Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Čiurlionio fondo investicijų ieškinį atsakovui S. A. J. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Čiurlionio fondo investicijų atstovas advokatas Edmundas Kisielius teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Ieškinys sietinas su sutartinių įsipareigojimų nesilaikymu. Ieškovas organizuoja įvairius renginius, akcijas, edukologinius, meninius projektus ir kt. Šios veiklos reikalauja nemažai išlaidų, todėl ieškovas savo veiklą gali vystyti tik iš rėmėjų teikiamų lėšų. Ieškovui negavus suplanuotų lėšų, tai neigiamai atsiliepia ieškovo veikloje. Šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo pervesti susitartą sumą, o ieškovas įsipareigojo garsinti ir visur minėti rėmėjo vardą. Ieškovas sudarydamas sutartį turėjo būti atidus, įvertinti savo galimybes. Sutartis sudaryta laikotarpiu, kai atsakovo-ūkininko derlius jau nuimtas, todėl ieškovas sutartyje nurodydamas, kad ieškovui gali skirti 1200 Eur paramą, jau žinojo savo finansinę padėtį. Sutartiniai įsipareigojimai nėra dovana. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl likusios sumos sumokėjimo, siūlė sumažinti atsakovo mokėtiną sumos dydį, tačiau atsakovas sumokėti atsisakė. Raginimas sumokėti buvo siunčiamas atsakovui ir per advokatą. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. A. J. nurodė, kad jam paskambino iš Nacionalinės žemės ūkio ministerijos ir telefonu pranešė jog pas jį atvyks atstovė, kokiu klausimu nedetalizavo. Atvykus atstovei su gėlėmis, saldainiais ji prisistatė, kad yra J. S. Čiurlionio fondo investicijų direktorė ir prašė paremti fondą. Jis nurodė, kad metai sudėtingi, todėl tų pinigų neturi, bet sakė, kad ateityje kiek galės stengsis paremti. Neturėjo daug laiko apsispręsti paaukoti ar ne. Tuo metu manė, kad jei bus geri metai galės paremti 1200 Eur. Jis pagal atstovės pateiktą laiptelį pasižiūrėjęs ir įrašė tą sumą. Atstovė iš karto padavė pasirašyti sutartį, kas ten konkrečiai smulkiai surašyta jis neperskaitė, neturėjo laiko skaityti tų visų sutarties sąlygų, Neatkreipė dėmesio, kad jis įsipareigojo sumokėti per 10 dienų, tada jam paskambino ir prašė pervesti pinigus, tada kai pardavė karvę pervedė Čiurlionio fondo investicijoms 500 Eur. 2017 m. buvo itin prasti metai, prastas derlius. Negavęs pajamų negalėjo ir dovanoti daugiau, kiek galėjo padovanojo. Vėliau jis iš advokato kontoros gavo raštą, kad yra skolingas ieškovui 700 Eur. Jis iš karto skambino direktorei, bet ji vis neatsiliepė. Kai gavo dokumentus iš teismo, pasidomėjo ir iš kitų ūkininkų sužinojo jog iš Šilalės keturi žmonės taip apgauti. Pasirašydamas sutartį nemanė, kad gali reikalauti dovanos, kiek galėjo tiek ir davė. Jis niekur kviečiamas į jokius renginius nebuvo, kad jis bus reklamuojamas renginiuose nesitarė. Tai, kad jis buvo nurodytas tose afišose neturėjo jokios materialinės ar kitos naudos. Jis paramą davė, kadangi jautė pareigą paremti. Jis yra visuomeniškas, greideriuoja kelius, pataiso, todėl nori padaryti gera kitiems. Kam konkrečiai, kokiem renginiams jis aukoja lėšas nežinojo, jam nesakė. Prašo teismo atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 16 d. sudarė Paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią ieškovas Čiurlionio fondo investicijos įsipareigojo vykdant fondo veiklą pristatyti rėmėją, o atsakovas įsipareigojo pervesti 1 200 Eur paramą. Ieškovas 2017 m. lapkričio mėn. pervedė ieškovui 500 Eur paramą, likusios sutartyje numatytos 700 Eur paramos nebepervedė.

Ieškovas teigia, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, likusios 700 Eur paramos sumos nebepervedė, nors ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – įrašė atsakovą į renginių kvietimus, programas, afišas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina sutarties laisvės principą ir numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, taip pat rėmėsi nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Atsakovas pripažino, kad norėdamas paaukoti ieškovui sudarė Paramos sutartį bei savo noru paaukojo ieškovui 500 Eur. Dėl pasikeitusios finansinės padėties nebegalėdamas toliau remti ieškovo sutartyje nurodytos likusios 700 Eur sumos nebepervedė bei teigia, jog jokiuose teisės aktuose nenumatyta pareiga privalomai teikti paramą ir reikalavimas priteisti labdarą per prievartą iškreipia savanoriškumo ir neatlygintinumo principus taikomus labdarai ir paramai.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovo argumentais dėl šalių sudarytos sutarties galios šalims (CK 6.189 straipsnis 1 dalis). Valstybės pripažįstamas sutarties laisvės principas suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Kiekvieno konkretaus teisminio ginčo atveju, pripažįstant sutarties šalių autonomijos teisę sudaryti sutartis atitinkamomis sąlygomis, būtina nustatyti, ar šalys sudarė sutartį, kuri, nors įstatymuose ir nenumatyta, bet jiems neprieštarauja, ar sutartį, kurios sudarymas, keitimas, vykdymas, nutraukimas reglamentuojamas konkrečiu įstatymu. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atvejais bylą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti sutarties atitiktį bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), o kada šalių sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama pagal konkrečią sutarties rūšį reglamentuojančią teisę (CK šeštoji knyga IV dalis), sudarytos sutarties sąlygos patikrinamos ir pagal atitinkamą teisę.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į šalių sudarytos sutarties – Paramos sutarties, prigimtį, tikslą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių sudaryta Paramos sutartis kvalifikuotina pagal CK 6.476 straipsnį reglamentuojantį aukos (paramos ar labdaros) teisinį institutą. CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą - pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Kadangi aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal CK6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. CK6.476 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vienintelė šios taisyklės išimtis - aukoms netaikomas CK6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Paramos sutartis, kaip ir dovanojimo sutartis, yra realinė sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo daikto (šiuo atveju tam tikros pinigų sumos) perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo momento, nepriklausomai nuo sutarties formos (CK 6.181 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo išdėstytais teiginiais, kad paramos teikėjui atsisakius suteikti paramą, paramos gavėjas neturi teisės reikalauti prievolės vykdymo natūra, t.y. teismine tvarka reikalauti įpareigoti paramos teikėją suteikti paramą. Lietuvos Respublik?s labdaros ir paramos įstatymas reglamentuoja paramą kaip paramos teikėjų savanorišką ir neatlygintiną, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimą šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. Labdara ir parama gali būti teikiama neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas. Kadangi lėšos ieškovui taip ir nebuvo perduotos, pažadas perduoti turtą-lėšas ateityje galėtų būti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai, nepaisant to, jog susitarimas buvo įformintas Paramos sutartimis. Nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta labdarą gaunančioms organizacijoms teisė, galimybė priverstinai išieškoti sutartą nesumokėtą paramą (auką, labdarą). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 700 Eur nesumokėtą paramą (auką, labdarą) pagal Paramos sutartį, yra visiškai nepagrįstas. Dar kartą pabrėžtina, kad parama – tai paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas, ir paramos teikimas negali būti vertinamas kaip prievolė, t. y. negali kilti prievolė teikti paramą.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Pramos sutarties 2.2.2.punktu įsipareigojo paaukoti ieškovui 1200 Eur sumą, ieškovas atsakovą pristatė visiems, ieškovo rengiamuose renginiuose dalyvaujantiems asmenims, organizacijoms, įmonėms, atsakovas buvo įrašytas į renginių kvietimus, afišas, programas.

Vadovaujantis CK 6.465 straipsnio 2 dalimi, pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Taigi paramos davėjui atsisakius suteikti sutartyje aptartą paramą, vienintelis galimas gavėjo interesų gynybos būdas yra reikalavimas dėl nuostolių, jei tokie buvo patirti, atlyginimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2011-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1903/2011; 2014-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1921/2014; kt.). Pabrėžtina, kad aptartų nuostolių dydis yra įrodinėjimo objektas ir savaime negali būti laikomas atitinkančiu paramos, kurią buvo atsisakyta suteikti, sumą.

Kaip jau minta, Lietuvos Respublik?s labdaros ir paramos įstatymas reglamentuoja paramą kaip paramos teikėjų savanorišką ir neatlygintiną, atsakovui atsisakius suteikti Paramos sutartyje numatytą paramą, ieškovas turi teisę atsakovo reikalauti atlyginti nuostolius, jei tokie buvo patirti. Vis dėlto ieškovas nors ir nurodo, kad pristatė atsakovą kaip rėmėją, siuntė atsakovui kvietimus, tačiau reikalavimo dėl patirtų nuostolių nereiškė ir jokių aplinkybių apie patirtus nuostolius, jų dydį nenurodė bei juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodė atsakovas, jis paramą ieškovui teikė gera valia, norėdamas paremti ieškovą – Čiurlionio fondo investicijos, ir, suteikdamas ieškovui 500 Eur paramą, jokios materialinės ar ne materialinės naudos negavo ir jos nesiekė bei į jokius ieškovo organizuojamus renginius kviečiamas nebuvo.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo tikslinga atmesti, kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 430 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 430 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Čiurlionio fondo investicijos ieškinį atsakovui S. A. J. atmesti.

Priteisti atsakovui S. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Čiurlionio fondo investicijos, juridinio asmens kodas 300643113, 430 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.