Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad, 2015-12-13, apie 13.00 val., vairuodamas transporto priemonę TOYOTA HILUX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Grįždamas į pirmą eismo juostą neparodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Nurodyta, kad tokiais veiksmais J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 30N-58902205-16, J. A. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 10).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas padarytas tyčia. Tvirtina, kad buvo priverstas pažeisti taisykles, nes jo transporto priemonei judant Taikos pr. nereguliuojamoje sankryžoje, ties prekybos centru BIG 2, jam iš dešinės pusės, iš šalutinio kelio, neįvertinusi eismo sąlygų, pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio greičio, pradėjo judėjimą kita transporto priemonė dėl ko jis buvo priverstas atlikti lenkimo manevrą, nes priešingu atveju būtų galėję kilti didesni neigiami padariniai. Kitas automobilis staiga atsirado pažeidėjo judėjimo kelyje, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo ir galimų didelių nuostolių, buvo priverstas staiga lenkti to asmens vairuojamą automobilį, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Pažymėjo, kad lenkdamas automobilį įvertino situaciją, įsitikino, kad yra saugu lenkti, todėl atliko lenkimo manevrą. Kadangi vaizdo įraše matyti tik jo vairuojamo automobilio judėjimas, todėl nėra galimybės įvertinti kito vairuotojo veiksmų, lėmusių tolimesnius apelianto veiksmus.

Anot apelianto, konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą būtina konstatuoti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Tačiau šioje byloje tai nėra įrodytą. Priešingai, jo veiksmai traktuotini kaip vengimas išvengti didesnių nuostolių. Protokole nėra nurodytas priežastinis ryšys dėl atliekamo manevro ir eismo saugumui galimai sukeltų pasekmių, neįvertinta, kad nėra jokių nukentėjusiųjų asmenų. Apelianto teigimu, nėra įrodyta nė viena iš ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvų, kurias pažeidė. Kadangi neatliko nė vieno iš straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų todėl nėra pagrindo teigti, kad padarė pažeidimą. Be to, teigia, kad priimant nutarimą, teismas neatsižvelgė ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į jo asmenines savybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teigia, kad turi 30 metų vairavimo stažą, nėra linkęs pavojingai, chuliganiškai vairuoti, o pažeidimas padarytas tik susiklosčius būtinojo reikalingumo sąlygoms.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba atsilepimu į skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą. Sutinka su tesimo išdėstytais argumentais ir mano, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nors ir nurodo, kad nėra įrodyta, jog padarė bent vieną iš ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, dėl kurių būtų galima jį patraukti administracinėn atsakomybėn, tačiau įvertinus visą apeliacinį skundą, matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, jog padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tvirtina, jog nebuvo jo tyčios ir pažeidimus padarė tik siekdamas išvengti didesnių padarinių, t. y. juos padarė išprovokuotas kito automobilio, kuris staiga iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinę. Nesant jo kaltės, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Nustatyta, kad apeliantui nutarimas surašytas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Konstatuota, kad J. A. 2015-12-13, apie 13.00 val., vairuodamas transporto priemonę TOYOTA HILUX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Grįždamas į pirmąją eismo juostą neparodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Pažeidėjui inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčios kaltės forma. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta pažeidimo subjektyvioji pusė, t. y. neįrodyta, kad jis pažeidimą padarė tyčia. Apelianto manymu, faktas, kad jis buvo priverstas padaryti pažeidimą dėl kito automobilio atlikto staigaus manevro, paneigia jo tyčios buvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nesutinka su apeliantu, jog pažeidimas buvo padarytas esant neišvengiamai situacijai ir siekiant išvengti daugiau neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. A. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Apelianto nurodyta versija yra paneigta byloje surinktų duomenų visuma. Nesutiktina su apeliantu, jog vaido įrašu nėra pagrindo remtis, nes jame nėra užfiksuotas visas įvykis, t. y. nėra užfiksuota, kaip prieš jį staiga iš šalutinio kelio išvažiavo kitas automobilis, dėl ko jis buvo priverstas jį lenkti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas kito automobilio lenkimą per ištisinę eismo liniją atliko ne staiga, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o iš toli, prieš tai įjungęs įspėjamąjį kairiojo posūkio signalą. Vaizdo įraše apelianto pažeidimas yra užfiksuotas nuo pat pradžių, tačiau jame nesimato, jog jo lenkiamas automobilis būtų važiavę greitėjančioje juostoje ir staiga būtų išvažiavęs į pagrindinį kelią ir taip privertęs apeliantą atlikti staigų lenkimo manevrą. Įvertinus užfiksuoto pažeidimo pradžios momentą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu būtų teisinga apelianto nurodyta versija, būtų aiškiai matyti, kad jo lenkiamas automobilis išsuko iš greitėjančios juostos. Šiuo atveju, kaip minėta, lenkimo manevrą apeliantas pradėjo daryti ne staiga. Taigi įvertinus vaizdo įrašo trukmę bei pažeidėjo atliktą lenkimo manevrą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad lenkiamas automobilis nepadarė jokio staigaus manevro dėl kurio pažeidėjas būtų neišvengiamai priverstas atlikti lenkimą per ištisinę eismo liniją. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir paties pažeidėjo duotus paaiškinimus, kurie nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių pažeidėjas sutiko, kad padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, gailėjosi dėl to, nurodė, jog skubėjo į oro uostą. Vėliau skunde nurodė versiją, jog jis buvo priverstas padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl kito automobilio, kuriame buvo vaizdo registratorius, kaltės. Iš vaizdo įrašo yra aiškiai matyti, kad pažeidėjas lenkia visai kitą transporto priemonę, o ne tą, kurioje buvo vaizdo registratorius, kaip nurodė teismo posėdžio metu. Nenuoseklūs pažeidėjo paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių, todėl jo iškeltą versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažeidėjas negalėjo teisme paaiškinti, kodėl atsiradus kliūčiai nepristabdė automobilio, nors tai padaryti galėjo. Nesant duomenų, kad pažeidimus apeliantas padarė neturėdamas tam jokio būtino preteksto, įvertinęs pažeidimo padarymo pobūdį, jo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant jo tyčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apeliantas teigia, jog būtinasis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra chuliganiškos paskatos, kurios nebuvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto argumentacija nesutinka.

Kaip matyti, administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėto straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, taip privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi taikant atsakomybę už ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, kaip matyti, ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje chuliganiškos paskatos neįeina į šio pažeidimo sudėtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą yra numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, todėl teismas, spręsdamas ar pagrįstai asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, neprivalėjo nustatinėti chuliganiškų paskatų buvimą.

Apelianto manymu, byloje nėra nustatytas nė vienas alternatyvus veiksmas, nurodytas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, tokios pozicijos apeliantas laikosi manydamas, kad nėra jo tyčios. Be to, jo teigimu, faktas, kad nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, taip pat suponuoja išvadą, jog nepadarė nė vieno iš alternatyvių veiksmų, nurodytų minėtame straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad apeliantas paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir tai padarė tyčia, o ne įgyvendindamas KET 9 punkto reikalavimus, t. y. ne siekdamas išvengti didesnių neigiamų padarinių. Be to, pats pažeidėjas neginčija, kad kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą bei, kad neparodė posūkio signalo. Nurodytas pažeidimas atitinka vieną iš ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, suteikia pagrindą naikinti jo administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, nėra būtina įrodyti atsiradusių neigiamų padarinių. Pakanka konstatuoti, kad buvo padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie galėjo sukelti grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad išvažiavimas į priešingą eismo juostą, kada tai daryti draudžiama (yra ištisinė linija), galėjo sukelti grėsmę eismo saugumui. Tai, kad apeliantas įsitikino, jog lenkti nėra pavojinga, nesumažino padaryto pažeidimo pavojingumo ir ši aplinkybė nepanaikina jo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Be to, staigus grįžimas į savo eismo juostą neparodžius posūkio signalo taip pat gali sukelti grėsmę kitiems eismo dalyviams. Vaido įraše patvirtinta, kad pažeidėjas į savo eismo juostą grįžo neparodęs įspėjamojo posūkio signalo ir tai padarė prieš pat posūkį, o tai yra akivaizdus grėsmės kėlimas kitiems eismo dalyviams. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto argumentai, kad jam nekyla administracinė atsakomybė dėl jo padarytų veiksmų, nes neatsirado neigiamų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas teigia, jog nuobauda jam paskirta neatsižvelgus į lengvinančią aplinkybę, todėl prašo ją sušvelninti.

Iš pažeidėjo 2016-04-22 paaiškinimo matyti, kad su pažeidimo padarymu sutiko, nurodė, jog nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau 2016-04-28 priimant nutarimą, ši aplinkybė nebuvo įvertinta (b. l. 10, 13). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę bei tai, kad priimant nutarimą taip pat nebuvo įvertinta ir J. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – J. A. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, sprendė, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu. Už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą numatyta nuobauda yra nuo 115 Eur iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Apeliantui paskirta 130 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Kaip matyti, pažeidėjui paskirta nuobauda yra labai artima minimaliai nuobaudai, todėl jos švelninti atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo anksčiau padarytą pažeidimą, nėra jokio pagrindo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog J. A. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą – paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurios yra motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisėti. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.