Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. lapkričio 16 d. viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Susipažinęs su ieškiniu ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 26 d. tarp pradinės ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) pagrindu, pradinė ieškovė atsakovui suteikė 434,43 Eur (1 500 Lt) kredito sumą su 78,82 proc. dydžio metine palūkanų norma 24 mėnesių terminui, t. y., iki 2015 m. kovo 26 d. (sutarties specialiosios sąlygos). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pradinės ieškovės banko sąskaitos išrašas apie pradinės ieškovės 2013 m. sausio 26 d. į atsakovo banko sąskaitą pervestą 434,43 Eur (1 500 Lt) sumą) patvirtina, kad tarp atsakovo ir pradinės ieškovės buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Duomenų, patvirtinančių, kad sutartis būtų nuginčyta, byloje nėra (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pradinė ieškovė 2013 m. liepos 16 d. sutartį nutraukė. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „4finance“, UAB „Finansų administravimas“ ir UAB „Gelvora“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarytos Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ – įmonė siūlanti paskolas, UAB „Finansų administravimas“ – įmonė, užsiimanti šių vėluojamų grąžinti paskolų vadyba ir susigrąžinimu (atitinkamai Pardavėjas 1 ir Pardavėjas 2), o UAB „Gelvora“ – įmonė, užsiimanti vėluojamų grąžinti paskolų vadyba ir susigrąžinimu (Pirkėjas); 2017 m. gegužės 4 d. Išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 vertimo duomenų), nustatyta, jog ankstesni ieškovai (Pardavėjas 1 ir Pardavėjas 2) perleido visas kreditorinių reikalavimų teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei (Pirkėjui). CK 6.101 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš teismui pateikto ieškovės CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka išsiųsto 2017 m. gegužės 24 d. pranešimo, ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Be to, teismas laiko, jog apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas papildomai informuotas, jam įteikus ieškinį su priedais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo sutartines prievoles pagal sutartį pradinei ieškovei, šios suteiktų paskolų administravimu užsiimančiai įmonei ar ieškovei būtų įvykdęs (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. pradinei ieškovei ir šios suteiktų paskolų administravimu užsiimančiai įmonei reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus kreditorinių reikalavimų teises į atsakovo skolą ieškovei, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti juos perleidusios įmonės (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109, 6.716 straipsniai). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Kadangi ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, ir duomenų apie atsakovo prievolės įvykdymą byloje nėra, o atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį, priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 434,43 Eur negrąžinto kredito priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38, 6.59, 6.101, 6.123, 6.200 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Be pagrindinės prievolės, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 088,42 Eur palūkanas pagal sutarties 4.1, 4.4, 7.1 punktus, kurias, ieškovės paaiškinimu (ieškinio 1 išnaša) sudaro: 1) pagal sutarties 4.1 punktą neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo 84,01 Eur; pagal sutarties 4.4, 7.1 punktus reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos palūkanos 868,05 Eur; po reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo paskaičiuotos palūkanos 1 136,36 Eur. Ieškovė nuo reikalavimo perleidimo palūkanų normą sumažino iki 75 procentų. Taip pat, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 75 procentų metines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ieškovės paaiškinimu ieškinio 2 išnašoje – kompensuojamąsias palūkanas).

Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė 84,01 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo paskaičiavo, remdamasi sutarties 4.1 punktu. Teismas atsižvelgdamas, kad šios palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, bei į sutarties 4.1 punktą, nustatantį, jog už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose, daro išvadą, kad šios palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanos. Teismo vertinimu, šios ieškovės prašomos priteisti palūkanos atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką paskolų teisiniuose santykiuose, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 84,01 Eur mokėjimo palūkanas (CK 6.213 straipsnis).

Kitą dalį ieškovės prašomų priteisti palūkanų sudaro 868,05 Eur palūkanos, nurodytos reikalavimo perleidimo sutartyje bei 1 136,36 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį po reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo. Ieškovė šias palūkanas skaičiuoja, remdamasi sutarties 4.4 ir 7.1 punktų nuostatomis, iš kurių 7.1 punkte numatyta atsakovo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą, todėl teismas daro išvadą, kad šios ieškovės paskaičiuotos palūkanos (bendros 2 004,41 Eur sumos) yra kompensuojamosios.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu (2013 m. sausio 26 d.), 11 straipsnio 8 dalis nustatė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo pakeistas, konkrečiai šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl netesybų dydžio apribojimo buvo paliktos nepakeistos, tik papildyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nors ši materialinės teisės norma priimta vėliau nei tarp šalių sudaryta sutartis (2013 m. sausio 26 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Taigi maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentų nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikoma ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų forma, negali būti didesnės nei pradelsta mokėti suma x 0,05 proc. x 180 dienų, todėl teismas mažina ieškovės prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo 2 004,41 Eur (868,05 Eur + 1 136,36 Eur) iki 39,10 Eur (434,43 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 75 procentų metines kompensacines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Tačiau teismui jau priteisus ieškovei 39,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas už maksimalų įstatyme numatytą laikotarpį, tenkinti šio reikalavimo nebėra pagrindo, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu pažymima, kad prašomos priteisti 75 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 434,43 Eur skolos sumos iki jos visiško grąžinimo, yra neprotingai didelės ir, net esant pagrindui jas priteisti, turėtų būti mažinamos (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.228 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 7,53 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, pateikė į bylą įrodymus apie jų buvimą, t. y. išlaidų paskaičiavimo išklotinę apie atsakovui siųstus neregistruotus pranešimus Lietuvoje ir patirtas siuntimo išlaidas. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra priskiriamos prie CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, įskaičiuojamos į nuostolius, tiesiogiai susijusios su atsakovo civilinę atsakomybę nulėmusia veika, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,53 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas tenkinamas (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (teismui patenkinus 22 procentus ieškovės reikalavimų), iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo D. B. 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) negrąžintą kreditą, 84,01 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 1 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 39,10 Eur (trisdešimt devynių eurų 10 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 7,53 Eur (septynių eurų 53 ct) ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (565,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.