Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 7 d., apie 15 val., vykdamas iš Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, automobiliu „Renault Safrane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėpdamas durelėse, rankinio stabdžio konstrukcijos ertmėse, neteisėtai gabeno nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei prekes - tabako gaminius - 178 pakelius cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė 1283,78 Lt, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. ir paskyrė 5000 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą: pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti paskirtą 5000 Lt baudą. Nurodo, jog kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neneigia, nuo pažeidimo nustatymo momento, ją pripažino, gailisi. Tačiau mano, kad už šio pažeidimo padarymą jam paskirta nuobauda, kad ir minimali, tačiau yra aiškiai per griežta, įvertinant šio pažeidimo padarymo aplinkybes. Apelianto teigimu, su žmona jie turi tris nepilnamečius vaikus, nors jis ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra tik apie 400 litų. Žmona nuolatinio darbo neturi. Gaunamų šeimos pajamų vos pakanka minimaliems šeimos poreikiams patenkinti. Turto taip pat neturi. Todėl mano, jog tokia beviltiška situacija, leidžia pagrįstai teigti, kad šį pažeidimą jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties. Ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. M. administracinė nuobauda paskirta už LR ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniu skundu prašoma paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai skiriant nuobaudą R. M. už LR ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nepažeisti. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – pažeidimo pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas skirdamas nuobaudą taip pat įvertino tai, kad R. M. jau yra baustas už muitinių taisyklių pažeidimus ir turi galiojančią nuobaudą. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą sprendė, jog nuobauda turi būti skiriama sankcijos ribose ir skyrė minimalią ATPK 210 str. 2 d. numatytą nuobaudą.

Nors apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog toks prašymas yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. pažeidimą padarė dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis turi darbo vietą, gauna atlyginimą, todėl gali išlaikyti savo šeimos narius. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jau buvo baustas už muitinių taisyklių pažeidimus, be to turi galiojančią nuobaudą, tai ne tik neigiamai apibūdina R. M. asmenybę, tačiau rodo, jog praeityje jam taikyta administracinė nuobauda nepadarė teigiamos įtakos. Be to, teismas pažymi, jog neigiami finansiniai padariniai ir su tuo susiję sunkumai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė, apie kurią asmenys iš anksto informuojami įtvirtinant įstatyme teisės uždraustas veikas bei sankcijas, todėl pažeidėjo aiškinimas, kad jis pažeidimą padarė tik dėl to, jog labai sunki materialinė padėtis laikomas visiškai nepagrįstu ir yra atmetamas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog šis pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė ATPK 31 str. 1d. 3 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-137-648/2012).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad apelianto yra sunki finansinė padėtis, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis ar minimalią nuobaudą, kas ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą nuobaudą, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, skirtą nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.