Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-521-288/2019, kurioje A. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei K. M. tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. spalio 11 d., 14.10 val., ir 2016 m. lapkričio 30 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. gegužės 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad jam dirbant MB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), transporto vadovu, vienintelė įmonės veikloje naudojama transporto priemonė – krovininis automobilis „MAN TGA18-440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „KOEGEL/SN24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuojamos ir jis nurodymų remontuoti šį automobilį nedavė, tačiau šie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

3. 2019 m. birželio 5 d. teisme buvo gautas prokurorės K. M. prašymas baudžiamąją bylą perduoti prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti. 2019 m. birželio 10 d. nutartimi apylinkės teismo teisėja šį prašymą tenkino, bylą grąžino prokurorei ir nustatė dviejų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. D. skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis BPK 218 straipsniu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2018 m. liepos 5 d., baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, tačiau, paaiškėjus, jog bylos nagrinėjimo metu galimai buvo pažeistas non bis in idem principas, prokurorė pateikė prašymą grąžinti jai bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Apylinkės teismas šį prašymą tenkino 2019 m. birželio 10 d. nutartimi.

7. BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta – jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Šiuo atveju byla prokurorei buvo grąžinta tyrimui papildyti visiškai neargumentuojant šio sprendimo tikslingumo, dėl ko priimta nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės 2019 m. birželio 5 d. prašymo motyvus, skundžiamos nutarties turinį bei kaltinamojo A. D. skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad vienintelis klausimas, kuris gali būti sprendžiamas ikiteisminio tyrimo papildymo metu yra tas, ar šioje byloje nėra susidariusi tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais draudžiama dvigubo baudimo situacija. Tačiau šis klausimas, bylą perdavus nagrinėti teismine tvarka, paprastai turi būti išspręstas teismo, kurio žinioje yra byla. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu apylinkės teismui buvo pateiktas dar 2018 m. gruodžio 6 d. (3 t., b. l. 1-2). 2018 m. gruodžio 28 d. apylinkės teismo nutartimi buvo konstatuota, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00041-18, be kita ko, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu panaikinta 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalis dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Šis nutarimas 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo dienai dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ar grąžinimo ikiteisminiam tyrimui netenkino (3 t., b. l. 14-17).

9. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinai tas pats prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo buvo pateiktas 2019 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu, t. y. tuomet, kai jau buvo įsiteisėjęs sprendimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria tenkintas pareiškėjo A. D. skundas ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. kovo 19 d. nutarimas atmesti skundą bei Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 41-45). Taigi, tiek apylinkės teismui, tiek proceso dalyviams buvo žinoma apie 2019 m. gegužės 21 d. priimtą apygardos teismo nutartį, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Turint visą reikiamą informaciją dėl galimo dvigubo baudimo principo pažeidimo, apylinkės teismui tereikėjo išklausyti proceso dalyvių nuomonę šiuo klausimu ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog tiek kaltinamasis bei jo gynėjas, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė šiuo aspektu aiškiai išsakė savo poziciją, t. y. advokatas R. V. nurodė, jog byla negali būti toliau nagrinėjama dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės pažeidimo, taip pat dėl to, jog A. D. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, tuo tarpu prokurorė akcentavo, jog kitas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl melagingų parodymų davimo, o pagal BK 184 straipsnį, t. y. tyrimo metu buvo analizuota visiškai kito nusikaltimo sudėtis. Todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti tęsiamas toliau kaip pagrįstas, kadangi šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir baudžiamoji byla perduota teismui žymiai anksčiau nei prokuroras V. K. nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį pagal BK 235 straipsnį. Išklausiusi šių pozicijų, teisėja nusprendė procesinį sprendimą skelbti 2019 m. birželio 10 d., 13 val., tačiau, kaip teisingai skunde pažymi kaltinamasis, buvo priimtas sprendimas visiškai kitu klausimu, dėl kurio nebuvo išklausytos proceso dalyvių nuomonės, t. y. buvo suvaržyta A. D. teisė į teisingą ir nešališką teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.). Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, neišsprendęs vieno klausimo (dėl baudžiamosios bylos nutraukimo), priėmęs nutartį kitu klausimu (dėl bylos grąžinimo prokurorei), padarė esminį procesinį pažeidimą, kuris sukliudė teisingumo vykdymui.

10. Apygardos teismas pažymi, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-7-68/2009). Tačiau minėtas principas negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-167-788/2015). Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas negali išsamiai išnagrinėti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas dvigubo baudimo principas, nes tokiu atveju apylinkės teismui būtų daroma neleistina įtaka. Žemesnės instancijos teismas pats turi įvertinti proceso šalių nurodytus argumentus ir priimti motyvuotą sprendimą.

11. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas sukurtas (ir turi būti naudojamas) ne tam, kad vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kad baudžiamojo proceso dalyviai piktnaudžiautų procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų ar taptų negalimas valstybės konstitucinės priedermės – teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, įgyvendinimas.

12. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir procesiškai nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kuris pirmiausia privalo išnagrinėti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą dėl galimo non bis in idem principo pažeidimo, o tik tuomet spręsti dėl tikslingumo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodant esminius tyrimo trūkumus, o ne formaliai tenkinant prokurorės prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo A. D. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-521-288/2019 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.