Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2005-01-31 sprendimu iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo – po 175 Lt kiekvienam vaikui, mokėtino periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydį ir priteisti iš atsakovo kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė padėtis – padidėjo vaikų poreikiai, vaikų išlaikymui per mėnesį reikia vidutiniškai 1 500 Lt. Ieškovės pajamos sudaro 1 900 Lt/mėn., atsakovas taip pat privalo prisidėti prie padidėjusių vaikų išlaidų.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 400 Lt/mėn., nes didesnio išlaikymo vaikams jis negali mokėti objektyviai – moka paskolą bankui 1 000 Lt, gyvybės draudimo įmokas, jo darbo užmokestis sudaro vid. 2 650 Lt, todėl pragyvenimui lieka tik 1 300 Lt/mėn. Pažymėjo, kad vaikų poreikiai turėtų būti tenkinami pagal šalių galimybes, o ne pagal vaikų norus.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2005-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00092-239/2005 m. iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2011-11-17, iki vaikų pilnametystės, tai yra iki 2015-03-28, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. P. R. L. tvarkyti nepilnamečiams vaikams I. L. ir J. L. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog nepilnamečių vaikų poreikiai po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, jie išaugo, laikė nustatytu, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikia apie 1000 Lt per mėnesį. Ginčo šalių turtinę padėtį laikė ekvivalentiška, todėl padarė išvadą, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, kiekviena po 500 Lt vienam vaikui (CK 3.156, 3.192 straipsniai).

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 93-102), kuriuo prašo pakeisti teismo priimtą sprendimą ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė per didelį mėnesinį išlaikymo dydį kiekvienam vaikui. Ieškovė ieškinyje pateikė vaikų išlaikymo sąmatą, kurioje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 1 500 Lt, teismas šias išlaidas sumažino, konstatuodamas, kad vieno vaiko poreikiams per mėn. yra reikalinga 745 Lt. Tačiau nėra aišku kaip teismas nustatė 1 000 Lt per mėn. vienam vaikui. Pažymėjo, jog šiais sunkiais laikais yra mažai tėvų, kurie gali iš savo biudžeto skirti dviem vaikams 2 000 Lt/mėn. išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių vaikų poreikiams skiriamų lėšų dydį, taip pat įrodymų, jog vaikai turi specialių poreikių ir jų tenkinimui reikalingos papildomos išlaidos. Pažymėjo, jog pagrįsta teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir todėl pagrįstai nustatė, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo teikti vaikams išlaikymą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino jo galimybes teikti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui. Nors jo pajamos nemažos - išskaičius vaikų išlaikymo sumas sudaro 2 000 Lt, tačiau iš šios sumos sumokėjus banko kreditą, komunalinius patarnavimus, gyvybės draudimo išlaidas, jam lieka tik 500 Lt/mėn. pragyvenimui. Nurodė, jog gali mokėti vaikų išlaikymui po 400 Lt/mėn.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas, nes jie yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Pažymėjo, jog vaikų išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius ir normalius vaikų poreikius konstatavo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 000 Lt/mėn., ir toks išlaikymo dydis atitinka teisminę praktiką.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme skundu yra keliamas klausimas dėl teismo nustatyto vaikų išlaikymo dydžio pagrįstumo – apelianto teigimu priteisto išlaikymo dydis yra per didelis (500Lt/mėn.) bei skundžiamu teismo sprendimu nustatytos apeliantui turtinės pareigos apimties (dydžio). Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako.

Dėl išlaikymo pakeitimo ir jo dydžio nustatymo

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tai reiškia, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei suderinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinų vaiko poreikių užtikrinimą.

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis orientaciniu minimalios algos kriterijumi, spręsdamas vaikų išlaikymo poreikių dydį. Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Todėl nurodytas dydis teismui atlieka tik orientacinį kriterijų.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantui 2005-01-31 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga teikti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 175 Lt/mėn. išlaikymą (b.l. 11-12). Teismo sprendime yra konstatuota, kad buvęs priteistas iš apelianto išlaikymo dydis jau neatitinka augančių vaikų poreikių užtikrinimo ir ginčo tarp pačių šalių dėl to iš esmės net nėra, kaip nėra ir ginčo dėl to, kad abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo – jos esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra ekvivalentiška. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prielaidos CK 3.201 str. nuostatų taikymui šioje byloje susiklostė ir bylą nagrinėjęs teismas tinkamai šį klausimą išsprendė.

Apeliantas nesutinka su teismo konstatuotu vaikų mėnesiniu išlaikymo dydžiu bei jo galimybe teikti 500 Lt išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, motyvuodamas tuo, kad 1 000 Lt dydžio išlaikymas vienam vaikui yra per didelis, neaišku kuo remiantis teismas konstatavo tokį išlaikymo dydį.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos laiko nepagrįstais. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikams (dukrai ir sūnui yra po 15 m.) išlaikymui reikalinga po 1 500 Lt kas mėnesį ir šias išlaidas sudaro išlaidos vaikų maitinimui, mokyklinėms prekėms, vitaminams, higienos prekėms, pramogoms, būreliams, aprangai, nurodydama preliminarias šių išlaidų kainas. Atsakovas sutinka vaikų išlaikymui skirti po 400 Lt/mėn., būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinu MMA dydžiu. Teismas, sprendime vertindamas ieškovės nurodytų išlaidų dydį konstatavo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais atskirų išlaidų, t.y. teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams nurodyta 700 Lt suma per didelė, teismo vertinimu turėtų būti pakankama 400 Lt/mėn., mokyklinėms priemonėms pakankama 15 Lt suma (ieškovė nurodė 30 Lt), higienos reikmenims 40 Lt (ieškovė nurodė 80 Lt), pramogoms ir kelionės išlaidoms neadekvati 200 Lt suma, teismo vertinimu pakankama 130 Lt suma, vaiko aprangai teismo vertinimu laikytina protinga suma 160 Lt/mėn. (ieškovė nurodė 230 Lt), t.y. teismas dalį šių išlaidų laikė neadekvačiomis, jas sumažindamas nuo 1 210 Lt iki 745 Lt. Likusias ieškovės nurodytas išlaidas teismas laikė pagrįstomis, t.y. vitaminams po 25 Lt, būreliams po 170 Lt, patalynei po 20 Lt, kitoms smulkioms išlaidoms po 41.67 Lt. Tai yra, teismas bendroje sumoje konstatavo, kad vaikų išlaikymas per mėnesį sudaro vid. 1000 Lt, į šią sumą įtraukdamas visas ieškovės nurodytas išlaidas, tačiau jų dalį sumažindamas, o su kitomis sutikdamas. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nurodytos išlaidos – vitaminams, būreliams, patalynei, kitos smulkios išlaidos yra objektyvios ir būtinos, auginant tokio amžiaus vaikus, ir nėra pateikta apelianto įrodymų, paneigiančių, jog ieškovės nurodytos kainos būtų neprotingos ar neadekvačios rinkos kainoms. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad sūnus lanko futbolo, baseino, rankinio būrelius, dukra lanko rankinio ir šokių būrelius. Atsakovas sutinka, kad vaikus reikia lavinti ir ugdyti (b.l. 84). Apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad vaikai nelanko ieškovės nurodytų būrelių ar išlaidos būreliams, vitaminams ir pan. yra kitokios (CPK 178 str.).

Taigi, kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių dydžio yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sutinka su teismo išvada, kad atsakovo ir ieškovės turtinės padėtys iš esmės yra vienodos ir jie abu privalo lygiomis dalimis teikti vaikams išlaikymą, kolegija iš esmės plačiau nepasisako dėl šalių turtinės padėties dydžio įvertinimo, nes dėl to ginčo nėra.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio teisingumo (CPK 263 str., 329-330 str.).

Iš apelianto priteistina ieškovės naudai turėtos išlaidos 600 Lt už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 112) (CPK 98 str.). Šių išlaidų kompensuojamoji dalis proporcingai nemažintina (CPK 3 str. 1 d.), kadangi nurodyta mokėjimo dokumentuose suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. L. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. L. a/k (duomenys neskelbtini) 600 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.