- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-939-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24063-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- E. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30199-845/2019 pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. 185,34 Eur skolos, 27,82 Eur nesumokėtų palūkanų, 35,74 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad Valstybinis studijų fondas su atsakovu 2001 m. balandžio 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 926,78 Eur (3200 Lt), o atsakovas įsipareigojo nustatytomis sąlygomis ir terminais grąžinti paskolą. Pažymėjo, jog atsakovas savo įsipareigojimus vykdė nuo 2004 m. trečio ketvirčio iki 2016 m. antro ketvirčio.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmokas yra sumokėjęs, delspinigius prašė sumažinti iki 0,03 proc.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. G. ieškovo naudai 35,74 Eur delspinigių, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos (35,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo E. G. 7,47 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2001 m. balandžio 17 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 01010164, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 926,78 Eur (3200 Eur) paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Įvertinęs atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus, teismas sprendė, kad, nors ir ne visada laiku, tačiau paskolą (įskaitant palūkanas), atsakovas sumokėjo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo 185,34 Eur skolą ir 27,82 Eur palūkanas.
5. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, teismas nurodė, kad paskolos sutarties 3.4. p. šalys sulygo dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių, kurių dydžio atsakovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį neginčijo. Pažymėjo, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 str., 6.189 str.). Atsakovas, pasirašydamas sutartį, išreiškė savo valią dėl visų jos sąlygų, tame tarpe ir 3.4 punkto, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 0,1 procento delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Todėl, atsižvelgdamas į byloje konstatuotą faktinę aplinkybę, jog atsakovas pažeidė prievolės vykdymo tvarką ir terminus, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 0,1 proc. dydžio delspinigius, t. y. 35,74 Eur, kurių paskaičiavimas detalizuotas ieškovo pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo įsiskolinimo paskaičiavimo lentelėje.
Šalies argumentai
6. Ieškovui prašant, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Patenkinęs ieškinį iš dalies (14 proc.), valstybės naudai iš atsakovo priteisė 5,37 Eur pašto išlaidų ir 2,10 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 7,47 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovas Valstybinis studijų fondas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl 185,34 Eur įsiskolinimo už negrąžintą paskolą, 27,82 Eur už nesumokėtas palūkanas nepriteisimo bei dalyje dėl 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (35,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo E. G. ieškovo Valstybinio studijų fondo naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo E. G. 185,34 Eur įsiskolinimo už negrąžintą paskolą, 27,82 Eur už nesumokėtas palūkanas bei 5 % palūkanas už visą priteistą sumą (248,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Valstybinio studijų fondo naudai. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas dalyje dėl nepriteistų 185,34 Eur už negrąžintą paskolą ir 27,82 Eur už nesumokėtas palūkanas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktą atsakovo atsiskaitymo istoriją, iš kurios matyti, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 185,34 Eur už negrąžintą paskolą, 27,82 Eur už nesumokėtas palūkanas bei 35,74 Eur delspinigių.
8.3. Nurodė, kad atsakovo pavėluotai sumokėtas įmokas turėjo paskirstyti taip, kaip savo nurodyta paskolos sutarties 3.3 punkte, t. y. pirmiausia užskaityti kiekvieno pradelsto mokėti ketvirčio delspinigius, o tik padengus delspinigius, to ketvirčio palūkanas ir paskolą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pirmosios instancijos teismui jis yra pateikęs visų mokėjimo nurodymų kopijas nuo 2013 metų, iš kurių matyti, kad visos įmokos yra sumokėtos, įskaitant ir įmokas nuo 2016 m. II ketvirčio. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo sudaryta mokėjimo ataskaitos lentelė (nuo 2013 m.).
9.2. Iš ieškovo pateiktos „E. G. įsiskolinimo ataskaitos“ nėra galimybės suprasti už ką ir kiek E. G. yra skolingas, šį ataskaita nepasirašyta. Taip pat kelia abejonių ar šioje ataskaitoje pateikti duomenys yra teisingi, pavyzdžiui yra nurodyta, kad 2019 m. II ketv. skolos padengimas („Paskola“) yra 15,50 Eur, tačiau 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties Nr.01010164 paskolos grąžinimo grafike yra nurodyta, kad „skolos padengimas“ yra 52,94 Lt arba 15,33 Eur.
9.3. Pasirašant paskolos sutartį nebuvo sudarytos galimybės derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio. Taip pat pasirašant paskolos sutartį 2001 metais atsakovas buvo studentas (studijavo Vilniaus Universitete) ir neturėjo daug žinių, patirties ir pan. derantis dėl sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl delspinigių dydžio, grąžinimo tvarkos (eiliškumo) ir pan. Akivaizdu, kad paskolos sutartyje nurodytas delspinigių dydis yra ženkliai per didelis.
9.4. Nurodė, jog visuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtyje yra nurodytas įmokų paskirstymas. Pagal Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 5 ir 6 punktus kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą. Tokia savo teise ieškovas nesinaudojo, o tai reiškia, kad neturėjo jokių pretenzijų dėl mokamų ketvirtinių įmokų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinis ir faktinis pagrindas.
12. Byloje kilo ginčas dėl paskolos ir palūkanų grąžinimo fakto.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir atsakovas E. G. 2001 m. balandžio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 01010164 (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 926,78 Eur (3200 Eur) paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
14. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
15. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
16. Nagrinėjamu atveju šalys paskolos sutarties sudarymo fakto neginčija, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl visiško atsiskaitymo pagal paskolos sutartį fakto. Apeliantas teigia, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 185,34 Eur už negrąžintą paskolą, 27,82 Eur už nesumokėtas palūkanas bei 35,74 Eur delspinigių; atsakovas teigia, kad visą paskolą ieškovui yra gražinęs. Taigi, pagal prieš tai nurodytą teismų praktiką, nesant ginčo dėl paskolos suteikimo, aplinkybę, jog paskola grąžinta, privalo įrodyti paskolos gavėjas, šiuo atveju – atsakovas E. G. (CPK 178 str.).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus, sprendė, kad nors ir ne visada laiku, tačiau visą paskolą ir palūkanas atsakovas ieškovui yra sumokėjęs, todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl 185,34 Eur negrąžintos paskolos ir 27,82 Eur palūkanų atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas ginčydamas šią sprendimo dalį, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktą atsakovo atsiskaitymo istoriją, iš kurios matyti kaip buvo paskirstytos atsakovo sumokėtos sumos.
18. Iš teismui pateiktos paskolos sutarties ir jos priedo skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko nustatyta, kad atsakovui buvo suteikta 926,78 Eur (3200 Eur) paskola, kurią, kartu su 353,29 Eur (1219,85 Lt) palūkanomis, įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal paskolos sutarties 3.1 punktą atsakovas paskolą privalėjo pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo ir grąžinti paskolą per 15 metų, grąžinant kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos pagal paskolos grąžinimo grafiką. Paskolos sutarties 3.2 punktas numato, kad atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti Fondui sutartyje nustatytą ir už ketvirtį apskaičiuotą palūkanų sumą iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos. Atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2004 m. III ketvirtis, todėl pagal paskolos sutarties Nr. 3.1 punktą, atsakovas pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2004 m. rugsėjo 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kas ketvirtį. Paskolos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad vėluodamas grąžinti paskolą ar sumokėti palūkanas, paskolos gavėjas pirmiausiai turi grąžinti delspinigius, palūkanas ir paskolą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus (paskolos sutartį, paskolos grąžinimo grafiką, ieškovo sudarytą atsakovo atsiskaitymo istoriją, atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus ir atsakovo sudarytą mokėjimų ataskaitos lentelę), sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas didžiąją dalį įmokų sumokėjo nesilaikydamas paskolos grąžinimo grafiko, o 2017 - 2018 metais įmokų nemokėjo visai, todėl sprendžia, kad paskolos gavėjui (atsakovui) vėluojant sumokėti įmokas, ieškovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis paskolos sutarties 3.3 punktu, gavęs pavėluotą įmoką, pirmiausia užskaitydavo kiekvieno pradelsto mokėti ketvirčio delspinigius, o tik padengus delspinigius, to ketvirčio palūkanas ir paskolą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi atsakovo mokėjimai (taip pat ir kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti mokėjimų dokumentai), nurodant mokėjimo dokumentų numerius, buvo įrašyti į ieškovo sudarytą mokėjimo istoriją, iš kurios matyti kaip jie buvo paskirstyti, o neatitikimai su skolos grąžinimo grafiku yra būtent dėl paskolos sutarties 3.3 punkte nustatytos užskaitymo tvarkos, kai įmokos atsakovo buvo mokamos pavėluotai. Todėl atsakovo argumentai, kad iš ieškovo pateiktos E. G. įsiskolinimo ataskaitos nėra galimybės suprasti už ką ir kiek atsakovas yra skolingas ir ataskaitoje pateikti duomenys kelia abejonių, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Iš paskolos grąžinimo grafiko nustatyta, kad atsakovas pagal paskolos sutartį viso įsipareigojo sumokėti 1280,07 Eur (4419,85 Lt), iš kurių 926,78 Eur (3200 Lt) sudaro paskola ir 353,29 Eur (1219,85 Lt) palūkanos. Tuo tarpu iš ieškovo sudarytos E. G. įsiskolinimo ataskaitos matyti, kad atsakovas atsiskaitydamas pagal paskolos sutartį viso sumokėjo 1282,32 Eur sumą, iš kurių ieškovas 202,64 Eur užskaitė delspinigiams dėl pavėluoto įmokų sumokėjimo padengti, 338,25 Eur palūkanoms padengti ir 741,43 Eur negrąžintai paskolai padengti. Taigi, jeigu atsakovas visas įmokas būtų mokėjęs laiku, tai šiai dienai visa paskola jau būtų išmokėta. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas didžiąją dalį įmokų mokėjo pavėluotai, o 2017 - 2018 metais jų nemokėjo visai, todėl jam pagrįstai buvo skaičiuojami delspinigiai, dėl ko, juos užskaitant pirmiausiai (paskolos sutarties 3.3 punktas), šiai dienai atsakovo skola ieškovui nėra grąžinta.
21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas visą paskolą (įskaitant ir paskaičiuotas palūkanas), ieškovui yra gražinęs.
22. Įvertinęs paskolos grąžinimo grafike nurodytas grąžintinas sumas ir ieškovo sudarytoje E. G. įsiskolinimo ataskaitoje užskaitytas atsakovo įmokas (žiūrėti nutarties 20 punktą), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiai dienai atsakovas ieškovui liko skolingas 185,34 Eur negrąžintos paskolos, todėl ši suma ieškovui iš atsakovo ir priteistina. Tačiau iš paskolos grąžinimo grafiko matyti, kad atsakovas pagal paskolos sutartį viso turėjo sumokėti 353,29 Eur palūkanų, tuo tarpu iš ieškovo sudarytos E. G. įsiskolinimo ataskaitos matyti, kad iš atsakovo sumokėtos 1282,32 Eur sumos, už palūkanas ieškovas užskaitė 338,25 Eur sumą, todėl šiai dienai atsakovas liko ieškovui skolingas ne 27,82 Eur palūkanų, o 15,04 Eur (353,29 Eur - 338,25 Eur = 15,04 Eur), kuri ieškovui ir priteistina. Taip pat ieškovui iš atsakovo, atsižvelgus į priteistinas negrąžintos paskolos ir paskaičiuotų palūkanų sumas, priteistina 33,44 Eur delspinigių (CK 6.258 straipsnio 1 dalį).
23. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (233,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5,37 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų pašto išlaidų ir 28,19 Eur žyminio mokesčio (14,09 Eur už ieškinį (patenkinta 93,94 proc.) ir 14,10 Eur už apeliacinį skundą (patenkinta 94 proc.)), iš viso – 33,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,34 Eur paskolą, 15,04 Eur palūkanas, 33,44 Eur delspinigių bei 5 proc. palūkanas už visą priteistą sumą (233,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 1911722967, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,56 Eur (trisdešimt trys eurai 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.