Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžio išteisintojo G. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė gydytojo pulmonologo konsultacine išvada ir ją pateikusio medicinos mokslų daktaro M. Z. paaiškinimais, išsamiai neanalizuodamas ekspertizės aktų turinio surinktų įrodymų kontekste ir tai lėmė netinkamą inkriminuoto kaltinimo interpretaciją ir nepagrįstą G. K. išteisinimą. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar G. K., kaip vidaus ligų gydytojas, atliko visus būtinus veiksmus, leidžiančius objektyviai teigti, kad pacientės sveikatos būklė buvo visiškai aiški, nereikalaujanti papildomo stebėjimo bei tolimesnių tyrimų. Aplaidus ir nerūpestingas vos pilnametystės sulaukusios pacientės palikimas trims dienoms be kvalifikuotos medicininės priežiūros lėmė jos mirtį. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas tik hipotetiniu pagrindu nurodė, jog pati A. V. nevykdė savo, kaip pacientės pareigos, bendradarbiauti su gydytoju ir išsamiai atskleisti savo sveikatos būklę: nurodyti vartojamus vaistus ir pan. G. K. ne tik, kad nevertino A. V. būklės kaip neaiškios, bet netgi sukonkretino pirminę diagnozę iki ūminio bronchito, nors tam nebuvo pakankamai duomenų. G. K. nusikalstamas nerūpestingumas nulėmė pacientės mirtį, nors ji mirė ir ne jo budėjimo metu. Šiuo atveju priežastinis ryšys nenutrūko nei dėl pacientės neva menko bendradarbiavimo su G. K., nei dėl kitų vėliau budėjusių gydytojų veiksmų (neveikimo). Apie priežastinio ryšio nebuvimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei G. K. savo, kaip vidaus ligų gydytojo, pareigas būtų atlikęs tinkamai. Šiuo aspektu nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje tik apibendrino pateikto apeliacinio skundo argumentus ir formaliai jiems pritarė, įrodymai liko neišdėstyti ir neaptarti, o tai rodo, šio teismo šališkumą. Tai, kad pacientei reikėjo atlikti papildomus tyrimus dėl nepakankamai aiškios sveikatos būklės, pripažinta net trijuose ekspertizės aktuose, kurių teiginius apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas tik selektyviai apsiribojo pavieniu ekspertizės akto Nr. pEDM 14(55)/2024(01) teiginiu, kad tuo metu buvę objektyvūs medicinos duomenys pavirtino ūminio bronchito diagnozę, kurią ir nustatė išteisintasis. Analogiška išvada padaryta ir konsultacinėje išvadoje, tačiau nei konsultantas, nei apeliacinio teismo teisėjų kolegija neįvertino, kad ši išvada padaryta turint tik dalį duomenų. G. K. turėjo paskirti reikiamus tyrimus, gauti papildomus duomenis ir juos įvertinti, tačiau to nepadarė. Taigi G. K. veiksmai sukėlė didelę žalą - netinkamą gydymo krypties parinkimą, tolesnę nepriežiūrą ir pacientės mirtį. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl G. K. abstrakčius paaiškinimus, priešingai nei ekspertų, laiko patikimais ir teisingais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp G. K. veiksmų ir pacientės A. V. mirties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priežastinį ryšį analizavo tik BK 132 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau priežastinis ryšys BK 229 straipsnio sudėties kontekste liko neaptartas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar G. K., nepaskyręs reikiamų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pacientei A. V., nepalikęs jos stebimų pacientų priežiūrai ir tinkamai nesutvarkęs jos ligos istorijos, nepadarė jai didelės žalos, nes būtent tai lėmė nepakankamai veiksmingą (efektyvų), nekokybišką gydymą bei tolimesnę pacientės nepriežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp G. K. veiksmų analizavo pernelyg siaurai, o tai nuėmė neteisėto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Be to, kasatorė pažymi kad byloje priteista proceso išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama, nes nei bylos apimtis, nei sudėtingumas, jos specifika, trukmė ar kitos aplinkybės neleidžia advokato darbo įvertinti beveik 37000 Eur. Jos nuomone, byla nebuvo rezonansinė, nesulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ar žiniasklaidos dėmesio, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiškinimo klausimai, net nebuvo būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalis).