Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. F. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo V. F. ieškinio atsakovei J. F. dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo trūkumams pašalinti, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl trūkumų šalinimo instituto naudojimo (ne)pagrįstumo.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens teisės kreiptis į teismą taisyklės pareiškimo (ieškinio) prasme nurodytos CPK 135 straipsnyje. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 110-111 straipsniai), ieškinyje, be kita ko, nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, CPK normos imperatyviai nustato ieškiniui (pareiškimui) keliamus reikalavimus.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad faktiškai teismas ieškovą įpareigojo reikšti materialųjį reikalavimą - „nustatyti kito asmens tėvystę“.

9. Šiuo aspektu svarbu tai, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

10. Akcentuotina, kad teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1005-180/2017).

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo teisine strategija ir mano, kad apylinkės teismas netikslingai išnaudojo teisinį įrankį – trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėdamas susidariusią teisinę situaciją apeliacinės instancijos teismas mano, jog apylinkės teismas pernelyg griežtai vertino ieškinio priėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo pozicija buvo aiški, manytina, kad tokia situacija iš esmės nesudaro kliūčių tolimesniam bylos procesui (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Preliminariai vertinant ieškinio turinį, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovui yra realiai neįgyvendinamas, nes ieškovui nežinoma kokiam asmeniui tokį reikalavimą –„nustatyti kito asmens tėvystę“ reiktų reikšti. „Kito asmens“ identifikavimas galėtų būti atliekamas vertinant atsakovės byloje pateiktus duomenis, galbūt bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų ir kt. įrodymai.

12. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti trūkumai ir teisinė situacija vertintini bylą išnagrinėjus iš esmės (nustatytas kitas asmuo, ar ne), priimant atitinkamą procesinį sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti ieškovo V. F. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.