Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. V., jo atstovui advokatui V. Z., atsakovo atstovei V. A., trečiajam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams savaitraščiui „Druskonis“, UAB „Druskininkų savaitė“, trečiajam asmeniui R. B. dėl orumo ir garbės gynimo bei priteisimo solidariai iš atsakovų savaitraščio „Druskonis“ ir UAB „Druskininkų savaitė“ 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

„Iš Druskininkų kilusiam S. V., pagarsėjusiam savo skandalingomis akcijomis kurorte bei Vilniuje, atsivėrė naujos veiklos erdvės. Buvęs teisėjas, o vėliau ir advokato mantijos dėl teisėjos užgauliojimo netekęs 51 metų S. V. įsijungė į kovą dėl mažesnių kurorto viešosios pirties kainų.";

„S. V., pasiskelbęs vienu iš neformalaus judėjimo „Druskininkų gynimo frontas" įkūrėjų, randa laiko ne tik kovai su statybomis, korupcija ir biurokratija. Skandalais garsėjančiam veikėjui, aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas" gresia dideli nemalonumai: jis bus teisiamas dėl nepagarbos teismui.“

Savaitraščio „Druskonis" 2010 m. lapkričio mėn. 12-18 d. Nr. 45 (1082) straipsnyje „Frontininkai nusitaikė į merą" taip pat buvo paskleista tokia tikrovės neatitinkanti informacija:

„Vilniuje gyvenantis teisininkas, iš Druskininkų kilęs S. V., visoje šalyje pagarsėjęs savo skandalinga veikla prieš teisėjų ir valdininkų luomus, nepamiršta savo gimtojo miesto.";

„Buvęs teisėjas, o vėliau ir advokato mantijos dėl teisėjos užgauliojimo netekęs S. V. šiuo metu varsto teismų duris dėl nepagarbos pačiam teismui - jis aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“.

Tokius atsakovų teiginius ieškovas vertino, kaip dezinformaciją - tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją bei neetiškai ir vienpusiškai paskleistą žeminančią, šališką nuomonę, norint paveikti bei nuteikti skaitytoją. Netinkamai naudodamiesi saviraiškos laisve, atsakovai akivaizdžiai stokoja profesinės atsakomybės, o informaciją skleidžia pamiršdami jos moralinę ir etinę misiją. 2010 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto savivaldybei buvo išsiųstas paneigimas, to pasėkoje 2011 m. gegužės 2 d. buvo gautas UAB „Druskininkų savaitės" pranešimas, kad paneigimas buvo išspausdintas 2011 m. sausio 14 d. laikraštyje „Druskonis".

Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir orumą bei garbę žeminančios informacijos, ieškovas patyrė neturtinę žalą - sumenkėjo įvaizdis, teigiamas savęs socialinis ir kaip asmens vertinimas, reputacija, dėl jaučiamo vidinio diskomforto ir vidinės nuoskaudos teko net rūpintis sveikata. Ieškovas teisininkas, viešas asmuo, taigi tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai pakerta žmonių pasitikėjimą juo. Be viso to yra dar ir tėvas, kuriam nesmagu ir pikta, kad tokia negatyvi ir neigiama informacija gali paveikti jo nepilnametes dukras, sukelti joms nesaugumo jausmą, gali sulaukti neigiamo dėmesio ugdymo įstaigose. Ieškovas yra asociacijų „Druskininkų gynimo frontas", „Teisėjų nacionalinės drausminės atsakomybės centras" ir „Profesionalūs pirtininkai" prezidentas. Jo veiklai, bendravimui su žmonėmis, autoritetui kenkia tokia tendencingai formuojama opinija, melaginga ir iškreipta informacija. Kadangi visuomenė yra linkusi pasitikėti žiniasklaida, todėl ji neturi būti naudojama kaip priemonė visuomenės klaidinimui. Teiginiai neatitinkantys tikrovės, ne tik pažemina ieškovo garbę ir orumą, bet gali negrįžtamai sumenkinti aplinkinių žmonių pasitikėjimą juo. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d., 22 str., privalėjo teigti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacinius šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o neturėdami galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai privalėjo nurodyti savo skelbiamoje informacijoje. Savo patirtą moralinę žalą vertina 5 000,00 Lt suma (b.l. 1-6;).

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Laikraštis „Druskonis“, savo straipsniuose pateikdamas nuomonę apie S. V. veiklą pagal Lietuvos žiniasklaidoje publikuotą medžiagą, neturėjo fizinės galimybės nurodyti visų informacijos šaltinių, kuriais buvo remtasi straipsniuose - priešingu atveju respublikinių visuomenės informavimo priemonių pavadinimai būtų užėmę didesnę straipsnio dalį.

Nežiūrint į plačiai Lietuvos žiniasklaidoje nušviestą S. V. skandalingą elgesį, 2011 m. sausio 10 d. AB „Druskininkų savaitė“, savaitraščio „Druskonis“ leidėja, gavo ieškovo reikalavimą paneigti informaciją, jog „advokato mantijos netekau dėl teisėjos užgauliojimo; kad vykdau skandalingą veiklą prieš teisėjų ir valdininkų luomą; kad aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėta krūva skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“.

Įvertinus S. V. asmenybę ir gerbiant teismų darbą, 2011 m. sausio 14 d. laikraščio „Druskonis“ numeryje buvo išspausdintas ieškovo atsiųstas paneigimo tekstas:

„Remiantis šalies visuomenės informavimo priemonėmis“, savaitraštyje „Druskonis“ 2010 m. rugsėjo mėn. 10-16 d. Nr.36 (1073) „Apie masturbaciją rašęs veikėjas ėmėsi pirties“ bei „Druskonis“ 2010 m. lapkričio mėn. 12-18 d. Nr.45 (1082) „Frontininkai nusitaikė į merą“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir orumą bei garbę žeminanti informacija, kad S. V. advokato mantijos neteko dėl teisėjo užgauliojimo, kad vykdo skandalingą veiklą prieš teisėjų ir valdininkų luomą, kad aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“.

Pagal CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Laikraštis „Druskonis“ savo publikacijose naudojosi Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse pateiktais duomenimis, kurių S. V. nepadavė į teismą. Šiose visuomenės informavimo priemonėse paneigimo tekstų dėl S. V. asmens ir jo veiklos nebuvo, todėl atlyginti reikalaujamą neturtinę žalą nėra pagrindo.

Laikraščio „Druskonis“ publikacijos buvo paskelbtos dėl itin didelio dėmesio ir atgarsio kurorto bendruomenėje sulaukusio klausimo - viešosios pirties uždarymo. Į kovą dėl viešosios pirties aktyviai įsitraukė ir S. V.. Dėl šios priežasties publikacijose buvo keliamas ir kitas jautrus visuomeninio intereso klausimas - koks visuomenės veikėjas ėmėsi viešai atstovauti druskininkiečių interesams. S. V., visoje šalyje išgarsėjusio savo visuomeninėmis akcijomis, asmenybė ir jo veikla tuo metu buvo audringai aptarinėjama visuose visuomenės sluoksniuose: įvairiose visuomenės informavimo priemonėse, visuomeninėse organizacijose, savivaldybėje. Todėl šiuo atveju laikraštis „Druskonis“ atliko sergėtojo vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kurio tikslas - informuoti visuomenę aktualiu jai klausimu, vykstant viešajai diskusijai.

Ieškovas dėl savo plačios visuomeninės veiklos, žinomumo, yra priskiriamas viešųjų asmenų grupei, todėl jam keliami didesni politikų bei kitų viešųjų asmenų tolerancijos kritikai reikalavimai. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią). S. V. raštu laikraščiui „Druskonis“ atsiuntęs reikalavimą paneigti neva tikrovės neatitinkančią informaciją, teigė „kategoriškai neigiantis, jog advokato mantijos neteko dėl teisėjos užgauliojimo“. Redakcija gavo Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta S. V. skirti drausminę nuobaudą už profesinės etikos pažeidimus - pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tokio sprendimo priežastys - daugkartiniai piliečių skundai dėl netinkamai atliktų ieškovo pareigų. Tai, kad ieškovas neteko advokato licencijos dėl šiurkščių pažeidimų įrodo oficialūs dokumentai.

Ieškovo reikalavimai paneigti nuomonę, kad jis vykdo skandalingą veiklą prieš teisėjų ir valdininkų luomą, kad aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“, prieštarauja ne tik LR Civilinio proceso bei Visuomenės informavimo įstatymo normoms, bet ir sveikai logikai - būtent dėl šios veiklos, teisėjų įžeidinėjimo ir nepagarbos teismui, S. V. buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu vis dar nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. „Balzakišką amžių perkopusi teisėja teisingumą pritaiko kaip vibratorių, užsiimant profesine masturbacija, profesinės kamasutros svaigulyje sadomazochistiniam- nekrofiliniam orgazmui pasiekti", - skunde Prezidentūrai, Teisėjų tarybai ir Akmenės rajono apylinkės teismo pirmininkui apie vieną Akmenės teisėją rašė S. V..

Laikraštis „Druskonis“, parašęs, jog „skandalais garsėjančiam veikėjui, aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjusiam krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“, gresia dideli nemalonumai: jis bus teisiamas dėl nepagarbos teismui“, nepaskleidė jokios dezinformacijos, tik nuomonės forma pateikė į kovą dėl kurorto pirties įsijungusio veikėjo apibūdinimą. UAB „Druskininkų savaitė“, regioninio lygmens visuomenės informavimo priemonėje - laikraštyje „Druskonis“, paskelbdama publikacijas, kuriose paskleista nuomonė apie ieškovą, elgėsi sąžiningai, nes informacijos paskleidimo tikslas buvo informuoti plačiąją visuomenę apie kilusį skandalą dėl viešosios pirties uždarymo, bei, remiantis respublikinės žiniasklaidos duomenimis, pareikšti nuomonę apie S. V. darbinę ir visuomeninę veiklą. Laikraštis „Druskonis“ nesiekė įžeisti, paniekinti, užgauliai ar kitokiu būdu pažeminti ieškovo ar pakirsti pasitikėjimą juo arba dar kaip nors kitaip pažeminti jo garbę ir orumą. Straipsniuose buvo tik siekta parodyti Druskininkuose kilusį bendruomenės nepasitenkinimą dėl viešosios pirties uždarymo, S. V. įkurto judėjimo pastangas imtis „gelbėtojo“ vaidmens, bet nesiekta ieškovui sutrukdyti tinkamai vykdyti jo užsibrėžtus tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo, jo atstovo, atsakovo atstovės bei trečiojo asmens paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Druskininkų savaitė“ 2010 m. rugsėjo 10-16 d. leidžiamame Druskininkų krašto savaitraštyje „Druskonis“ Nr. 36 (1073), išspausdino straipsnį „Apie masturbaciją prezidentei rašęs veikėjas ėmėsi pirties“, kuriame paskleidė informaciją, susijusią su ieškovo garbe ir orumu nurodydamas, kad:

„Iš Druskininkų kilusiam S. V., pagarsėjusiam savo skandalingomis akcijomis kurorte bei Vilniuje, atsivėrė naujos veiklos erdvės. Buvęs teisėjas, o vėliau ir advokato mantijos dėl teisėjos užgauliojimo netekęs 51 metų S. V. įsijungė į kovą dėl mažesnių kurorto viešosios miesto pirties kainų. <...> S. V., pasiskelbęs vienu iš neformalaus judėjimo „Druskininkų gynimo frontas“ įkūrėjų, randa laiko ne tik kovai su statybomis, korupcija ir biurokratija. Skandalais garsėjančiam veikėjui, aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjusiam krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“, gresia dideli nemalonumai: jis bus teisiamas dėl nepagarbos teismui <...>“ (b.l. 8-9;).

Taip pat 2010 m. lapkričio 12-18 d. Druskininkų krašto savaitraštyje „Druskonis“ Nr. 45 (1082), išspausdino straipsnį „Frontininkai nusitaikė į merą“, kuriame paskleidė informaciją, susijusią su ieškovo garbe ir orumu nurodydamas, kad:

„Vilniuje gyvenantis teisininkas, iš Druskininkų kilęs S. V., visoje šalyje pagarsėjęs savo skandalinga veikla prieš teisėjų ir valdininkų luomus, nepamiršta savo gimtojo miesto. <...> Buvęs teisėjas, o vėliau ir advokato mantijos dėl teisėjos užgauliojimo netekęs S. V. šiuo metu varsto teismų duris dėl nepagarbos pačiam teismui - jis aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“. <...>.“ (b.l. 10;).

Atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ leidžiamas savaitraštis „Druskonis“ ieškovui reikalaujant paskelbti paneigimą (b.l. 45-48;), 2011 m. sausio 14-20 d. savaitraštyje „Druskonis“ Nr. 2 (1091), 3 puslapyje, paskelbė tokio turinio informaciją: „Remiantis šalies visuomenės informavimo priemonėmis, savaitraštyje „Druskonis“ 2010 m. rugsėjo mėn. 10-16 d. Nr. 36 (1073) „Apie masturbaciją prezidentei rašęs veikėjas ėmėsi pirties“ bei „Druskonis“ 2010 m. lapkričio mėn. 12-18 d. Nr. 45 (1082) „Frontininkai nusitaikė į merą“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir orumą bei garbę žeminanti informacija, kad S. V. advokato mantijos neteko dėl teisėjos užgauliojimo, kad vykdo skandalingą veiklą prieš teisėjų ir valdininkų luomą, kad aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“ (b.l. 49-50;).

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Ieškovas byloje atsakovais nurodo du asmenis – savaitraštis „Druskonis“ ir UAB „Druskininkų savaitė“, tačiau byloje laikyti atsakovu savaitraštį „Druskonis“ nėra pagrindo, kadangi pagal ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo atsakingu asmeniu yra pati visuomenės informavimo priemonė. LR CK 2.24 straipsnio 5 dalis numato, jog paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą. Visuomenės informavimo priemonė – tai laikraščio leidėjas, bylos atveju laikraščio leidėju yra UAB „Druskininkų savaitė“ (b.l. 42-44;).

Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės

bei žeminančiais garbę ir orumą.

Asmens garbė ir orumas gali būti ginami: paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Teismas pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar pripažinimas duomenų neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą yra neturtinės žalos reikalavimo pagrindas, ar materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą nesuformuluotas kaip ieškinio dalykas, tai nereiškia, kad aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ir netiriamos. Jos gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. kaip ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“; bylos Nr. 3K-3-569/2006).

Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tačiau reikalaujama, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar paskleisti ginčo teiginiai yra duomenys ar nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d. nustatyta, kad žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Iš įstatyme įtvirtintų „nuomonės“ ir „žinios“ apibrėžimų seka, kad pagrindinis paskleistos informacijos, kuri laikoma duomenimis ir informacijos, kuri laikoma nuomone, atribojimo veiksnys yra paskleistos informacijos patikrinimo bei įrodomumo kriterijus. Vertinant paskleistą informaciją pagal minėtą kriterijų visuomet reikia atsižvelgti į paties leidinio, kuriame ta informacija patalpinta, pobūdį, kontekstą, informacijos paskleidimo būdą, aplinkybes ir pan.

Byloje teismas laiko nustatyta, kad atsakovas leidžiamame savaitraštyje „Druskonis“ 2010 m. rugsėjo 10-16 d. Nr. 36 (1073) straipsnyje „Apie masturbaciją prezidentei rašęs veikėjas ėmėsi pirties“ ir 2010 m. lapkričio 12-18 d. Nr. 45 (1082) straipsnyje „Frontininkai nusitaikė į merą“ paskleidė teiginius apie ieškovą, kad šis iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas dėl teisėjos užgauliojimo, kad išgarsėjo dėl sukeltų skandalų, kad jo išsiųstuose šalies vadovams ir įvairioms institucijoms raštuose kalbama apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“. Atsakovo atstovas nurodo, kad skleidė ne žinias ir faktus apie ieškovą, o nuomonę. Tačiau aukščiau nurodyti teiginiai gali būti patikrinti taikant tiesos kriterijų, todėl laikytini duomenimis, o ne nuomone.

Paskleisti duomenys, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl teisinės atsakomybės, nustatytos CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, taikymo, vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme. Svarbu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai žinių sąsajumo aspektai yra reikšmingi veiksmų teisiniam kvalifikavimui.

Išspausdintų ginčo straipsnių turinys vienareikšmiškai suponuoja, kad S. V. užgauliojo visokiais žodžiais teisėją ir dėl to neteko advokato mantijos; kad neigiamai išgarsėjo dėl savo sukeltų skandalų (triukšmingų vaidų, negerų darbų); kad šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiųstuose raštuose išskirtinai kalba apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“. Tokie teiginiai yra pakankamai aiškūs ir konkretūs, kad galėtų būti teisingi arba neatitinkantys tikrovės, t.y. patikrinti taikant tiesos kriterijų. Atsakovai neįrodė, kad minėti teiginiai apie ieškovą S. V. atitiko tikrovę. Pažymėtina, kad atsakovas pats pripažino, kad paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės bei žemina garbę ir orumą, nes 2011 m. sausio 14-20 d. savaitraštyje „Druskonis“ Nr. 2 (1091), 3 puslapyje, paskelbė tokio turinio paneigimą: „Remiantis šalies visuomenės informavimo priemonėmis, savaitraštyje „Druskonis“ 2010 m. rugsėjo mėn. 10-16 d. Nr. 36 (1073) „Apie masturbaciją prezidentei rašęs veikėjas ėmėsi pirties“ bei „Druskonis“ 2010 m. lapkričio mėn. 12-18 d. Nr. 45 (1082) „Frontininkai nusitaikė į merą“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir orumą bei garbę žeminanti informacija, kad S. V. advokato mantijos neteko dėl teisėjos užgauliojimo, kad vykdo skandalingą veiklą prieš teisėjų ir valdininkų luomą, kad aukščiausiems šalies vadovams ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo krūvą skundų, kuriuose rašė apie masturbaciją, vibratorius, orgazmus ir „olialia kroškas“.

Neabejotina, kad atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai netiesiogiai apibūdina ieškovą, kaip asmenį, nesugebantį etiškai bendrauti ir elgtis teisme, asmenį, kuris linkęs sukelti triukšmingus vaidus ir juos iškelti viešumon, asmenį nuolat rašinėjantį nepadoraus turinio skundus šalies vadovams ir įvairioms institucijoms. Ieškovas yra teisininkas, teikiantis įvairias teisines paslaugas, todėl tokie teiginiai žemina jo dalykinę reputaciją, sumenkina viešą nuomonę apie jį ir jo asmeninį vertinimą. Visa tai turėjo įtakos ieškovo, kaip viešo asmens reputacijai (CK 2.24 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra viešasis asmuo, nes vadovauja aštuoniom visuomeninėm organizacijom (b.l. 98-99;). Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. nurodyta, kad viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Demokratinėje visuomenėje yra leistina griežtesnė viešojo asmens kritika. Pagal CK 2.24 str. 6 d. asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Taikant šią teisės normą būtina nustatyti duomenų paskleidimo tikslą ir juos paskleidusio asmens elgesį. Nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, jeigu skleidžiant duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą buvo siekiama pateikti informaciją tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad informacijos netikslumai, agresyvi viešojo asmens kritika nėra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Kartu dar kartą pabrėžtina, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, nebūtų pagrindo remiantis CK 2.24 str. 6 dalimi atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal aptariamą teisės normą paskelbusiam duomenis asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis veikė sąžiningai. Ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas sąžiningumo skleidžiant duomenis apie viešąjį asmenį reikalavimas, nustatoma, vertinant kartu su visa bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reiškia tokias žinias – ieškovas prastos kvalifikacijos teisininkas, sugebantis tik rašinėti nepadoraus turinio skundus, vykdantis skandalingą veiklą. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas viešai pasmerkti kitą asmenį dėl jo veiksmų, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių viešas paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, dėl to atsakovo veiksmai negali būti įvertinami kaip sąžiningi.

Taip pat nėra pagrindo atleisti atsakovo nuo atsakomybės sutinkamai su Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta nuostata, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nepaneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas nurodo, kad duomenis apie ieškovą paskelbė remiantis 2010 m. vasarą visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse - laikraščiuose, televizijos laidose, internetiniuose portaluose (www.delfi.lt.; www.balsas.lt; www.zebra.lt; www.15min.lt; www.dienosnaujienos.lt; laikraštis „15min“;) pasirodžiusiais pranešimai apie skandalingomis akcijomis pagarsėjusį S. V.. Taip pat atsakovas nurodo, kad ginčo publikacijose buvo remtasi visų nurodytų respublikinių žiniasklaidos priemonių duomenimis. Tačiau iš publikacijų turinio matyti, kad atsakovas neįvykdė vienos netaikymo atsakomybės sąlygų – publikacijose nenurodė informacijos šaltinio. Atsakovui nenurodžius, kad ginčo publikacijose remtasi informacija iš kito šaltinio (www.delfi.lt.; www.balsas.lt; www.zebra.lt; www.15min.lt; ir pan.) spręstina, kad jis nepadarė visko, ką šioje konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, todėl nėra pagrindo jo atleisti nuo žalos atlyginimo ir aptartu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. uždaroji akcinė bendrovė „Pūkas“, byla Nr. 3K-3-205/2005).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo

Ieškovas prašo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 straipsnio 5 dalis.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad duomenys buvo paskleisti apie viešąjį asmenį, kuriam tokiose bylose yra taikomi viešojo asmens standartai, viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės. Pagal formuojamą Lietuvos teisės doktriną svarbiausiu viešo asmens pažeistų teisių gynimo būdu turėtų būti garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimas (kas atsakovo gera valia jau atlikta 2011-01-14), neleistino informaciją paskleidusio asmens elgesio pripažinimas, gi turtinio pobūdžio atlygis tokiose bylose neturi būti pripažįstamas dominuojančiu. Nors ginčo teiginiais buvo pakenkta ieškovo reputacijai, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti palyginus nedidelėje teritorijoje - Druskininkų savivaldybės ribose, leidinio tiražas nėra didelis, todėl remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškovo prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 1 000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.).

Ieškovas byloje sumokėjo 289 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7), tačiau sutinkamai su CPK 80 str., CPK 85 str. 1 d. 8p. už ieškinį turėjo būti sumokėta 150 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis (289 Lt -150 Lt ) 139 Lt grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 5 d.). Teismas tenkino 20 proc. ieškinio, todėl iš atsakovo priteistina 30 Lt žyminio mokesčio ieškovui (CPK 93 str. 2d.), taip pat proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo priteisina 14,30 Lt, o iš atsakovo 57,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ ieškovo S. V. naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ ieškovo S. V. naudai 30 Lt (trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ 57,30 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo S. V. 14,30 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui S. V. 139 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą įmokos mokėjimo kvitu už ieškinį 2012-02-29 „Swedbank“ AB Rytų Lietuvos filialo, Žirmūnų klientų aptarnavimo centre (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.