ligonio būklės- ar keičiasi būklė, ar daromi gydymo pakeitimai, bet vienas įrašas turi būti būtinai. Jeigu budėjimo metu nustato, kad stebimas ligonis jau jaučiasi gerai, jį gali pašalinti iš stebimų pacientų sąrašo. Budėjimo metu dažniausiai į savo palatą pas savo pacientus neužeina, jeigu nėra būtinybės, aktyviai jų nestebi, jeigu ten nėra stebimų pacientų. Jeigu atsirasdavo jos palatoje naujų ligonių, priklausomai nuo to, jeigu nebūdavo daug darbo, nueidavo, susipažindavo, susiklijuodavo istorijas įsidėdavo į savo palatos segtuvą vien dėl to, kad palengvintų savo darbą artimiausią darbo dieną. Kitų naujų pacientų ligų istorijų neklijuodavo, nes paprasčiausiai nėra laiko. Ligos istorijų paskyrimo lapuose dėl didelio darbo krūvio niekada budėjimo metu nepasirašydavo, nebent pati guldo ir skiria gydymą. Kas koregavo ar tęsė paskirtų medikamentų vartojimą A. V. jos budėjimo metu, nežino, būna taip, kad tiesiog sesutė pratęsia. Ji savo budėjimo metu gydymo nekoregavo ir į paskyrimo lapą nieko neįrašė. Sesutės žinojo, kad jeigu gydytojas neateina ir nepakoreguoja gydymo, tai tęsiamas kad ir budinčiojo gydytojo paskirtas gydymas.

Kiek ji žino, klinikinė diagnozė turi būti nustatoma per dvi darbo dienas. Jai per visą darbo laiką nebuvo žinomas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymas, kad klinikinė diagnozė turi būti nustatyta per tris paras. Jokių veiksmų, kad A. V. klinikinė diagnozė būtų nustatyta per 3 dienas, neatliko. Slaugytojos, jeigu gauna nusiskundimų iš paciento, turi informuoti budintį gydytoją.

Nepatikslintas ūmus bronchitas pagal ligų klasifikaciją reiškia, kad neaiškus tik sukėlėjas. Bronchito atveju sukėlėjas dažniausiai net yra netikslinimas. Šiuo atveju, ar A. V. teisingai buvo nustatytas ūminis bronchitas,nepatikslintas negali pasakyti, kadangi pati pacientės nepažiūrėjo ir simptomų nevertino, nustatydamas diagnozę gydytojas pasitiki savo žiniomis ir nuojauta.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad budėjo nuo 2018 m. vasario 18 d. 9 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 9 val., budėjimą perėmė iš gydytojos J. B.. Ji buvo palikusi sekamų segtuve trijų pacientų ligos istorijas, tarp jų A. V. nebuvo, bet buvo kita iš tos palatos moteris, kuriai reikėjo sekti cukrų ir esant reikalui koreguoti. Budėjimo perdavimo metu aptaria stebimų ligonių būklę, kokius tyrimus reikėtų atlikti ar įvertinti rezultatus, kaip koreguoti gydymą. Šio jos budėjimo metu per abu skyrius buvo 108 pacientai, nes gulėjo net koridoriuose. Nuėjusi į palatą pas tą sektiną ligonę, matė, kad pas A. V. buvo atėjęs vaikinas, jie bendravo, jos išvaizda nekėlė įtarimų dėl sveikatos pablogėjimo. Dar eidama pas pacientus į šalia buvusią palatą, per atidarytas duris matė ją ir stovinčią, kalbančią telefonu. Per jos budėjimo parą nei personalas, nei artimieji jokių nusiskundimų dėl A. V. sveikatos būklės pakitimų neišsakė, todėl jos gydymo nekoregavo. 2018-02-19 anksti ryte, kelios minutės po šešių, sesutė pabeldė į duris ir šaukė, kad (duomenys neskelbtini) palatoje kažkam bloga. Ji iš karto nubėgo į palatą, A. V. blaškėsi, buvo nesąmoninga, be orientacijos jos būklė buvo kraštutinai sunki. Iš pradžių matavo spaudimą, tikrino gliukozės kiekį kraujyje, situacija buvo kraštutinai sunki, tačiau niekas nesikeitė ir 5-7 minučių laikotarpyje perkėlė ją į reanimaciją, dar užstatė lašelinę (duomenys neskelbtini). Paskambino reanimacijos gydytojui, kad atkelia sunkią ligonę. Jis dar klausė, ar nevartojo kokių toksinių medžiagų. Ieškojo A. V. ligos istorijos, ją surado (duomenys neskelbtini) palatos segtuve, ji buvo labai gražiai tvarkingai suklijuota. Ligos istoriją reikėjo skubiai perduoti reanimacijai, todėl jos net neskaitė. Tik po to, norėdama sužinoti, dėl ko taip atsitiko pacientei, informacinėje sistemoje atsivertė techninę dalį ir ten pamatė visus tyrimus, kurie jai buvo paskirti. Tyrimų rezultatai kompiuteryje būna greičiau, popierinius atsakymus parneša tada, kai neša į laboratoriją kitus tyrimus priduoti. Gydantis, ar tas, kuris paskyrė tyrimus, gydytojas, nelaukia popierinių atsakymų, o iš karto kompiuteryje pasižiūri rezultatus, priklausomai nuo tyrimų atlikimo laiko. Popierinį tyrimų atsakymą parneša tas, kas tuo metu eina į laboratoriją, parnešęs įdeda į tam skirtą dėžutę, gydytojui parodyti neprivalo. Pats gydytojas pasižiūri atsakymą arba perduoda informaciją jį keičiančiam gydytojui., kad įvertintų tyrimus. Įprastai į skyrių guldyti ligonį atveža su visais tyrimų atsakymais, bet būna atvejų, kad paguldo ir anksčiau, tada jau skyriuje guldantis gydytojas seka rezultatus, nes nuo to priklauso gydymo plano koregavimas. Priėmimo skyriaus gydytojas apie paskirtus tyrimus įrašo į ligos istoriją ir guldymo lape būna tyrimai surašyti, taip bent turėtų būti. Kai atveža naują ligonį, ji tikrinasi kompiuteryje kokie tyrimai paskirti. Jeigu ligos istorijoje apie kokio nors tyrimo paskyrimą nepažymėta, o kitų tyrimų rezultatai įklijuoti, tai guldantis gydytojas gali ir nežinoti, jei nepasitikrins kompiuteryje, apie paskirtą tyrimą, rezultatus gali gauti ir vėliau.

A. V. iki iškėlimo į reanimaciją gydymo nekoregavo, jos ligos istorijos nebuvo nei sekamų, nei naujų pacientų segtuve, jokių nusiskundimų dėl jos sveikatos būklės negavo. Budintis gydytojas tokių ligonių neprivalo stebėti ir pas nestebimus ligonius budintis gydytojas jų apžiūrėti, jeigu nėra kokių nors nusiskundimų, budėjimo metu neina, o stebimus pacientus visus vizituoja. Prie stebimų ligonių priskiriami hemodinamiškai nestabilūs pacientai- jeigu yra blogas kraujo spaudimas, labai blogi tyrimų rezultatai, yra koks kvėpavimo, inkstų, širdies nepakankamumas, kur gali budintis gydytojas koreguoti, arba atsiranda kažkokie skundai, išryškėja visai nauji pakitimai ir reikia kartoti tyrimus, daryti gydymo plano korekcijas. Vien tik nepatikslinta diagnozė esant stabiliai paciento būklei, priskirti jį stebimam nėra pagrindas. Kai yra nepatikslinta diagnozė ir simptomai jaunam pacientui yra besikartojantys alpimai, dusulys, kosulys, CRB nežymus padidėjimas, ligonis gydymą gavęs ir simptomai nesikartoja, tai nėra pagrindas jį palikti sekime. Prie išvardintų simptomų kiekvienu atveju turi būti įvertinta, kiek ir kokie tyrimai neatitinka normos. Būtina vertinti ne tik simptomus, bet ir kliniką bei tyrimų rezultatus. Plaučių embolijos pagrindiniai simptomai yra įvairūs, tai kraujo atkosėjimas, tachikardija, dusulys, sausas kosulys, pokyčiai kardiogramoje pokyčiai ir būtinai tyrimų- d-dimerai, troponinai, kraujo dujos- rezultatai, o kolapsas ir alpimas nėra įvardintas į pagrindinius simptomus, jis yra daugelio ligų simptomas, o bronchitui nebūdingas.

Kosulys, dusulys (padusina), pasikartojantis alpimas, galvos svaigimas, nedaug padidėjęs CRB, nėra temperatūros, tai praktiškai galima neskirti net antibiotikų dėl bronchito. Alpimas nėra pagrindinis simptomas, kuris šimtu procentų nulemtų ligos diagnozę. Gali būti įvairių alpimo priežasčių- yra baimės, pervargimo, dehidratacijos, kažkokių tai vaistų vartojimas, nepavalgymas kelias dienas, ligoninės baimė, jaunoms moterims būna ir dėl vegetacinės nervų sistemos sutrikimų, nervinio jautrumo padidėjimo. Jeigu toks asmuo paguldomas į skyrių, tai alpimas, esantis prie kitų tipinių bronchitui simptomų, turėtų būti toliau tiriamas priklausomai nuo to, koks tas alpimas- ar vienkartinis ir toliau žmogus aktyvus bei kiti rodikliai geri, ar pasyvus, vangus, kyla nuo kėdės ir vėl alpsta- tokiu atveju kartoja kardiogramą, žiūri dinamiką, stebi būklę ir kitus rodiklius. Troponino tyrimas nėra rutininis, jo skyrimui turėtų būti kažkokie skundai dėl sveikatos ar pakitimai kardiogramoje. Guldant ligonį, jeigu yra pakitimai kardiogramoje, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį.

Jeigu iš priėmimo skyriaus sulauktų paciento, kuriam būtų nepatvirtinta bronchito diagnozė, ir kito, kuriam nepatikslinta plaučių embolijos diagnozė, jos kaip gydytojos tolimesni veiksmai skirtųsi. Dėl nepatikslintos plaučių embolijos pirmiausia sektų pacientą ir paskirtų plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą, nes rentgeno nuotrauka ne visada parodo, taip pat d-dimerų tyrimą, nors šis tyrimas nėra specifinis. Dabar jau kompiuterines tomografijas daro priėmimo skyriuje ir į skyrių patenka jau su šio tyrimo rezultatu. Pacientas, kuris nesusidūręs su plaučių tromboembolija, yra sąmoningas, orientuotas, save apsitarnaujantis, jis gali numatyti savo būklės klinikinius pakitimus, tačiau nesuprasti, kad tai embolija. Gali jausti tokius pakitimus- trūksta daugiau oro, tachikardija, skauda krūtinę, atkosėja kraujo, keičia padėtį, nerimsta, blaškosi, tai patys pagrindiniai simptomai, kurie užveda gydytoją ant kelio. Bet plaučių tromboembolija gali įvykti staiga ir neprognozuojamai. Artėjančios ūmios tromboembolinės plaučių ligos gydytojas gali nepastebėti ir stebimam ligoniui. Odos pasikeitimai, marmurinė oda, esant plaučių tromboembolijai, būna kraštutinėje situacijoje, toks ligonis arba jau miršta, ar būna reanimacijoje. Vėmimas nėra plaučių embolijos požymis, jis gali būti ir vartojant antibiotikus, kitus medikamentus, ir kitų ligų simptomas. Kontraceptikų vartojimas jaunoms moterims yra vienas iš didelių embolizacijos rizikos faktorių. Anamnezė būna surenkama priėmimo skyriuje, o jeigu duomenys nepakankami, gydytojas skyriuje tikslinasi. Jeigu pacientas su nepatikslinta diagnoze keliauja į stacionarą, tai galimybė budinčiam gydytojui tęsti anamnezės formavimą visada yra, bet didžiausią apklausą vykdo palatos gydytojas, jis visada įsigilina į tą ligonį, išsiaiškina, kokius vaistus vartoja, dėl gretutinių ligų. Ligos istorijoje klausimai, užduodami renkant anamnezę, nefiksuojami. Jaunos merginos labai slepia, kad vartoja kontraceptikus, jos gali ir nesuprasti, kad tai vaistai, gydytojas gali ir nesužinoti, kad ji tokius vaistus vartoja. Klinikinė diagnozė turi būti nustatyta per tris darbo dienas, o jeigu įeina savaitgalis, tai per dvi darbo dienas, taip yra priimta, o koks konkrečiai norminis aktas tai reglamentuoja, nežino. Budinčiam gydytojui nėra pareigos nustatyti klinikinės diagnozės ir jis paprastai nenustato, išskyrus ūminius atvejus. Reglamento, iki kada ligonis laikomas naujai guldytu, nėra. Naujai guldytu yra budėjimo metu paguldytas ligonis iki kol jį apžiūri budintis gydytojas, paskiria gydymą, įvertina būklę ir nusprendžia, kad skirto gydymo pakanka, ligonis stabilus ir priskirti sekamiems nėra pagrindo. Priskirtų stebimiems ligos istorijas įdeda į stebimų ligonių segtuvą, o kitas- į palatų segtuvus arba palieka ant stalo. Kiekvienas gydytojas budėjimo metu su jam priskirtų palatų ligoniais elgiasi skirtingai, ji pati nueina ir susipažįsta su ligoniu, sutvarko ligos istoriją , jeigu būna laiko.

Diagnozė „ūminis bronchitas nepatikslintas“ reiškia, kad nepatikslintas sukėlėjas, kuris gydymo metu dažniausiai ir nėra tikrinamas. Priimtam iš priėmimo ligoniui privalomos bent dvi apžiūros-viena atvykus ir viena perduodant budėjimą ar kai keičiasi situacija. Jeigu tyrimai visi atitinka bronchito diagnozę, tikslinti diagnozės tikrai nereikia, būna, kad su tokia nepatikslinta diagnoze pacientas išleidžiamas ir į namus. Priėmimo skyriaus gydytojas automatiškai parašo jog pacientas siunčiamas diagnozės patikslinimui, kad paguldytų su bronchito diagnoze į skyrių, nes su paprastu bronchitu į skyrių neguldo. Jeigu būklė šios pacientės visą laiką būtų buvusi stabili, tai ta diagnozė tikrai būtų patikslinta per artimiausias dvi darbo dienas.

Liudytojai buvo pateikta susipažinimui A. V. ligos istorija ir liudytoja paaiškino, kad 17 lape (gydytojų paskyrimai) jos parašo nėra, o kuri slaugytoja pasirašiusi, nežino. Budėjimų metu gydytojo paskirtas vaistas, jeigu jis nenuimtas, tęsiamas toliau. Jeigu nutraukiamas medikamentas, turėtų būti skliausteliuose parašyta „nutraukti“ ir skliaustelis uždarytas, o šioje ligos istorijoje nėra jokių nutraukimo atžymų dėl lašelinės nutraukimo. Paskyrimo lape, 15 dienoje, parašyta, kad lašelinė skirta vienam kartui, ji nebuvo nei nutraukta, nei pratęsta, tai turėjo spręsti 16 dieną ją apžiūrėję gydytojai. Į reanimaciją A. V. pateko vasario 19 d. 6 val. 40 min Kai pablogėjo A. V. situacija, ji jos laboratorinių tyrimų nevertino, net nematė jos ligos istorijos. Skyriuje vasario 19 dieną 6 val. 30 min. A. V. kardiogramos nedarė, nes ji buvo tokioje sunkioje būklėje, blaškėsi, kad ne kardiograma rūpėjo. A. V. ligos istorijoje, Priėmimo skyriaus užpildytuose dokumentuose, 7 lape, kur surašomi visis skirti tyrimai, nėra pažymėta, kad buvo paimtas troponino tyrimas. Reanimacijoje 6.40 val. užrašytoje kardiogramoje esantys pakitimai gali rodyti ir miokardo infarktą ir iš ligos istorijos matyti, kad net ir reanimacijoje plaučių tromboembolijos niekas neįtarinėjo. 2018-02-15 A. V. kardiogramoje dešinio skilvelio perkrovimo požymių, būdingų embolijai, nebuvo. Tačiau joje fiksuotas ST pakilimas nebūdingas dešinio skilvelio perkrovimui, bet jis yra suteikiantis budrumo dėl koronarinės širdies ligos ir miokardito, jį reikia sekti. Vasario 15 dieną pagal medicininius dokumentus galėjo būti mikroembolija, kurią nustatyti, kada ji prasideda, niekas negali.

Liudytoja R. B. B. parodė, kad yra ir nagrinėjamo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja ir yra nukentėjusiųjų artima giminaitė. Paskambinęs pusbrolis A. V. pasakė, kad dukra A. namuose buvo kelis kartus nualpusi ir jaučia silpnumą. Jam pasakė vežti į ligoninės priėmimo skyrių. Tuo metu ji buvo atostogose. Paskambinusi priėmimo skyriaus vedėjai D. V. pasakė, kad pristatyta pusbrolio dukra, domėjosi jos būkle. Vėliau jai paskambinus, D. V. pasakė, kad būklė nėra labai sunki, tai tik bronchitas, neaukšti uždegiminiai rodikliai ir dėl alpimo stacionarizavo. Apie alpimą daugiau su D. V. nekalbėjo. Kaip viskas buvo A. V. ligoninėje savaitgalio metu, tuo metu nežinojo, tik pirmadienį jai pasakė, kad viena pacientė iškelta į reanimaciją ir tik vėliau iš pusbrolio sužinojo, kad tai A. V.. Ligonių priėmimo, gydymo tvarką skyriuje reglamentuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatai, gydytojų darbo reglamentai. Tai buvo ilgasis savaitgalis, budintys gydytojai keitė vienas kitą. Ligoninėje atlikto šio atvejo tyrimo metu buvo nustatyta, kad budintis gydytojas A. V. apžiūrėjo, paskyrė gydymą, būklė buvo stabili, niekas iš personalo būklės pablogėjimo nepastebėjo ir nei į vieną gydytoją nebuvo kreiptasi iki tol, kol gydytoja D. J. buvo pakviesta į palatą kai mergaitei pasidarė bloga. Buvo teikiama pagalba pagal paskirtą gydymo planą. Naujai guldomą pacientą pirmas apžiūri guldantis gydytojas, jis paskiria gydymo planą ir nusprendžia, ar priskirti jį stebimiems, nes per abu vidaus ligų skyrius priguldoma daug ligonių. Visų naujai guldytų ligonių budintis gydytojas tikrai nežiūri, išskyrus priskirtus stebimiems. Taip daroma pagal ligoninės direktoriaus patvirtintus skyriaus nuostatus ir ligoninėje nustatytą tvarką, kad tolimesniam sekimui perduodami ligoniai, kurių būklė sudėtinga. Sprendimą priskirti stebimiems ligoniams budėjimo metu priima pirmas gydytojas apžiūrėjęs pacientą, šiuo atveju tai turėjo nuspręsti gydytojas G. K.. Bet pagal įrašą ligos istorijoje ligonės A. V. būklė buvo stabili ir stebimiems ligoniams jos nepriskyrė. Budėjimo perdavimo tvarka detaliai ir konkrečiai nėra reglamentuota. Ligos istorija yra popierinė. Jeigu budintis gydytojas paskiria tyrimus ar reikia į ką nors atkreipti dėmesį, pagal gydytojų tarpusavio susitarimą, ligos istorijoje uždeda lapelį, kad jį keičiantis gydytojas pasižiūrėtų. 2018 metais ligos istorija, įrašai dienyne buvo tik popieriniai, o tyrimai skyriuje užsakomi ir atsakymai gaunami elektroniniu variantu, o priėmimo skyriuje ir tyrimus rašydavo ranka. Skyriuje elektroninėje sistemoje bendro lapo vien tik apie paskirtus tyrimus nėra, reikia susirasti pagal konkretų pacientą. Popierinius tyrimų atsakymus į skyrių parnešdavo medicinos praktikos slaugytojai arba padėjėjai, kurie eina į laboratoriją, parnešę įdeda į gydytojų kabinete esančią plastikinę dėžę ir gydytojas išsirenka pagal savo ligonius. Nėra paskirto asmens, atsakingo už tyrimų rezultatų parnešimą. Budintis gydytojas per jo budėjimo laikotarpį visų gaunamų tyrimų neperžiūri, bet stebimų ir naujų pacientų gydytojas pasižiūri. Jeigu ligonis buvo paliktas sekimui, tai apie paskirtą tyrimą ir galimą atsakymo laiką, būtiną tyrimo įvertinimą įrašoma stebimų segtuve. Už tyrimų rezultatų įvertinimą atsakingas yra gydantis palatos gydytojas. Budintis gydytojas paprastai pasižiūri guldomo ligonio tyrimų rezultatus elektroninėje erdvėje.

Pagal budinčio gydytojo darbo reglamentą yra jam nustatyta pareiga -naujai atvykusių ligonių apžiūra. Nauji ligoniai yra tie, kurie guldomi pirmai apžiūrai ir iki sprendimo perduoti stebėjimui ar ne kitam budinčiam gydytojui priėmimo. Naujai guldomo ligonio statusas pasibaigia tada, kai budėjęs gydytojas padaro antrą ar trečią įrašą, kad būklė nesikeičia, neblogėja, jo ligos istorija iš stebimų ligonių segtuvo išimama. Skyriuje yra stebimų ligonių, naujai guldytų ligonių ligos istorijų segtuvai. Jeigu ligonis visiškai stabilus, budintis gydytojas jo ligos istoriją gali įdėti į palatos segtuvą, arba padėti šalia naujai guldytų ar stebimų segtuvų, kad atėjęs palatos gydytojas juos greičiau rastų. Budėjimo metu turi būti atliktos dvi naujai paguldyto ligonio apžiūros.

Gydytojo paskirtus ir įrašytus paskyrimų lape vaistus pacientams išdalina slaugytoja, apie tai pažymi paskyrimų lape brūkšniuku ir parašu. Skyriuje yra injekcijomis vaistai nuo vėmimo, jų išdavimo specialios tvarkos nėra. Savarankiškai slaugytojos paprastai neleidžia vaistų, išskyrus atvejus, jeigu nebūna gydytojo skyriuje ir nėra laiko laukti kol gydytojas grįš į skyrių. Personalas pasiskambina gydytojui ir gydytojas leidžia suleisti vaistus. Skyriuje skaičiuojama kiek vaistų paimta iš vaistinės ir kiek sunaudota. Šiuo atveju apie vaistų trūkumą jos neinformavo. Ar kas nors A. V. suleido vaistus nuo vėmimo, tyrimo neatliko.

Atvejo tyrimui ligoninėje buvo sudaryta komisija, tyrimo metu buvo apklausti ir paimti paaiškinimai prie tos pacientės „prisilietusių“ gydytojų, slaugytojų, budėjusių gydytojų, stebėjusių toje palatoje buvusias kitas pacientes, taip pat turbūt buvo apklaustos kartu gulėjusios pacientės ir prieita tokios išvados, kad pacientės būklė savaitgalio metu neblogėjo, nebuvo kreiptasi į gydytoją, mergaitė vaikščiojo po skyrių ir jos sekimui indikacijų nebuvo. Kas konkrečiai sakė, kad matė, jog ji vaikščiojo, neatsimena. Ligoniams yra skiriami vaistai, lašinės, matuojama temperatūra ir personalas tikrai mato paciento būklę ir tikrai su ligoniais bendrauja, taip gali stebėti bei įvertinti ir neišsakančių nusiskundimų pacientų būklę.

Pagal ligos istorijoje esančius įrašus matyti, kad budėjęs gydęs apžiūrėjęs A. V., nustatė jog guldant buvo tachikardija, girdėjosi plaučiuose karkalų, o ryte budėjęs gydytojas viso to nerado ir įrašė, kad būklė stabili. Pagal ligos istoriją Troponino tyrimas tuo metu nebuvo vertinamas. Šio tyrimo paskyrimas budinčiam gydytojui galėjo būti matomas tik elektroninėje erdvėje, tačiau gautoje iš priėmimo popierinėje ligos istorijoje apie šio tyrimo paskyrimą nebuvo pažymėta. Jeigu troponino tyrimas patologinis, elektroninėje erdvėje prie jo būna atžymėtas raudonos spalvos šauktukas. Troponinas, žymintis širdies raumens pažeidimą, nėra specifinis plaučių tromboembolijos požymis, tačiau įvertinus nustatytą jo padidėjimą dar kartu su dusuliu, pasikartojančiu alpimu, toks ligonis galėtų būti priskirtas stebimiems ligoniams, tačiau priskyrimas priklauso nuo paties gydytojo įvertinimo. Ji pati tokiu atveju priskirtų prie stebimų. Troponino padidėjimas būna prie įvairių patologijų, aukštesnių uždegiminių rodiklių, jis nėra grynai specifinis, reikalingas jo dinamikos stebėjimas, pakartotinis ištyrimas. Alpimas gali būti dėl deguonies trūkumo, smegenų kraujotakos sutrikimo- gali būti anemija, embolizacija, kaip šiuo atveju nustatyta.

Šiuo atveju kiti budėję gydytojai A. V. neapžiūrėjo, nes jos ligos istorija nebuvo įdėta į sekamų ligonių segtuvą.

Plaučių embolijos simptomai yra tachikardija, dusulys, šalčio pylimas, alpimas. Numatyti priėmimo skyriuje plaučių embolijos šiuo atveju tai tikrai nebuvo galima, netgi reanimacijoje atliekant tyrimus-ir echoskopiją, ir kojų venų tyrimą- plaučių embolija nebuvo įtarta po kelerių dienų. Bronchito diagnozė, tai nėra sunki liga, juo labiau, kad baigusio budėjimą gydytojo apžiūros metu būklė aprašyta tokia, kuri tikrai nekėlė jokių įtarimų, tai būtinybės tęsti diagnostinį tyrimą iš karto nebuvo. Diagnozė „nepatikslintas bronchitas“ reiškia, kad neaiškus sukėlėjas. Šiuo atveju buvo daugiau žaibiškos eigos embolizacija. Galbūt mikro embolizacija galėjo būti, tačiau per tris paras ligoninėje jos būklė neblogėjo. Lankė ir tėvai ir draugai ir niekas nepastebėjo, kad būklė blogėjo. Jau būdama prie reanimacijos išgirdo iš A. V., kad A. V. vartojo kontraceptikus, ir apie tai pasakė reanimacijos gydytojams, o jau po mirties buvo iš personalo, tačiau konkrečiai negali įvertinti iš ko, kalbos apie lieknėjimo preparatų vartojimą. Žino, kad A. V. motinai dar iki A. V. paguldymo į ligoninę buvo diagnozuota trombozė, taip pat ir jos (liudytojos), o tuo pačiu ir A. V. giminėje, yra mirusių nuo insulto ir embolizacijos, todėl visi giminėje turi rizikos faktorių dėl kraujo krešėjimo.

Susipažinusi su A. V. ligos istorija paaiškino, kad troponino tyrimo paskyrimas nėra pažymėtas. Pagal galiojusią tvarką klinikinė diagnozė turi būti nustatyta per tris dienas nuo hospitalizavimo. Kadangi pacientė nebuvo sekama, tai šiuo atveju klinikinę diagnozę turėjo nustatyti gydytojas, kurio palatoje pacientė būtų buvusi pirmadienį, tai yra gydytojas V. V.. Jeigu gydančio gydytojo budėjimo metu būna paguldomas naujas ligonis, tai nuo budėjusio gydytojo priklauso, ar jis apsižiūri tokį ligonį, susitvarko ligos istoriją. Ligos istoriją paprastai susiklijuoja gydantis gydytojas. Ligoninėje jokiame dokumente nėra nurodyta, kas laikoma naujai guldytu ligoniu, tik po šio įvykio apsitarė susirinkime ir buvo priimta, kad naujai guldytu pacientu laikomas tol, kol jo būklę apsprendžia budėjęs gydytojas ir jo ligos istorija išimama iš naujai guldytų segtuvo, o jeigu paliekamas stebimiems ligoniams, perdedama į stebimų ligonių segtuvą. Šio atvejo tyrimo metu niekas neprisipažino, kad budėjimo metu ligos istorija buvo įdėta į (duomenys neskelbtini) palatos segtuvą. Budėjimo metu palatos gydytojas jam priskirtų kaip palatos gydytojui ligonių neprivalo apžiūrėti, nebent kiek liečia gydymo eigą. Gydytojas budėjimo metu vadovaujasi budinčio gydytojo reglamentu, o vidaus ligų darbo reglamentu naudojasi darbo metu vidaus ligų skyriuje. Budinčioms slaugytojoms palatos paskirstomos kiekvieno budėjimo metu, jos pagal gydytojo paskyrimus atiduoda pacientas medikamentus, tai atžymi paskyrimų lape. Jeigu slaugytoja pamato klaidą paskyrimų lape, tai turi informuoti budintį daktarą.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2018 -02-19, apie 6 val. 40 min., paskambino budinti vidaus ligų gydytoja ir informavo, kad skyriuje yra jauna mergina, kuri yra netekusi sąmonės, kritęs kraujospūdis ir dėl to nori ją perkelti į reanimaciją. Atvežta mergina buvo nesąmoninga, nekontaktiška, kiek pamena, jos būklę pagal skalę vertino apie dešimt balų. Būklė vertinama pagal motoriką, atsimerkimą ir kalbą. Maksimali būna 15 balų, kai ligonis yra sąmoningas, vykdo visus paliepimus, o minimali (3 balai), kai žmogus į skausmą nereaguoja nei atsimerkimu, nei kalba, nei galūnių motorika. L. V. įvertinimas reiškia, kad ligonė buvo nesąmoninga, blaškėsi, vyzdžiai buvo platūs ir kraujospūdis buvo žemas. Įvertinus tokią būklę ir jauną merginos amžių, buvo neaišku dėl ko ji buvo praradusi sąmonę. Dažniausiai panašūs požymiai būna prie intoksikacijos arba kažkokios problemos su galvos smegenimis. Šia kryptimi ji pradžioje buvo tirta. Buvo kviestas neurologas, bet įtarimo, kad būtų kažkas rimto galvos smegenyse, nebuvo. Neurologas nurodė atsiradus galimybei atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją. Tačiau ligonė buvo giliame šoke, todėl galimybės ją transportuoti kompiuterinės tomografijos tyrimo atlikimui nebuvo, tuo metu stengėsi ją išvesti iš šoko būsenos, o tokio įrenginio intensyvios terapijos skyriuje nėra. Lygiagrečiai atliko kitus tyrimus. Atliktas kraujo dujų tyrimas rodė, kad organizme netrūksta deguonies, bet yra daug laktatų. Šis požymis rodo, kad yra organizme šokas, mikrocirkuliacijos sutrikimai kai kaupiasi organizme pieno rūgštys. Tai rodo arba kepenų funkcijos nepakankamumą, arba užsitęsusį gilų šoką. Taip pat ėmė inkstinius rodiklius, kad nustatytų, kas sukėlė tokią oksidazę organizme, nes pradžioje tokio amžiaus ligonės nesąmoningumas siejamas su įtariama intoksikacija. Kadangi buvo žemas kraujospūdis, šokinė būklė, buvo lašinama daug skysčių (infuzoterapija), kad atstatytų kraujagyslėse esantį tūrį. Praėjus apie 40 minučių nuo gydymo pradžios buvo matyti, kad į masyvų skysčių lašinimą atsako, kraujospūdis kilo, bet kardiomonitoriuje buvo pastebėta staiga retėjanti širdies veikla. Tada buvo pradėtos taikyti gaivinimo priemonės, įvestas intubacinis vamzdelis į kvėpavimo takus, prijungta prie ventiliacijos aparato, taikomas masažas ir leidžiamas adrenalinas, buvo gaivinta pagal suaugusiųjų asistolijos algoritmą. Dažniausiai gaivinimas esant asistolijai trunka 20 minučių, tačiau šiuo atveju, atkreipiant dėmesį į jauną pacientės amžių, gaivinimas truko ilgai. Jis perdavė gaivinimą kitai budinčiai gydytojai. Budėjimą perduoda 8 valandą ryte, perdavė gydytojai D. P., perdavė informaciją, kad atvežta ligonė dėl bronchito ir yra giliame šoke su daug laktatų, nežiūrint priemonių, kurios buvo taikomos, staiga įvyko klinikinė mirtis ir pradėta gaivinti. Kitos anamnezės tuo metu mes neturėjo, skaityti jos ligos istoriją laiko nebuvo, nes buvo dirbama prie ligonės. Jis buvo pagrindinis reanimacijos vadovas, intubavęs ligonę ją masažavo, davė nurodymus kitam personalui, todėl būdamas prie ligonio negalėjo ir ligos istoriją skaityti.

Kitas jo budėjimas prasidėjo 17 valandą ir atvykęs į budėjimą rado ją dar gaivinamą. Antro jo budėjimo metu A. V. būklė vertinama 3 balais. Laktatų kiekis buvo dar padidėjęs, prieš tai jis praktiškai buvo sunkiai suderinamas su gyvybe, o prieš antrą budėjimą jis jau praktiškai nebuvo suderinamas su gyvybe. Jam buvo perduota, kad padaryta širdies echoskopija ir rastas širdies pakitimas. Tolesniems gaivinimo veiksmams tai reikšmės neturėjo, nes vyko gaivinimas-standartinė procedūra, kai leidžiamas adrenalinas, masažuojama ir ventiliuojami plaučiai. Kad būtų kažkokie širdies dalių perkrovimai, duomenų nebuvo. Buvo netikėta, kai po kelių mėnesių sužinojo galutinę diagnozę, nes prie plaučių embolijos būna ryškūs dešinių širdies dalių perkrovimai, o atsakyme buvo parašyta tik difuziniai širdies pažeidimai, kas reiškia, kad miokardas negali atlikti savo funkcijos, nes jis praktiškai yra nusilpęs. Nebuvo kada ieškoti miokardo nusilpimo priežasties, taip pat priėmime ar vidaus ligų skyriuje atliktų tyrimų, A. V. skirtų medikamentų tuo metu nevertino, nes buvo toliau buvo vykdomas gaivinimas iki mirties fakto nustatymo. Su jos artimaisiais iki mirties fakto nebendravo.

Kardiologas kviestas nebuvo todėl, kad tai vyko naktinio budėjimo metu ir kardiologas naktinio budėjimo metu nekonsultuoja. Tokiu atveju, jeigu būtų reikalinga kardiologo konsultacija, tai skambina į Kauno klinikas ir konsultuojasi. Šiuo atveju apie išeminę širdies ligą klausimų nekilo, todėl nebuvo kardiologo konsultacijos. Šios ligonės kardiograma jai atvykus atskirai nebuvo rašoma, o kai ligonė atvyko ir buvo prijungta prie aparato, viskas matosi ekrane. Kardiogramoje matė didelę tachikardiją, kuri buvo apie 160 kartų per minutę, o priežastis galėjo būti užsitęsęs šokas, žemas kraujo spaudimas, dėl to širdis dažniau susitraukia. Kardiogramoje buvo tik asistolija, kitų pažeidimų nesimatė.

Ant A. V. kūno dėmių, mikrocirkuliacijos sutrikimų -šoko metu atsiranda cianozė, tai oda pakeičia atspalvį ir ji tampa melsvesnė ir atsiranda būdingas piešinys ant odos, atsiranda violetinių gyslelių tinklas- nematė. Jeigu būtų pastebėjęs, būtų įrašęs į ligos istoriją, o dabar to nepamena. Patekę į reanimaciją pacientai yra nurengiami, jie yra nuogi ir jeigu yra pakitimai odoje, jie aprašomi, o šiuo atveju pakitimų odoje nestebėjo.

Net ir susipažinus su ligos istorija, visų atliktų tyrimų rezultatais, A. V. mirties priežasties išvada buvo labai netikėta, nes duomenų, kurie rodytų, kad jaunam žmogui gali įvykti tokia patologija jam „nesusivedė“. Simptomai- dusulys, alpimas, pokyčiai EKG, troponino kiekio padidėjimas kraujyje-plaučių embolijai galėtų būti būdingi kaip ir kitoms ligoms. Plaučių emboliją, esant tokiems požymiams, įtarti tokio jauno amžiaus žmogui, labai netikėta. Jeigu būtų žinoję, kad ji vartojo kontraceptikus, jau būtų galima įtarti. Jeigu ligos istorijoje būtų surašytas troponino tyrimo rezultatas, EKG pakitimai, d-dimerų pakitimai, anamnezės duomenys, kad ligonė vartoja kontraceptikus ar dar kitokius vaistus, kurie galėtų skatinti trombų susidarymą organizme ir galima įtarti plaučių tromboemboliją, tai būtų galima taikyti trombozę, jis taikomas ir gaivinimo metu, bet ne visiems ligoniams tai padeda.

Nustatytas A. V. žymiai padidėjęs troponinas galimas prie patologijų, prie šoko, embolijos, sepsio ir dar prie daug ko. Tai yra tik pagalbinis tyrimas. Jeigu pacientas būtų skundęsis krūtinės skausmu ir būtų nustatytas toks troponino kiekis, būtų kreipęsi į kardiologus. Šiuo atveju niekas apie tokį nusiskundimą duomenų neperdavė, be to buvo ir jaunas pacientės amžius, todėl kreiptis į kardiologus nebuvo būtina. Troponino padidėjimas galimas ir prie bet kokios didesnės tachikardijos, o šiuo atveju, kai pacientė buvo pristatyta į skyrių, jos tachikardija buvo didesnė dvigubai negu normalaus žmogaus. Ar žiūrėjo A. V. tyrimus ligoninės informacinėje sistemoje, neprisimena ir negali pasakyti, ar matė troponino tyrimo rezultatą. Jeigu ir būtų žinojęs apie nustatytą troponino tyrimo rezultatą, gaivinimo veiksmai nebūtų skyręsi.

Iki pacientės mirties šoko priežastis išliko neaiški. Šiuo atveju šoko priežastis galėjo būti kažkoks tai autoimuninis susirgimas, galimas septinis šokas, jeigu ji sirgo bronchitu. Visais atvejais gaivinimo priemonės yra vienodos, o gydymas skiriasi. Plaučių tromboembolija turi specifinį gydymą. Jeigu būklė stabili, ligonis dūsta ir panašiai, tai gydymas yra heparinu. Trombolizė taikoma obstrukcinio šoko atvejais, kai būna patvirtinta embolija, tada gaivinimo metu būna skiriama aktilizė (vaistas trombolitikas). Šiuo atveju, kadangi nebuvo įtarta embolija, tai šitas gydymas nebuvo taikomas. Kai taikomi gaivinimo veiksmai kartais ir šonkauliai sulaužomi, tai trombolitikų skyrimas skystinant kraują gali atnešti dar daugiau žalos. Jeigu pacientė būtų pristatyta su įtariama plaučių embolijos diagnoze ir būtų taikytas specifinis šios ligos gydymas, pacientės išgyvenimo galimybės būtų padidėję minimaliai, nes šokas jau buvo užsitęsęs ir gilus, tai rodo laktatų tyrimas-kuo didesnis laktatų kiekis tuo prognozė blogesnė. Laktatų per kelias minutes neatsiranda. A. V. nustatytas laktakų kiekis galėjo atsirasti valandomis, o jeigu tai būtų paromis, tai ir prieš 12 valandų jau tikrai būtų išaiškėjusi simptomatika.

Kuriuo metu darė įrašus A. V. ligos istorijoje, neatsimena. Pirmiausia teikia pagalbą pacientui, o kai atsiranda laisvas laikas, padaro įrašus. Ligos istorijoje esančią A. V. 2015-02-15 12.47 val. kardiogramą vertintų kaip nepatologinę, nes joje specifinių pakitimų nėra. Dešinio skilvelio perkrovos šioje kardiogramoje nėra. 2018-02-19 6.43 val. kardiogramoje buvo stebima tachikardija, įtarimų dėl dešinio skilvelio perkrovos gali būti, yra nedidelė blokada, bet tiesioginių nurodymų nėra. Priėmimo skyriuje ir reanimacijos skyriuje nebuvo nustatyta dešinio skilvelio perkrovos. Jeigu turėtų informaciją, kad ligoninėje buvę alpimo epizodai, kartojasi dusulys, krūtinės skausmas, odos spalva pasikeitusi, kad vartojo kontraceptikus, būtų daugiau minčių apie emboliją ir galėjo keisti gydymo taktika.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba intensyvios terapijos gydytoja. Atėjusi į rytinę pamainą rado gaivinamą ligonę, kuri buvo klinikinėje mirtyje. Turėjo informaciją, kad ligonė paguldyta į ligoninę dėl bronchito, rasta palatoje blogoje būsenoje. Kada susipažino su jos ligos istorija, negali pasakyti, nes svarbiausia yra gaivinimas. Gaivinimas užsitęsė apie dvi valandas, panaudojus mechanines gaivinimo priemones ligonei buvo „užvesta“ mechaninė veikla ir buvo tęsiama ligonės apžiūra. Ligonei buvo šokas, žemas kraujospūdis, apie 60 ir mažiau, nors vaistai buvo maksimaliomis dozėmis. Atliekant neprotokolinę echoskopiją (tai reiškia prie ligonio lovos ir neatliekami visi vertinimai), rasta labai prasta širdies veikla. Tikėtis iš šio tyrimo kažko daugiau nelabai buvo galima, nes gaivinimas jau truko dvi valandas ir tai taip pat duoda poveikį į širdį. Ypatingos plaučių pažaidos nuotraukoje nerasta. Abiejose pleuros ertmėse rastas skystis ne toks žymus, kad reikėtų punktuoti, ir tai trukdytų ventiliacijai, taip pat rastas skystis ir pilvo ertmėje. Įvertinus tyrimus, uždegiminius rodiklius, tai buvo vertinta kaip perikarditas (tai širdies raumens pažeidimas), galimai galėjęs sukelti širdies sustojimą ir todėl taikytas gydymas antibiotikais, infuzoterapija. Toliau kartotos kardiogramos. Pirma po gaivinimo kardiograma buvo patologinė išemine prasme ir kuri dinamikoje keitėsi. Paskui kardiograma buvo atlikta trečią valandą, joje ankstesni pakitimai jau buvo beveik grįžę, kažkokių didelių ypatingų dešinės pusės perkrovos požymių nebuvo, taip pat echoskopinis širdies tyrimas tokios perkrovos nerodė. Tyrimus galėjo atlikti tik prie ligonės lovos, bet koks jos transportavimas buvo pavojingas tikrai. Apie trečią valandą medikamentų dozė buvo didinama, tačiau jokio efekto visiškai negauta. Maždaug nuo trečios valandos kraujospūdis nebuvo išmatuojamas ir jo negalėjo jau pakelti, taip pat saturacija nefiksuojama. Pradėtas gaivinimas užsitęsė apie valandą, gaivino kartu su kitu gydytoju, bet nepavykus buvo konstatuota mirtis. Tuo metu duomenų apie plaučių tromboemboliją neturėjo, todėl gydė kaip perikarditą su kardiogeniniu šoku. Iš artimųjų tuo metu gydymui reikšmingos informacijos negavo. Ar klausė artimųjų apie medikamentų, kontraceptikų vartojimą, neatsimena.

Buvo atliktas kraujo dujų sudėties tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, kartotas troponino kiekio tyrimas, darė plaučių nuotrauką, echoskopiją, kartotos kardiogramos, netgi paimti mėginiai toksikologiniam ištyrimui, nes tyrimai rodė didelį laktatų kiekį, paimtas pasėlis sepsiui nustatyti, nes įtarė širdies raumens plėvių uždegimą. Tyrimų rezultatai signalizavo, kad yra šokas ir aiškinosi priežastis. Pagal atliktus tyrimus daugiausia duomenų buvo už reakciją į uždegiminį procesą –perikarditą, tai skystis pleuros ertmėse, pilvaplėvės ertmėje, labai prasta širdies išmetimo frakcija, nors širdies ertmės buvo nepadidėję. Kardiogramoje iki gaivinimo buvo sinusinė tachikardija, širdies dešinės pusės perkrovų ar dislokacijos nebuvo. Tik po gaivinimo atliktoje kardiogramoje buvo ST pokyčių, bet jie nesignalizavo plaučių tromboembolijos, jie rodo, kad tai yra išeminis miokardas ir tai būna beveik visiems po gaivinimo. Esant išeminiam pakitimams, kartojo troponino tyrimą. Atrodo, kad ji matė ir ankstesnį troponino tyrimą ir vertino, kad yra nežymūs pakitimai. Kur matė tą ankstesnį tyrimą, neatsimena. Tai nėra specifinis tyrimas vienai ligai nustatyti, iki „1“ padidėja daugeliu atvejų ir jį būtina vertinti kompleksiškai su kitais tyrimais, jis negali „užvesti ant kelio“, kad tai galėjo būti plaučių tromboembolija. Širdies echoskopiją darė kartu su kardiologu Vyšniausku. Miokardito diagnozę aptarė kartu su kardiologu. Gydymui buvo taikoma antibiotikai, kadangi buvo vertinama kaip uždegiminis atsakas, infuzoterapija, hormonai, kurie skiriami esant tokiam šokui. Mąstė ir apie emboliją, bet tam trūko duomenų. Tam žiūrėjo kardiogramą, echoskopavo ne vieną kartą žiūrėdami ar nėra širdies ertmių išsiplėtimų, nes paprastai esant šokui dėl embolijos, tai dešinė širdis būna išsiplėtusi, būna prieširdžių išsiplėtimas, kardiografiniai pakitimai. Tokių echoskopinių ir kardiografinių pokyčių nebuvo. D-dimerų tyrimu galima tik atmesti emboliją, bet jis šios diagnozės nepatvirtina. Plaučių tromboembolijai nustatyti gali atlikti tik kompiuterinę tomografiją, bet ši pacientė buvo netransportabili dėl išsivysčiusio šoko, jai net nebuvo plaučių tromboembolijos požymių (nebuvo dešinės širdies pusės perkrovų, kardiogramos pokyčių, tromboflebito galūnėse, deguonies kiekis kraujyje buvo nebūdingas plaučių tromboembolijai), todėl vežti ją tyrimo atlikimui būtų labai rizikinga. Jeigu ir įtartų, kad yra embolija, jos nuomone, taikyti trombolizinę terapiją be kompiuterinės tomografijos ir dar skystinti, esant tokios būsenos, esant skysčiui perikardo ertmėje, būtų labai rizikinga ir lygiai taip pat būtų buvę rizikinga vežti ją tokios būklės kompiuterinės tomografijos tyrimo atlikimui. Šiuo metu, galvodama atgal, mano, kad jeigu tikrai būtų įtarusi plaučių tromboemboliją, vežtų atlikti kompiuterinę tomografiją, o kaip būtų elgusis tuo metu, nežino. Ar ir taikant trombolizinę terapiją rezultatas būtų kitoks- negali pasakyti.

Mikrocirkuliacijos sutrikimai, kai pamatė pacientę pirmą kartą, buvo, nes ant galūnių matėsi „marmurumas“, galūnės šaltos. Pagrindiniai požymiai plaučių embolijai įtarti yra žmogaus nusiskundimai ir klinikiniai požymiai. Pagrindiniai ligonio nusiskundimai- dusulys, alpimas, krūtinės skausmas, klinikiniai požymiai- dusulys, dešinės širdies padidėjimas, dešinės širdies perkrova (atitinkami pokyčiai kardiogramoje). D-dimerų, troponino tyrimų rezultatai yra ir kitų ligų požymis, juos būtina vertinti komplekse. Ligos istorijoje užfiksuoti požymiai -dusulys, karščiavimo nėra, alpsta atsisėdusi, kardiogramos pakitimai ST judesyje ir skirtas troponino tyrimas rodo, mano, kad gydytojas įtaria išeminį pakitimą, bet ne emboliją. Alpimų yra įvairių, gali būti ir dėl skysčių stokos. Esant plaučių tromboembolijai mikrocirkuliaciniai sutrikimai odoje matomi galūnėse.

Pati ligos istorijos netvarkė, ar iki jos pildymo ligos istorijos lapai buvo suklijuoti, negali pasakyti. Kardiogramas visas kartu vertino su gydytoju Vyšniausku ir ligos istorijoje aprašė 2018-02-19 9 val. 36 min. ir 15 val. 43 min. kardiogramas. 2018-02-15 darytą kardiogramą lygino su kitomis, tačiau ligos istorijoje neaprašė. Dešinio skilvelio perkrovimo šios bei 2018-02-15 kardiograma nerodo. Diagnozė „Ūmus bronchitas. Nepatikslintas“ J20.9 reiškia, kad liga yra, tačiau forma ar sukėlėjas nenustatytas.

Liudytoja A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Palatas budėjimų metu pasiskirsto pačios slaugytojos, niekur neužfiksuojama, kam ir kuri palata priskiriama. A. V. matė pirmą vakarą kai ji buvo paguldyta, dirbo naktinėje pamainoje. Nieko išskirtinio, nieko ypatingo nebuvo. Ji buvo atvežta iš priėmimo skyriaus. Ar šią pacientę registravo ji- neatsimena. Matė, kad ant ligos istorijos buvo užrašyta diagnozė -bronchitas. Ją apžiūrėjo gydytojas G. K.. Kartu su juo palatoje nebuvo, bet matė, kaip jis ėjo link jos palatos ir grįžo. Jo skirti vaistai buvo surašyti į paskyrimo lapą, kiek pamena, buvo lašelinė ir tabletės. Paskyrimų lape atžymi apie pacientei duotus vaistus -padeda „pagaliuką“ ir pasirašo po tos dienos darbo, kiekviena pamaina už savo darbą. Budėjimo metu bendravo su A. V., kažko išskirtinio nematė, ji nesiskundė. Pas ją ta patį vakarą, kai ji jungė lašelinę, buvo atėjęs jaunas vyrukas, tačiau su ja (A. G.) nebendravo. Nakties metu iš pacientės nusiskundimų negavo, ryte padavė termometrą pasimatuoti temperatūrą. Kaip matuojasi-nestebi. Ryte jos savijauta buvo kaip ir iš vakaro. A. V. buvo galimybė išsikviesti pagalbą, nes signalizacija yra kiekvienoje palatoje. Budėjimo metu jos apsunkinto kvėpavimo nepastebėjo, jai atrodė, kad kvėpavo normaliai, odos pakitimų taip pat nepastebėjo. Buvo ilgas savaitgalis ir dar vieną dieną dirbo, tačiau ta palata jai jau nepapuolė. A. V. tyrimų rezultatų iš laboratorijos ji neparnešė. Jeigu iš laboratorijos paima popierinį tyrimų rezultatų variantą, nuneša jį į gydytojų kabinetą, tačiau šiuo atveju tikrai nieko neparnešė. Kai pasiima tyrimų atsakymus iš laboratorijos, niekur nereikia pasirašyti. Šiaip atsakymai būna elektroniniai. Ar ryte A. V. gydytojas apžiūrėjo, nematė ir nežino. Darbą baigė pusę devynių. Slaugytojai perdavė, kad yra nauja pacientė. Keičiantis pamainai, kai visos susirenka, papasakoja apie ligonius, daugiau apie sunkesnius, stebimus. Ar įtraukti pacientą į „stebimus“, sprendžia gydytojas ir gydytojų kabinete yra tokių pacientų segtuvas, apie tokius pacientus gydytojai slaugytojoms nepraneša. Jų funkcijos kitokios ir kartais ligonis, kurį joms reikia stebėti, gali gydytojo nebūti priskirtas „stebimiems“. Turi slaugytojo padėjėją, dažniausiai būna viena. Yra rekomendacijos dėl slaugytojo normų, tačiau reali padėtis neatitikdavo tos normos, nes personalo tikrai tiek nėra kiek priklauso. (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gal 45 lovos, bet būna, kad ir papildomai stato. Vaistus skiria gydytojas ir jis surašo į paskyrimo lapą. Be gydytojo paskyrimo vaistų neduoda. Darbą baigė 2018-02-16 8 val. 30 min. ir tabletes pacientams neša naujoji pamaina, o jeigu būna paskirti leidžiami antibiotikai, tai suleidžia dar šeštą valandą ryto. Liudytojai buvo pateikta A. V. ligos istorija, 17 lapas, antra pusė. Paaiškino, kad įrašus apie paskirtus vaistus ir dozę įrašęs G. K., ji pasirašiusi 15 dienos grafoje prie paskirtos lašelinės ir prie tabletės. Kas pasirašęs 16 dieną, negali pasakyti. Už paprastus vaistus kasdien neatsiskaito, o mėnesio gale skaičiuojama kiek gauta iš vaistinės, kiek sunaudota.

Liudytoja D. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini),bendrosios praktikos slaugytoja, dirbo 2018-02-16 nuo 8 val. iki 15 val. A. V. buvo paguldyta iš vakaro. Perimant budėjimą A. G. perdavė informaciją apie visus ligonius, taip pat apibūdino ir A. V.. Sakė, kad jos būklė kaip ir normali, nepakitusi, jai nieko ypatingo. Nuėjus į palatą, ji neatrodė kritinės ar ypatingos būklės, sakė, kad jaučiasi gerai, linksmo veido, neišblyškus, tačiau bendrauti per daug nenorėjo. Toje palatoje dienos metu buvo daug kartų ir ji nieko blogo neįžvelgė, pati A. V. nesiskundė. Kad reikėtų kviesti gydytoją be eilės, tai tokių situacijų nebuvo. Jai budėjimą perdavusi A. G. buvo sudėjusi A. V. skirtus vaistus, sakė, kad tai tabletės nuo bronchito. A. V. buvo paguldęs daktaras G. K., jis paskyrimų lape buvo įrašęs paskirtus vaistus. Buvo paskirtos tabletės nuo bronchito, lašelinių 16-tai dienai nebuvo, ten gal buvo vienkartinė paskirta iš vakaro, o kitas gydytojas turėjo tęsti. Paskyrimų lape nebuvo pažymėta, kad lašelinė užbaigta, bet lašelines jos lašina tik tada, kai gydytojas parašo. Gydytojų paskyrimo lape parašo „pagaliukus“ kad vaistus atidavė ir pasirašo. Savaitgaliais gydytojai tikrai lape nepasirašo, kai kurie gydytojai nemėgsta tų parašų dėti. Vasario 16 dieną nebuvo nuėjusi į laboratoriją parnešti tyrimų rezultatų. Jeigu jie būna užsakyti iš po nakties, į laboratoriją nuneša tos, kas dirba naktį, eina apie 7 valandą, nuneša užsakymus ir parneša atliktų tyrimų rezultatus, įdeda į dėžutę ir gydytojams pažiūri. Apie tai, kad paima tyrimų rezultatus, kas paima, niekur pasirašyti nereikia. Jos viso budėjimo metu A. V. jautėsi normaliai, ji nei kosėjo, nei karščiavo, eidavo pati į tualetą, kuris buvo palatoje. Ją lankė artimieji, jie jokios pagalbos neprašė, apie gydytoją neklausė. Dar budėjo kitą naktį nuo 15 valandos ir jos būklė buvo be pakitimų. Tą naktį ėjo keletą kartų į tą palatą, nes buvo parvežta pacientė iš reanimacijos. A. V. atrodė normaliai. Jos budėjimo metu vasario 16 dieną, 17 dieną nematė, kad daktarė konkrečiai pas A. V. būtų atėjusi. Ar susipažinusi su „Bendrosios praktikos slaugytojo dirbančio dieną reglamentu“, „Slaugytojo pareigybinius nuostatais“ neatsimena. Po G. K. budėjo gydytoja D. G., kuriai ji pasakė, kad yra nauja mergaitė, o ar ji ėjo jos apžiūrėti-nežino. Gydytojai dėl gydymo plano su jomis nesitaria. Ji gydytojai rodė paskyrimus, ji dirstelėjo, o ar matė, ar nematė- nežino, gydytoja buvo dar tik atėjusi į budėjimą. Liudytojai buvo pateikta A. V. ligos istorija, 17 lapas, antra pusė, gydytojų paskyrimai. 16 dienos grafoje ji įrašiusi „pagaliuką“ ir pasirašiusi viršutinėje langelio dalyje. Gydytojo parašo nėra, juos gal priversti reikia, kad pasirašytų. Gydytojai D. G. nepriminė, kad reikalingas parašas, ji gali bet kada pasirašyti. Paskyrimų lape neatžymėta, kad nutraukta lašelinė. Ji sakė gydytojai D. G., kad pasižiūrėtų dėl lašelinės, tačiau gydytoja jai nieko nepasakė ką daryti dėl lašelinės. Savaitgaliais gydytojai nerašinėja paskyrimų kiekvienam pacientui, nebent sektiniems ar naujai paguldytiems. Jeigu reikia ką nors pakeisti, tada pasako. Atskirų segtuvų slaugytojoms apie tai, kurie ligoniai sektini, nėra, jos tik viena kitai apibūdina ligonius ir toks sąrašas joms neperduodamas.

Liudytoja A. R. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja, dirbo 2018-02-16 nuo 15.00val. iki 2018-02-17 08.30 val., dirbo trys slaugytojos. Palatas susikirsto pačios, apie palatų priskyrimą raštu niekur nenurodo. (duomenys neskelbtini) palatoje gulėjo mergytė (A. V.), ji tikrai jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. Budėjimą perdavusios kolegės nieko apie ją nesakė. Šiai pacientei davė tik geriamus vaistus, jokių injekcijų nedarė. Vaistai būna gydytojo surašyti paskyrimo lapuose, jie laikomi procedūriniame. Savaitgaliais, jeigu gydytojai nueina apžiūrėti ligonio, tai peržiūri paskyrimus ir surašo, jeigu ko reikia papildomai. Vaistai skiriami kiekvienai dienai, daro įrašus kiekvieną dieną, savaitgaliui kai kurie vaistai gali būti įrašyti ir kelioms dienioms. Paskyrimo lape atžymi, kad vaistą davė- parašo „pagaliuką“ ir apačioje pasirašo. Jeigu reikia vaisto, kuris neišrašytas paskyrimų lape, kreipiasi į gydytoją. Pateikus liudytojai A. V. ligos istoriją, paaiškino, kad 17 lapo antroje pusėje, 16 dienos grafoje, gydytojo parašo nėra, ar ji pasirašiusi, negali pasakyti, neįžiūri, ar jos parašas yra, prie (duomenys neskelbtini) įrašiusi apie vakarinį vaisto padavimą, įrašiusi „pagaliuką“. Su slaugytojų pareigybinėmis instrukcijomis susipažinusi. Pagal jas, jeigu paskyrimuose nėra gydytojo parašo, tai reikia informuoti gydytoją, kad pasirašytų. Būna tokių atvejų, kad nepasako ir kad gydytojas nepasirašo. Mato, kad A. V. buvo paskirta ir lašelinė, tačiau jai skirta lašelinė lašinama ryte (atsakinga dieninė sesutė) ir jai pradėjus dirbti jau galėjo būti sulašinta. Jeigu lašelinė nutraukta, tai turi būti pažymėta lenktu skliaustu, tačiau paskyrimo lape to nėra. Ar reikia toliau lašinti, turėjo išsiaiškinti dieninė sesutė, ji pati nieko nesiaiškino, budinčiam gydytojui nieko nesakė. Už vaistus kiekvieną dieną neatsiskaito, būna patikrinimai vieną kartą per mėnesį. Per savo budėjimą A. V. matė palatoje, kai nunešė vaistus, kai dalino maistą, kai dar leido injekcijas kitai ligonei. Nakties metu taip pat pereina per palatas kelis kartus. Jos būklę apibūdintų kaip normalią, nes ji nebuvo nei slaugoma, nei gulinti, neatrodė, kad jai būtų negerai ir kad apie tai nesakytų, jai pačiai jokių įtarimų, kad būklė gali būti bloga, nesukėlė. Per visą jos pamainą niekuo nesiskundė. Palatoje buvo jos artimieji, jie jokios pagalbos neprašė, apie gydytoją neklausė. Kokia buvo jos diagnozė, dėl ko gydoma- nežinojo. Prieš pradėdama pamainą informacijos apie stebimus ligonius negauna, tai žino tik gydytojai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 163-164). 2019-05-10 apklausta liudytoja A. R. parodžiusi, kad budėjimo metu jai buvo priskirta (duomenys neskelbtini) palata. Budėjimo metu apie 16 val. ji nešiojo palatose gulintiems pacientams vaistus pagal gydytojų paskyrimus, taip pat vaistus nešė A. V.. Palatoje buvo keli lankytojai, jie bendravo su A. V., juokavo ir jokių nusiskundimų ar pageidavimų jai niekas neišsakė, gydytoją pakviesti neprašė. Į minėtą palatą per budėjimą dar buvo užėjusi kelis kartus, nes reikėjo suleisti vaistus kitoms pacientėms, o A. V. jokių vaistų neleido ir jokių tablečių papildomai savo nuožiūra nedavė, nes kiti papildomi vaistai jai nebuvo gydytojo paskirti. Jai lankantis minėtoje palatoje, A. V. nesiskundė, kad ji būtų buvusi išberta, ar jai būtų buvę bloga. Ar A. V. galėjo suleisti vaistus kitos jos budėjimo metu budėjusios slaugės, mažai tikėtina, kadangi savavališkai slaugės jokių vaistų pacientams neduoda ir neleidžia, be to, minėta palata buvo priskirta jai. 2018-02-17 ryte, apie 6 val. ji buvo užėjusi į palatą Nr. (duomenys neskelbtini) , pasisveikino su visomis ir paklausė kaip visos jaučiasi, o A. V. atsakė, kad gerai, jokių nusiskundimų neišsakė. Daugiau ji su A. V. susitikusi nebuvo, tik vėliau sužinojo, jog ji ligoninėje mirė. (2 t., b.l. 163-164). Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad teisingi. Skyriuje nuo vėmimo yra vaistas (duomenys neskelbtini), be gydytojų jokių vaistų, net ir šio, negali duoti. Ji tikrai A. V. vaistų nuo vėmimo neleido, o kitos slaugytojos būtų apie tai pasakę jai ar gydytojai.

Liudytoja O. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja. Nagrinėjamo įvykio metu dirbo ir (duomenys neskelbtini) palatoje, kur buvo pacientė A. V.. Ar visas jos darbo dienas jai buvo priskirta ir (duomenys neskelbtini) palata- neprisimena, su kuriais gydytojai dirbo, taip pat neprisimena. Paprastai, jeigu dirba nakties ar budėjimo metu būna dvi slaugytojos, pačios susitarimu pasiskirsto palatas pagal ligonių skaičių, ligoninėje nėra nustatyta tvarka, kaip turi pasiskirstyti. Palatos yra suskirstytos tik gydytojams ir dieną dirbančioms slaugytojoms. Pagal pareigas jai priklauso vaistų suleidimas, ligonių priežiūra, naujai guldomų ligonių registracija. Ar A. V. buvo guldoma jai dirbant, neatsimena. Įprastai guldant naują ligonį gauna ligos istoriją iš priėmimo, užregistruoja duomenis į savo knygas, užregistruoja kompiuteryje ir į ligos istoriją įdeda papildomus lapus, gydytojo paskyrimus ir istoriją nuneša gydytojui ir daugiau jos nemato. Iš priėmimo skyriaus gauta ligos istorija būna palaidi lapai. Ligos istoriją tvarko tik gydytojai. Jeigu ligonis guldomas ne darbo metu, tai jos priskiria pacientą gydytojo palatai, o paskui tą pacientą apžiūri ne tos palatos, o budintis gydytojas. Gydytojo paskyrimuose, kuriuos jis surašo apžiūrėjęs pacientą, būna parašyti vaistai kuriuos reikia paduoti, lašelinės arba injekcijos, pagal šiuos paskyrimus jos pacientui skirsto ir nuneša vaistus ar daro injekcijas. Vaistus į dėžutes pacientui sudėlioja slaugytoja. Paskyrimų lape reikia atžymėti, kad vaistus padavė ir pasirašyti kiekvieną dieną. Skyriuje kasdieną vaistų apskaita nevedama, tik kartą per mėnesį sutikrina, kiek jų buvo išdalinta pacientams ir kiek likę. Jeigu pacientas skundžiasi, tai kviečia gydytoją, kuris apžiūrėjęs gali pakeisti, paskyrimus įrašydamas paskyrimų lape, gali nurodyti atlikti kokius nors veiksmus- užrašyti kardiogramą, duoti vaistų nuo pykinimo. Jeigu paskyrimų lape būna parašyta, kad duoti vaistus pagal reikalą, tada gali vaistus suleisti ir pasakyti gydytojui, kad suleido. „Pagal reikalą“, tai reiškia, kai pacientas pasiskundžia. Kokie vaistai buvo paskirti A. V., ar tai pacientei parašyti vaistai „pagal reikalą“- neatsimena. Pacientė A. V. niekuo nesiskundė, ją lankė namiškiai. Kada ir kiek kartų užeina į palatą, priklauso kada atnešami vaistais, statomos lašelinės, po to maisto dalinimas, kai kviečiasi pacientai. Dažniau užeina, jei būna sunkių ligonių. Prie kiekvienos lovos yra signalizacija ir guldant pasako, kaip išsikviesti pagalbą. Šiuo atveju nebuvo kviečiama signalizacijos pagalba. Žino, kad skyriuje pas gydytojus yra sekamų bei naujai guldomų ligonių segtuvai. Apie tokius asmenis pagal kokią nors nustatytą tvarką keičiantis pamainai jos nesupažindinamos, apie tai nepasako ir gydytojai, sužino tik iš prieš tai dirbusios darbuotojos. Ar A. V. buvo „sekama“ pacientė-nežino. Savaitgaliais pacientų vizitacijų kartu su gydytoju nebūna. Kiek dienų A. V. esant ligoninėje ją matė, neatsimena. Tik atsimena, kad ryte pradėjus darbą (pusę šešių būna rytiniai vaistų leidimai, kraujų ėmimai, temperatūros matavimas ir eina iš palatos į palatą) įėjusi į palatą pamatė, kad A. V. raitėsi, inkštė, dejavo, buvo kažkas negerai, Greitai nubėgusi pakvietė gydytoją D. J., kuri atėjusi apžiūrėjo, liepė paimti kraują, kad galėtų nustatyti cukraus kiekį. Po to liepė pajungti lašinę (duomenys neskelbtini) ir greitai vežti į reanimaciją. Ji pajungė lašelinę ir su kolege greitai nuvežė į reanimaciją, ar kartu vežė ir ligos istoriją- neatsimena. Kardiogramos nerašė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos O. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 103-104). 2018-04-26 apklausta liudytoja O. R. parodė, kad 2018-02-16 ir 2018-02-17 budėjo minėtame skyriuje nuo 8.00 val. iki 15.00 val., ir 2018-02-18 nuo 08.00 val. iki 2018-02-19 08.30 val. Palata Nr. (duomenys neskelbtini) budėjimų metu buvo priskirta jai. Vadovaudamasi gydytojų paskyrimo lapu, ji savo budėjimų metu rytais nešė A. V. jai paskirtus vaistus (po vieną tabletę), kurių pavadinimo neatsimena. Taip pat nešė vieną tabletę ir 2018-02-18 vakare. Kokia buvo nustatyta A. V. ligos diagnozė, nežino. Savo budėjimo metu į palatą Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo užėjusi ne vieną kartą, kadangi palatoje gulėjo 4-ios pacientės. Jos budėjimo metu A. V. niekuo nesiskundė, neprašė iškviesti gydytoją. Matė, kad A. V. lankė. Apie tai, kad A. V. gulėdama skyriuje būtų vėmusi, nieko nežino, taip pat nieko nežino apie tai, ar ji buvo išberta ir niekas jai to nesakė. Atėjusi rytais į palatą, kaip įprasta, ji paklausdavo pacienčių, ar jos matuosis temperatūrą, o A. V. atsakydavo, kad nesimatuos. 2018-02-19 anksti ryte, galėjo būti apie 6.30 val., ji užėjo į (duomenys neskelbtini) palatą, ir ten gulėjusi jauna moteris pasakė, kad kažkas negerai su A. V.. Ji pastebėjo, kad A. V. buvo nesąmoninga, pakėlė jos ranką, tačiau ji į tai nereagavo, girdėjosi, kad ji dejuoja. Tada skubiai iškvietė gydytoją D. J., kuri liepė paimti iš A. V. piršto kraują, kad galima būtų nustatyti cukraus kiekį, ir pastatyti lašinę. Tada su kolege B. J. skubiai paėmė iš A. V. piršto kraują ir pastatė lašinę. Po to į palatą atėjo gydytoja D. J. ir apžiūrėjusi A. V. skubiai liepė vežti į reanimacijos skyrių, ką ji su B. J. ir padarė. Vėliau sužinojo, kad reanimacijos skyriuje A. V. mirė dėl plaučių embolijos. Skyriuje yra du segtuvai - vienas segtuvas yra naujai guldomų pacientų, o kitas segtuvas - sekamų pacientų. Prie kurių pacientų buvo priskirta A. V., to nežino. Tie segtuvai yra gydytojų kabinete ir slaugytojos nežino, kas yra tuose segtuvuose. Mano, kad tie segtuvai ir juose esanti informacija yra reikalinga gydytojams. Slaugytojos privalo lankyti visus pacientus pagal gydytojų paskyrimus, nežiūrint į tai, ar pacientas yra priskirtas prie sekamų, ar ne (2 t., b.l.103-104).

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Dar paaiškino, kad jeigu būtų pacientė pasiskundusi pykinimu, tai būtų pasakiusi gydytojui ir jis būtų paskyręs vaistus, pas juos skiriamas (duomenys neskelbtini) vaistas ir jis yra procedūriniame kabinete. Paskyrimų lape gydytojas įprastai parašo, kiek kartų duoti arba kuriomis valandomis vaistus duoti. Bendrosios praktikos slaugytojo dirbančio dieną, dirbančio naktį darbo reglamentą skaičiusi, su pareigybiniais nuostatais taip pat susipažinusi. Su gydytojais dėl vaistų paskyrimo nekalba. Jeigu paskyrimai pratęsti, tai nereikia eiti klausti gydytojo. Savo darbo metu su gydytoju apie pacientės A. V. būklę nekalbėjo. Vaisto paskyrimą į paskyrimų lapą įrašo gydytojas, kuris pacientą guldo, ir uždeda spaudą. Gydytojas paprastai visada pasirašo paskyrimų lape. Jeigu nėra gydytojo parašo, vis tiek atlieka paskyrimus, pasirašyti neprašo. Jeigu gydytojas nebūna paskyrimo pratęsęs, tai eina pas gydytoją ir prašo, kad pratęstų.

Susipažinusi su A. V. ligos istorija, liudytoja parodė:

-kas ligos istorijoje 17 lapo antroje pusėje 2018-02-16 grafą užpildė negali pasakyti, dietas paskiria gydytojas. 2018-02-16 ji nedirbo, nes lapo apačioje nėra jos inicialų; šią dieną galėjo dirbti kitoje palatoje;

-atėjus budėti vasario 17 dieną klausimų, kodėl lašelinė nepratęsta, nekilo, nes pratęsimas arba uždarymas priklauso nuo gydytojo. Lašelinė gali būti ir vienkartinė. Jeigu gydytojas nepratęsęs, tai 15 dieną paskirta vienkartinė. Jei paskyrimo lape konkrečią dieną vaistai neįrašyti, tai kreipiasi į gydytoją, kad pratęstų paskyrimus eina klausti pas gydytoją. Jeigu nėra pastovių vaistų, tai gydytojas kiekvieną dieną turi įrašyti kokius skirti vaistus. Kadangi paskyrimų lape jos budėjimo dienomis nebuvo gydytojo įrašyta lašelinė, jos A. V. ir nelašino;

-vasario 18 dieną paskyrimų lape „trejetukas“ įrašytas jos ranka, o „dvejetukas“ prie tablečių davimo –gydytojo.

Kai nutraukiamas vaistas, tai yra pažymima laužtiniu skliaustu, kurį turėtų įrašyti gydytojas, bet pas juos ne visada gydytojai tai daro. (duomenys neskelbtini) palata priklauso gydytojui V. V.. Jeigu ateina palatos gydytojas savaitgalį, tai apžiūri sekamus pacientus ir, priklausomai nuo gydytojo, apsižiūri ir savo pacientus, arba pratęsia paskyrimus arba įrašo ką nors naujo, jeigu reikia.

Jeigu budėjimų metu būna ilgasis savaitgalis ir jeigu yra užsakyti tyrimai, tai ryte nuneša mėginius į laboratoriją, o kompiuteryje prisijungę prie laboratorijos pamato, kad atlikti, ir dar kartą eina laboratoriją, atsakymus parneša ir padeda gydytojų kabinete į tam skirtą dėžutę ir gydytojai juos atsirenka. Užsakytus tyrimus kompiuteryje pasižiūri ta slaugė, kuri tuo metu laisvesnė. Jeigu iš vakaro priėmime paimtas tyrimas, tai tada būna atspausdinti popieriniai atsakymai ligos istorijoje. Kad atsakymas iš laboratorijos paimtas, kas jį paėmė, neatžymima.

Liudytoja I. Z. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje slaugytojos padėjėja. Jos pareigos- slaugo gulinčius ligonius: keičia sauskelnes, maitina, prausia, o šiuo atveju pacientė A. V. buvo vaikštanti ir jos paslaugų jai nereikėjo. Vaistus dalinti jai nepriklauso. Žino, kad palata, kurioje gulėjo A. V., priskirta gydytojui V. V.. Darbą pradeda 15 valandą, o ryte – nuo 7.30 val. A. V. matė vieną dieną po pietų ir dar vieną dieną. Matė palatoje, pas ją būdavo lankytojų. Kitose skyriaus vietose neteko jos matyti. Su ja nebendravo, ji nieko jos neprašė. Nepasakytų, kad ji sunki ligonė. Ji sėdėdavo, kalbėdavo su savais, telefoną pastoviai rankoje laikydavo. Medikamentų šiai ligonei nedavė. Ar buvo pas ją gydytojas, nežino. Tarpusavyje slaugytojos kalbėjo, kad sunkesnis pacientas A. V., lyg tai dusindavo ją. Kiek ją matė, tai nepastebėjo, kad ji sunkiai kvėpuotų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos I. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 157-159). 2019-02-13 apklausta liudytoja I. Z., be kitų aplinkybių, parodė, kad 2018-02-16 budėjo nuo 15.30 val. iki 2018-02-17 9.00 val., taip pat budėjo ir 2018-02-18 nuo 7.30 val. iki 16.00 val. A. V. gulėjo (duomenys neskelbtini) palatoje. Kaip ir į visas palatas, ji užsukdavo pasižiūrėti laikas nuo laiko, rytais ir vakarais pateikdavo arbatą. Kiek kartų buvo palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), matydavo, kad pas A. V. būdavo lankytojų. Minėtoje palatoje gulėjo senyvo amžiaus moteris, kuriai reikdavo keisti sauskelnes, ką ji ir darydavo. Kol būdavo minėtoje palatoje, A. V. jai niekuo nesiskundė, neprašė pakviesti gydytojo, taip pat to neprašė ir ją lankę asmenys. Apie tai, kad A. V. būtų vėmusi jos budėjimo metu, nieko nežino. Tualetas yra palatoje, todėl gali būti, kad A. V. ir buvo nuėjusi į tualetą supykinus, tačiau ji apie tai nieko nežino. Kad A. V. veidas būtų išbertas, to nepastebėjo, dėl išbėrimo A. V. taip pat nesiskundė (2 t., b.l. 157-158). Paaiškino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytoja G. P. parodė, kad nuo vasario 16 d. gydėsi vienoje palatoje su A. V.. Ji išvis niekuo nesiskundė, atrodė visiškai sveika. Paklausė, dėl ko ji paguldyta, tai sakė, kad jai įtaria bronchitą arba plaučių uždegimą. Bet ji net nekosėjo, tik skundėsi, kad neskanus maistas. Vaikščiojo pati tik palatoje iki tualeto, po vaikščiojimo atsisėsdavo ant lovos, padūsaudavo truputį ir atsiguldavo. Jautėsi silpnai, bet ji nieko nevalgė. Sakydavo kad dūsta, bet jeigu jau plaučių uždegimas ar bronchitas, tai normalu. Visą laiką miegodavo arba būdavo „įlindus“ telefone. Požymių, kad jai būtų blogai kažkas, tai nebuvo visiškai. Ji pati tada buvo iš po komos ir visko neatsimena. Tą merginą lankė artimieji. Ji nesiskundė, kad išberta. A. jokių vaistų neleido, lašelinės nestatė. Pirmadienio rytą, labai anksti, ji pradėjo aimanuoti, neatsiliepė į jos kvietimą, pradėjo kažkokie traukuliai darytis, tai ji paspaudė mygtuką ir iškvietė seselę, o ši nubėgusi pakvietė budinčią gydytoją. Atėjo gydytoja, pamatavo cukrų ir labai greitai išvežė į reanimaciją. Nematė, ar matavo kraujospūdį, palatoje kardiogramos nedarė. Kai ją pačią perkėlė iš reanimacijos, tai per tą ilgąjį savaitgalį daktarė buvo vieną kartą atėjusi, o šiaip eidavo tik seselės, matuodavo jai cukrų. Daktarės, kuri buvo atėjusi, pavardės nežino. Pas A. V. daktaras nebuvo atėjęs. Buvo ilgasis savaitgalis ir ligoninėje buvo tik budintys daktarai, kurie nebuvo atėję.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba akušere ginekologe. 2017 m. į (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo, buvo atvykusi A. V. pasikonsultuoti dėl kontraceptinių tablečių, kadangi planavo lytinį gyvenimą ir norėjo sužinoti kaip apsisaugoti. Pacientė buvo atvykusi viena, jai jau buvo 18 metų. Pasikalbėjusi, surinkusi anamnezę, pervertusi poliklinikoje esančią jos asmens kortelę, patarė dėl kontraceptinių tablečių ir išrašė receptą. Kadangi išsirinko kontraceptinius vaistus, tai viską išklausinėjo, kraujo spaudimas buvo normalus, ligų, dėl ko jai nebūtų galima skirti šių medikamentų, nebuvo. Reikia surinkti duomenis, ar rūko, ar vartoja kokius nors vaistus, ar turi kažkokių nusiskundimų, ar šeimoje yra kokių ligų, kraujagyslių ligų, infarktų, tromboembolijos. Klausimų į ligos istoriją nerašo, yra įrašomas kraujo spaudimas ir ar yra tromboembolinė rizika. Jeigu yra tromboembolija, neskiriami. Pagal pateiktus A. V. atsakymus duomenų, dėl ko nebūtų galima skirti kontraceptines tabletes, nenustatė. Skiriant šį vaistą neprivaloma atlikti jokių tyrimų. Buvo parinktas (duomenys neskelbtini) vaistas, nes jame mažos kontraceptikų dozės, jos susideda iš dviejų sudėtinių dalių ir pradedama nuo mažų dozių. Pacientė dar pati nežinojo ar vartos, atėjo tik konsultacijai, bet prašė išrašyti receptą. Pakartotinai konsultacijai nebuvo atėjus ir, jei vaistas tinka, neprivalo ateiti. Pasakė A. V. apie galimus šalutinius poveikius, visada duoda lankstinuką, kur viskas surašyta kada reikia nutraukti šio medikamento vartojimą Ar L. V., gydosi (duomenys neskelbtini) klinikoje- nežino, tačiau pas ją nesilanko. A. V. vaistus (duomenys neskelbtini) tikrai nebūtų rašiusi, jeigu būtų žinojusi, kad jos motina gydėsi nuo tromboembolijos. Visada skirdama tokius vaistus pabrėžia, kad jeigu ką nors sužinos dėl pateiktų klausimų, visada gali grįžti pasakyti, bet šiuo atveju negrįžo, nepasakė. Visada nurodo kontraceptikų šalutinius poveikius, stengiasi duoti lietuvių kalba knygutes, kur yra daug informacijos, kaip elgtis atsiradus šalutiniams poveikiams, kada vartojimą nutraukti. Kad vartoja kontraceptikus, tai pacientas privalo visada pasakyti gydytojui. Kad tai yra vaistas, A. V. žinojo, nes receptinis.

Liudytoja J. V. parodė, kad yra gydytoja pulmonologė, 2006 metais gavusi licenciją ir nuo tų pat metų dirba Kauno universitetinėse klinikose, pulmonologijos skyriuje, pati kuruoja sergančius plaučių embolija pacientus, per metus tokių pacientų turi apie 250 ir tikrai turi patirtį su sergančiais plaučių embolija. 2019 metais, išnagrinėjusi A. V. medicininę dokumentaciją, pateikė atsakymą į klausimus Pacientų žalai padarytos žalos nustatymo komisijai. Jai buvo atsiųsta ligos istorijos kopija, visų tyrimų kopijos. Šiai institucijai duotą išvadą palaiko. Tyrimo metu nustatė, kad pacientė, jauna moteris, kuri atvyko į priėmimo skyrių, jos nusiskundimai buvo: sausas kosulys, gerklės skausmas, silpnumas. Pacientė buvo apžiūrėta priėmimo skyriuje, buvo diagnozuota ūmaus bronchito diagnozė ir pacientė buvo stacionarizuota į vidaus ligų skyrių. Gydytojai ją apsižiūrėjo, surinko anamnezę, buvo palikta ūmaus bronchito diagnozė. Pacientė, pagal įrašus ligos istorijoje, jautėsi pakankamai neblogai ir nuo vasario 16 dienos ligos istorijoje jokių gydytojų įrašų nėra. Todėl yra daroma tiktai prielaida, kad ko gero galbūt pacientė iš tiesų jautėsi gerai ir įrašai nebuvo atliekami ligos istorijoje. Būklė pablogėjo jos vasario 19 dieną, ji buvo rasta palatoje be sąmonės su kritusiu spaudimu, su tachikardija ir buvo perkelta į intensyvios terapijos skyrių. Ten ją konsultavo neurologas, būklė nebuvo aiški, buvo kviestas neurologas, kuris pasisakė už galimai neurologinę kažkokią tai simptomatiką ir buvo taikytas gydymas, tačiau pacientė gydymo eigoje mirė. Ji teikė išvadą, kad pradinė guldymo diagnozė ir pradinė diagnozė, kuri buvo nustatyta skyriuje, atitiko esamą pacientės būklę, atitiko pacientės nusiskundimus, jos širdies veiklą, padarytus tyrimus, rentgeno nuotrauką, atitiko elektrokardiogramą ir diagnozė ūminis bronchitas iš tų duomenų tikrai buvo nustatyta teisingai. Kai pacientei vyko jau sąmonės netekimas ir buvo perkelta į reanimaciją, tenai jau keitėsi pacientės klinikinė būklė, tyrimų parametrai ir kardiograma jau buvo visiškai kita. Elektrokardiogramoje buvo akivaizdžiai dešinės širdies perkrovimas, kas leistų pasisakyti už plaučių emboliją, tačiau apie tai, kad ši diagnozė buvo svarstyta reanimacijoje, ligos istorijoje esančiuose įrašuose nėra. Gydytojai reanimacijoje svarstė apie neurologinę būklę, svarstė detoksikaciją ir iš esmės pacientei nebuvo skirtas embolijos gydymas tame paskutiniame etape. Įrašant diagnozę medicininiuose dokumentuose naudoja patvirtintą ligų klasifikaciją ir turi įvardinti kodais. Kodavimas ūminis bronchitas nepatikslintas, reiškia, kad pati liga bronchitas yra, tačiau negalima pasakyti jo kilmės.

A. V. ligos istorijoje matė 2018-02-15 ir 2018-02-19 užrašytas elektrokardiogramas. Pirmojoje kardiogramoje (vasario 15 d.) matomi minimalūs pakitimai, tokius pakitimus rastų kas ketvirtam-penktam žmogui, tai ne tie pakitimai, kuriuos reikėtų gydyti (ne miokardo infarktas, embolija). 2018-02-19 elektrokardiograma absoliučiai skirtinga, buvo elektrokardiograminiai pokyčiai, kurie jau leido sakyti, kad yra perkrauta dešinioji širdis, vadinasi yra kažkokia kliūtis, greičiausiai plaučių kraujotakoje. Dešiniosios širdies perkrovimas gali būti esant infarktui ir tam tikroms kraujotakos ligoms, bet jis tikrai leido daryti prielaidą, kad gali būti įvykusi embolija. Plaučių arterijos embolija kaip diagnozė yra kažkokios tai ligos komplikacija. Tai nėra jaunimo liga. Ją įtarti galima tada, kai žmogui yra apribotas judėjimas, galbūt sunki operacija, galbūt po traumos, galbūt vėžiniai susirgimai, gal cukrinis diabetas, nėštumas, trombofilijos ir visi kiti dalykai. Pirminiai A. V. apžiūros duomenys, elektrokardiograma tikrai neleido įtarti, kad jai yra embolija. Jie visi susiję su ūmaus bronchito diagnoze-karkalai plaučiuose, dusulys gali būti prie ūmaus bronchito. Jeigu dusulys yra embolijos dusulys, jis turėjo tęstis ilgą laiką ir būti nepraeinantis, negalėjo būti kažkokiais priepuoliais, jį turėjo lydėti saturacijos kritimai, o šiuo atveju tyrimo rezultatai buvo norma-99 (sveiko žmogaus deguonies įsisotinimas 97-99), turėtų būti kartu su dažna širdies veikla. Esant embolijai dusulys, kaip diagnostinis, vertinamas kartu su širdies veiklos padažnėjimu, kvėpavimo padažnėjimu, gali būti kosulys, gali būti krūtinės skausmas, gali būti kraujo atkosėjimas, galvos svaigimai. Medicinoje naudojama „(duomenys neskelbtini)“ yra pagalbinė lentelė, orientacinis aprašas, leidžianti įvertinti embolijos tikimybę konkrečiu atveju. Lentelėje yra pateikiami klausimai-atsakymai ir pagal balų sumą galima orientuotis, kokia tai įvyko, jeigu įvyko, embolija. Pagal šią lentelę embolijos tikimybė šiai pacientei būtų ypatingai maža.

Dėl galimo trombofilijos paveldimumo, supažindinus ją su A. V. motinai buvusiu susirgimu, paaiškino, kad trombofilija gali būti paveldima. Trombofilijų, kol neįvyksta trombozė, dažniausiai pacientai nežino ir jų susekti be specialių brangių genetinių tyrimų neįmanoma. Jeigu ginekologė žinojo, kad mamai yra įvykusi trombozė, tai ji labai rizikavo skirdama dukteriai kontraceptiką (duomenys neskelbtini) , jos supratimu, neturėjo to daryti, nes jie padidina embolijos riziką. Kontraceptikų naudojimas embolijų riziką padidina maždaug apie 6 kartus. Jauniausia kontracepciją naudojanti pacientė jos praktikoje buvo 41 metų, tačiau dėl vartojamo kontraceptiko pacienčių antplūdžio nėra. Pacientė, vartodama kontraceptikus, vienareikšmiškai didino savo riziką ir jeigu dar iš tiesų buvo trombofilija, kas buvo pacientės mamai, tai ji labai stipriai pasididino savo riziką embolijai.

Kompiuterinę tomografiją, kuri jau šimtu procentų patvirtina, ar yra embolija, skiria tik tada, kai įtaria šią diagnozę. Kompiuterinė tomografija nėra toks paprastas tyrimas ir yra labai didelė apšvita, tai jauno paciento siųsti kompiuterinei tomografijai vien dėl patikrinimo nesiunčia. Skiriant tokį tyrimą įvertina simptomų visumą–dusulys, kuris būna labiau pastovesnis, o ne priepuoliai, širdies dažnio padidėjimas, kvėpavimo dažnio padidėjimas, saturacijos mažėjimas, krūtinės skausmas, pakitimai elektrokardiogramoje, taip pat paciento anamnezę-ar buvo operacijos, traumos, kokios ligos, ką jis pats prasirgo, gal traumos buvo įvertina kompleksiškai ir tik tada sprendžia skirti tokį tyrimą. Diagnostinis tyrimas pirmiausia atliekamas kompiuterine tomografija arba plaučių scintigrafija. Kompiuterinė tomografija skiriama trijų gydytojų konsiliumu ir turi būti aiškiai parašoma, kokiam tikslui (kokiai ligai diagnozuoti) jis skiriamas. Plaučių ligų yra be galo daug ir turi pateikti užklausą radiologui ko jam ieškoti. Šiam tyrimui reikėtų, kad būtų padaryta rentgenograma ir inkstų funkcijos tyrimai, kadangi kontrastas jodo pagrindu, kuris leidžiamas kompiuterinės tomografijos metu, galėtų pabloginti inkstų funkciją. Klinikinėje praktikoje šie tyrimai nebūtini ir jų nedaro prieš kompiuterinę tomografiją.

D-dimero tyrimas yra skiriamas kai įtariama embolija, tačiau teigiamas D-dimero tyrimas nepasako, kad yra embolija tikrai, gali reaguoti į plaučių uždegimą, į plaučių infekciją, šlapimo takų infekciją, miokardo infarktą, kažkokias kitas sunkias būkles infekcinės priežasties, kardiologines patologijas. D-dimero nebuvimas (neigiamas tyrimas) pasisakytų, kad embolijos nėra. Jo diagnostinė vertė yra pakankamai menka, nes yra kiti diagnostiniai tyrimai, tai nėra specifinis tyrimas, patvirtinantis emboliją. D-dimero darymas iš esmės atėjęs iš anksčiau, kai neturėjo kompiuterinės tomografijos, bet tas buvo prieš kokius dešimt metų.

Koagulogramos tyrimas rodo kokie yra paciento įprastiniai krešumo rodikliai, bet jų sutrikimas jokiu būdu nepasisakys apie plaučių emboliją ir faktiškai esant embolijoms netiria šitų rodiklių.

Kraujo dujų tyrimas parodo tiktai kokio laipsnio yra sutrikimas deguonies organizme, Jis nėra specifinis embolijai, jis tik parodo, kad yra sutrikusi dujų apykaita, bet priežasties absoliučiai nenurodo. Ta prasme blogas tyrimas jis nepasakytų, kad yra embolija.

Iš šitų trijų kraujo tyrimų, sprendžiant dėl embolijos, reikšmingas būtų arterinio kraujo dujų tyrimas, bet jis daromas tada, kai yra maža saturacija, jeigu matavimas yra mažiau 88-89, kitu atveju arterinio kraujo tyrimas bus normos ribose, ir jis parodytų, kad yra kažkokia priežastis dėl ko organizmas negauna pakankamai deguonies ir reikalingas tolesnis tyrimas.

Troponino kiekio tyrimas specifiškesnis širdies ligoms, tiek pačio širdies raumens, tiek infarkto atveju. Embolijai diagnozuoti nedaro troponino tyrimo. Troponino rodiklis yra absoliučiai nespecifinis, jis gali būti prie uždegiminių ligų, kažkoks neurologinės ligos pablogėjimas. Esant padidėjimui reikėtų ieškoti padidėjimo priežasčių, žiūrėti kardiosistemą, atlikti kardioechoskopiją kas galėtų duoti daugiau žinių dėl širdies raumens būklės. Radusi troponino padidėjimą ir neradusi širdies pažaidos, nedrįstų sakyti, kad tai embolija. Virusinis bronchitas gali sukelti širdies raumens pažeidimą.

Kolapsas, alpimas esant plaučių embolijai, iš esmės būna tada, kai būna užkemšama labai didelė kraujotakos dalis, tai jau yra masyvios embolijos požymis, kai jau yra labai dideli trombai. Šiuo atveju alpimas ligos istorijoje nėra pakankamai detaliai dokumentuotas, kiek atsimena, tiktai pažymėta, kad atsiėdus alpo, tačiau kaip jis atrodė-ar buvo sąmonės netekimas, kokia trukmė, ar pacientė greitai atsigavo, ar ji buvo orientuota, duomenų nėra. Alpimo priežasčių jaunam žmogui yra įvairių, gali būti ir neurologinio pobūdžio. Kad alpimas būtų patvirtintas simptomas, turi turėti kažkokią klinikinę išraišką. Alpimas turėtų būti su sąmonės sutrikimu, turėtų būti klinikinis vaizdas, kai būna nagai pamėlynuoja, veidukas pasidaro pilkšvo, melsvo atspalvio, kvėpavimo padažnėjimas, tai patys tokie pradiniai duomenys, kai pacientui yra rimtesnė kažkokia situacija kurias reikia tikslinti dėl ko ji įvyko. Esant bronchitui alpimas nebūdingas.

Iš A. V. ligos istorijoje esančių įrašų- dusulys, alpimas, kolapsas, pakitimai plaučiuose- tikrai nebūtų įtarusi embolijos, nes ji nebūdinga pacientės amžiui, nebūdingas klinikinis statusas, nebuvo požymių, kurie sakytų vienareikšmiškai, kad yra embolija ir viskas. Tokie simptomai nėra vien embolijos, jie būtų tokie patys ir kitos plaučių ligos. Kiekvienas simptomas turi būti patvirtintas ir laboratorijos tyrimais. Šiuo atveju buvo pakitimai plaučiuose, gerklės skausmas, dusuliukas, kuris prie ūmaus bronchito gali būti, pacientei plaučiuose buvo girdimi sausi karkalai, o embolijos metu plaučiuose nieko negirdėti.

Pacientė turėjo dideles rizikas, turėjo kontracepciją, ko iš esmės niekas nežinojo, turėjo ko gero įgimtas trombolijas ir ko gero įvyko tokia komplikacija. Kiekvienam jaunam žmogui, kuris atvyko su kosuliukais, praeinančiais dusuliukais kur nėra kardiogramų ir rentgenų pakitimų, nėra deguonies kritimo, galvoti apie emboliją nėra pagrindo.

Praktikoje labai daug pakartotinos embolijos atvejų ir skyrus gydymą. Kraujo krešėjimo mechanizmai nėra pakankamai ištirti. Gydymas yra skystinančiais medikamentais. Paciento rizika tinkamo gydymo atveju gal sumažėja iki 8-10 procentų, bet išgelbėjami nevisi, priklauso nuo pažeidimo laipsnio, nuo paciento kraujotakos būklės. Dažniausiai dešinė širdies veikla maždaug atsistato ar bent pagerėja per mėnesį-du, ženklesni pagerėjimai galimi maždaug per 6 mėnesius arba išlieka tam tikri pakitimai visam gyvenimui.

Stacionare per tris dienas paciento būklės medicininė dokumentacija peržiūrima ir vertinama kas pakito per tris dienas, kokie tyrimai, gal dar kažkokie nusiskundimai atsirado, gal pacientas prisiminė kokį atvejį ir per tris dienas turėtų būti parašyta klinikinė diagnozė. Šiuo atveju ūmaus bronchito diagnozė buvo priėmimo skyriuje ir stacionare liko tokia pati. Pacientė turėjo būti tiriama toliau, viena iš priežasčių, tai yra infekcija organizme. Dažniausiai pacientus prie stebimų priskiria tada, kai yra sunki, nestabili paciento būklė, o šiuo atveju, pagal ligos istorijoje esančius įrašus, pacientė jau kitą rytą ji jautėsi gerai, ko gero vaikščiojo po skyrių, tikrai tikėtina, kad užėjo budintys daktarai į palatą pasiteirauti kaip ji, atvykusi nauja pacientė, jaučiasi, ir tokiam aktyviam stebėjimui, kai pacientas vaikšto ir yra jaunas žmogus, nėra tikra, kad jis būtų paskiriamas aktyviam stebėjimui. Jeigu elektrokardiogramoje pusės milimetro pakitimus, ar dar mažesnius mes pradėtų tyrinėti, tai pacientai turėtų gyventi ligoninėse neišeidami iš jų, tai nėra tie pakitimai dėl elektrokardiogramos dėl kurios keltų paniką. Troponino padidėjimas tikrai buvo, mano, kad budintys daktarai turėjo tikrai pakankamai laiko tikslinti, ar vis dėl to ta versija, kad tai yra sukeltas bronchito troponino padidėjimas yra teisinga. Nustatytai bronchito diagnozei pritaria, iš tų tyrimų duomenų ir pačios pacientės klinikinių duomenų būtų rašiusi tą patį. Jeigu iš tiesų buvo troponino pakitimas, gydytojai galėjo imtis daugiau iniciatyvos ir per tris dienas tikslinti diagnozę. Intensyvios terapijos skyriuje, kai jau buvo ryški dešinės širdies perkrova su kraujospūdžio kritimu, mano, kad embolijos diagnozė jau buvo vienareikšmiškai akivaizdi ir faktiškai ji nebuvo įvertinta, nes jeigu būtų įvertinta, tai būtų skiriamas gydymas ir galbūt tuo metu pacientė būtų turėjusi šansą išgyventi. Jeigu kardiogramos darytos po gaivinimo, ar gaivinimo metu galbūt galėtų būti tokie pakitimai. Mano, kad priėmimo skyriaus gydytojai, skyriaus gydytojai, tikrai negalėjo įtarti plaučių embolijos.

Ekspertas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo specialybė teismo medicinos gydytojas. Praktikuotis kaip vidaus ligų gydytojui, kardiologui, pulmonologui netekę. Į jo specialybę įeina gyvų asmenų tyrimai, mirusių asmenų tyrimai, deontologinės ekspertizės tyrimai. Deontologinių ekspertinių metodikos nėra patvirtintos, yra nusistovėjusi praktika.

Ekspertizės akto Nr. EDM 45/2018 (01) ir ekspertizės akto Nr. EDM 12(53)/2021 (01) išvadas tvirtina. Ekspertizės aktą Nr. EDM 45/2018 (01) pasirašę trys ekspertai: tai jis, profesorius S. V. ir gydytoja S. N.. Ekspertizės aktą Nr. EDM 12(53)/2021 (01) pasirašiusio ir dalyvavusio V. K. specializacija tokia pati kaip ir jo. Atliekant komisijinę ekspertizę, visi komisijos nariai atsakinėja į klausimus kartu komisijos posėdžio metu, o ne kuris nors vienas atskirai į kurį nors klausimą. Kadangi tokio pobūdžio ekspertizės yra skiriamos jų įstaigoje, kai sprendžia klausimus, susijusius su gydymo kokybe, visada kviečia atitinkamus specialistus iš kitų įstaigų. Ekspertizių aktų išvadas tvirtina.

EKG pakitimai, rodantys dešinės širdies pusės perkrovą, nėra specifinis požymis rodantis tromboemboliją, tai vienas iš požymių, bet reikėtų įvertinti visų įmanomų požymių visumą.

Troponino tyrimo rezultatas faktiškai rodo tai, kad yra kažkokia ūmi organizme būklė, susijusi su širdies kraujagyslių veikla ir reikia ieškoti tos būklės priežasties, gavus atsakymą, kad jis aiškiai padidėjęs, tai reikėtų suklusti. Vien tik šio tyrimo įvertinimas, ar neįvertinimas lemiamu veiksniu diagnozuojant plaučių arterinę tromboemboliją nebūtų, nes iš vieno požymio spręsti nėra galimybės, bet jis yra svarbus ir patvirtina, kad yra rimta ūmi patologija.

Tyrimas plaučių arterijų kompiuterinis tomografas faktiškai būtų jau galutinis įrodantis ir patikslinantis tromboembolijos pobūdį. Jis nėra specialistas šioje srityje (dėl plaučių tromboembolijos), todėl atsakyti, ar gali rodyti masyvią ir nemasyvią tromboemboliją, kaip sparčiai gali keistis kraujo prisotinimo deguonimi tyrimo rezultatas plaučių embolijos vystymosi atveju, negali. Lengvo-vidutinio sunkumo tromboembolija, jeigu negydoma, be abejo pavojinga.

Simptomai kraujo tūrio sumažėjimas, pasikartojantis alpimas, kolapsas, kurie buvo užfiksuoti ligoninės priėmimo skyriuje nežinant jų priežasties, yra sveikatai pavojingi. Tačiau šiuo atveju kraujo tūrio sumažėjimas yra preliminari diagnozė, kuri buvo nustatyta dar pradiniame etape ir nepaaiškintos aplinkybės, kraujo tūrio sumažėjimas turėtų būti šalutinis požymis esant kažkokiai priežasčiai, nukraujavimui, o tos priežasties ligos istorijoje nenurodyta. Daugiau nerimo turėtų būti dėl alpimo. Preliminariai nebuvo parašyta, nuo ko pacientas alpsta. Vien dėl tokių simptomų (kraujo tūrio sumažėjimas, pasikartojantis alpimas, kolapsas) buvimo negalima galvoti, kad jie pavojingi gyvybei, tačiau tai rodo, kad yra signalas, kad yra problema, kurią reikia nustatyti. Jeigu pacientas skundžiasi alpimu, tai gydytojas turi pasidomėti kitais požymiais, tyrimų rezultatais ir ieškoti alpimų priežasties. Ar yra patvirtinti gydytojų veiksmų algoritmai dėl šių simptomų tyrimo(duomenys neskelbtini) , turėtų atsakyti akreditavimo tarnyba, o bendrų nėra, kiekviena ligoninė gali juos nusistatyti.