- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-614-392/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Skolininkas
- V. Z.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. ir skolininko V. Z. atskiruosius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) V. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo skolininko (atsakovo) V. Z. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (ieškovė) V. P. pateiktu pareiškimu prašė priteisti 6 691,6 Lt. Nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-127-94/2010 2010-10-19 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pirminį Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007 ir iš dalies patenkino jos ieškinį bei atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė kanalizacijos trasos servitutą. CPK 373 str. nurodyta, kad, panaikinus ar pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios, vykdydamos sprendimą. Pareiškėjos teigimu, jai negrąžintos pagal minėtą panaikintą sprendimą priteistos, jos V. Z. sumokėtos, 4 722 Lt bylinėjimosi išlaidos, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybei sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis, 100 Lt, sumokėti advokatui J. K. už prašymo surašymą, 102,6 Lt pašto išlaidos, 1 000 Lt, sumokėti advokatei R. Š., V. Z. sumokėtos 44 Lt pašto išlaidos. Taip pat pareiškėjai liko nepriteisti 400 Lt, sumokėti advokatės padėjėjai, ir 123 Lt žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. PA-1-779/2008.
Atsiliepimas
Skolininkas (atsakovas) V. Z. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad prašyme nurodytos išlaidos CPK 88 str. prasme yra bylinėjimosi išlaidos, ir dėl jų sprendžiama CPK 277 str. 2 d. nustatyta tvarka. Toks prašymas teismui turėjo būti pateiktas per 20 dienų nuo 2010-10-19 priimto sprendimo, tačiau pareiškėja šio termino nesilaikė. Pagal CPK 373 str., panaikinus arba pakeitus sprendimą, jeigu jie buvo įvykdyti, vienos iš šalies prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jie gavę, vykdydami sprendimą. Tačiau CPK 760 str. nurodyta, kad grąžinama tik tuo atveju, jeigu, iš naujo nagrinėjant bylą, ieškinys atmetamas arba bylos nagrinėjimas nutraukiamas. 2010-10-19 teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Todėl sprendimo įvykdymo atgręžimas negalimas. Be to, prašymas pareikštas, neįsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėjos prašyme nurodytų sumų priteisimo/nepriteisimo klausimas turėjo būti išspręstas, nagrinėjant bylą. Kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė ir galutinį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas 2013-06-05 nutartimi, teisinio pagrindo naujai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjos V. P. prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš V. Z. 3 722 Lt, gautus vykdant Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007, kuris yra panaikintas. Likusioje dalyje prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino. Nustatęs, kad pareiškėja 2007-10-29 Kasos pajamų orderiu Nr. 404896 V. Z. sumokėjusi 4 722 Lt, t. y., įvykdžiusi Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą, taip pat padengusi priteistas bylinėjimosi apeliaciniame teisme išlaidas, ir tokio prašymo, atnaujinus procesą ir bylą nagrinėjant pakartotinai, pareiškėja nebuvo pateikusi, teismas, vadovaudamasis CPK 373 str., sprendė, jog V. Z. V. P. pagal jos prašymą turi grąžinti 3 722 Lt, nes gavo juos vykdant teismo sprendimą, kuris, atnaujinus bylos nagrinėjimą, yra panaikintas. Dėl atmestų pareiškėjos reikalavimų, teismas juos pripažino bylinėjimosi išlaidomis, o šių paskirstymo klausimas pagal CPK 93 str. sprendžiamas, byloje priimant teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu, kurio pareiškėja neskundė. Be to, šį klausimą 2013-06-05 nutartimi išnagrinėjo ir Vilniaus apygardos teismas, todėl jis yra išspręstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. atskiruoju skundu prašė Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atgręžti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą ir priteisti 4 722 Lt, taip pat priteisti 1 969,6 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (4 244 Lt). Detaliai aprašė savo bylinėjimosi eigą ir nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimo perdavimas pirmosios instancijos teismui prieštarauja proceso ekonomiškumo, koncentracijos principui (CPK 7 str.). Vilniaus apygardos teismas, paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, neįvertino ieškinio sumos ir tokiu būdu pažeidė CPK 85 str. 1 d. 10 p. ir 93 str. 1 d. bei 2 d. Pakoregavus IĮ „Tikslūs matavimai“ planą, du panašūs ieškovės reikalavimai buvo sujungti į vieną (CPK 136 str.). Ieškinį patenkinus pilnai, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. 1 d., o Vilniaus apygardos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 str. 2 d., nurodydamas, kad ieškinys patenkintas iš dalies. Jeigu ieškinys būtų patenkintas iš dalies (pusiau), tai servituto plotas turėtų būti 176,5 kv. m., tačiau nutartyje nurodyta, kad servituto plotas yra 353 kv. m. Pareiškėjos teigimu, sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką šalis gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja sumokėjo 4 722 Lt, tačiau priteisė 3 722 Lt, kai turėjo priteisti 4 722 Lt. Teismas, nepriteisdamas iš atsakovo palūkanų ir delspinigių, pažeidė CK 6.37 str., 6.245 str. Jeigu V. Z. būtų veikęs sąžiningai, būtų nelaukęs teismo raginimo ir grąžinęs pinigus, kuriuos buvo gavęs už panaikintus sprendimus. Kadangi skolininkas laiku negrąžino skolos, jis privalo mokėti netesybas. Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-12-06 nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo už panaikintas 2007-06-15, 2007-10-29, 2008-04-03, 2009-08-10 nutartis klausimo.
Atsiliepimas
Skolininkas (atsakovas) V. Z. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pareiškėjai skirti baudą už teismo klaidinimą. Nurodė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja, vadovaudamasi CPK 277 str. 2 d. nustatyta tvarka, su prašymu priimti papildomą sprendimą turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kadangi šis 2013-06-05 nutartimi, pakeisdamas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė galutinį sprendimą. Tik Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas spręsti šį pareiškėjos reikalavimą. Pagal CPK 93 str. 5 d. pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas gali paskirstyti tik tokiu atveju, jei to nepadaro apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas. Kadangi Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2013-06-05 nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė, tai teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ar priteisti iš naujo nėra. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja turėjo pakankamai laiko susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi ir ją apskųsti, tačiau to nepadarė. Taigi laikytina, kad pareiškėja sutiko su nustatytu išlaidų paskirstymu. Pareiškėja prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo Širvintų rajono apylinkės teismui pateikė 2010-11-18. Dėl šio prašymo ir buvo priimtas Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-12-06 sprendimas. Prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pareiškėja taip pat pateikė 2012-06-11, t. y. neįsiteisėjus Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimui atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-127-28/2010. Šis sprendimas įsiteisėjo tik po Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutarties priėmimo. Taigi pareiškėjos prašymas buvo pateiktas, pažeidžiant CPK 761 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad pareiškimas turi būti paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2010-11-18 prašymas dėl sprendimo atgręžtinio vykdymo ir bylinėjimosi išlaidų apskritai turėjo būti netenkintas. Tai atitinkamai yra pažymėjęs ir Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-06-29 sprendime, kurio pareiškėja neskundė. Atsakovas nurodė, kad pagal CPK 373 str., panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Šį straipsnį papildo CPK 760 str., kurio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas sprendimo įvykdymo atgręžimas: 1) panaikintas sprendimas turi būti jau įvykdytas; 2) iš naujo išnagrinėjus bylą, turi būti priimtas sprendimas ieškinį atmesti arba priimta nutartis bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimas, kuriuo pareiškėja remiasi, atitinka tik vieną kriterijų, t. y. juo panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimas. Tiek Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi, kuria pakeistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimas, pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, t. y. nustatytas servitutas kanalizacijai aptarnauti, tačiau nenustatytas kelio į pareiškėjos sklypą servitutas. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas pagal pareiškėjos 2010-11-18 prašymą būtų negalimas, kadangi toks sprendimas neatitiktų CPK 370 ir 373 straipsnių nuostatų. Pareiškėja, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, t. y. savo reikalavimą grįsdama vien tik servituto plotu, teismą klaidina. Pareiškėja nenurodė esminės aplinkybės, kad Širvintų rajono apylinkės teismas tame pačiame servituto plote buvo nustatęs ir kelio servitutą, o Vilniaus apygardos teismas paliko tik servitutą kanalizacijos aptarnavimui. Taigi Vilniaus apygardos teismas atitinkamai pagal patenkintus reikalavimus paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, o jos elgesys laikytinas nesąžiningu (pareiškėja galimai siekia nepagrįstai gauti pajamų) ir už tai pareiškėjai skirtina bauda.
Šalies argumentai
Skolininkas (atsakovas) V. Z. atskiruoju skundu prašė Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą atmesti visiškai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai iš atsakovo 3 722 Lt, nes pagal CPK 373 str. grąžinimas galimas tik panaikinus arba pakeitus sprendimus ar nutartis. Širvintų rajono apylinkės teismas priteisė grąžinti ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2007-10-17 nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ši Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra ir nebuvo panaikinta ar pakeista. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 373, 760-762 straipsniai. Pagal CPK 373 str., panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Šį straipsnį papildo CPK 760 str., kurio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas sprendimo įvykdymo atgręžimas: 1) panaikintas sprendimas turi būti jau įvykdytas; 2) iš naujo išnagrinėjus bylą, turi būti priimtas sprendimas ieškinį atmesti arba priimta nutartis bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimas atitinka tik vieną kriterijų, t. y. juo panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimas. Pareiškėjos ieškinys 2007-06-15 Širvintų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl kelio servituto nustatymo, kurios procesas 2010-05-11 buvo atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo patenkintas tik iš dalies. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas pagal pareiškėjos 2010-11-18 prašymą būtų negalimas, kadangi toks sprendimas neatitiktų CPK 370 ir 373 straipsnių nuostatų. Širvintų rajono apylinkės teismas neįvertino to, kad pagal CPK 372 str. 2 d. teisę paduoti pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo pirmosios instancijos teismui turi tik atsakovas (nagrinėjamu atveju V. Z.). Be to, apeliantas nurodė, kad pareiškėjos prašymas buvo pateiktas, pažeidžiant CPK 761 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad pareiškimas turi būti paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2010-11-18 prašymas dėl sprendimo atgręžtinio vykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kuris buvo paduotas neįsiteisėjus Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimui atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-127-28/2010, apskritai neturėjo būti patenkintas. Kadangi pareiškėja, būdama ieškove, nelaikytina subjektu, galinčiu kreiptis dėl atgręžtinio vykdymo, jos 2010-11-18 prašyme nurodytos piniginės sumos pagal CPK 88 str. galėtų būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Dėl tokių išlaidų priteisimo sprendžia teismas konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju yra priimtas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartis, kuria minėtas Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo pakeistas. Taigi teismai jau yra priėmę procesinius sprendimus dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo ir atlyginimo.
Pareiškėja V. P. atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo V. Z. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų
Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, neįvertino ieškinio sumos ir tokiu būdu pažeidė CPK 85 str. 1 d. 10 p. ir 93 str. 1 d. bei 2 d. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos atskirasis skundas yra paduotas dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarties, o ne dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutarties, kuria apeliacinės instancijos teisme, be kitų klausimų, buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pakeičiant Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą. Antra, pareiškėja, vadovaudamasi CPK 277 str., per 20 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutarties priėmimo dienos galėjo kreiptis į šią nutartį priėmusį Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, toks prašymas teismui paduotas nebuvo. Taigi, darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi buvo išspręstas galutinai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-10 nutartis (c. b. Nr. 3P-2110/2013), kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutarties.
Be to, pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas ir ginčijama Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 str. 5 d. įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2013-06-05 nutartimi pakeisdamas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis ir jų paskirstymu, tinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Be to, teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), o ne pagal servituto plotą ar kitus pareiškėjos nurodytus kriterijus.
Atskirajame skunde apeliantė kelia delspinigių už kitų teismų procesiniais sprendimais priteistas bylinėjimosi išlaidas priteisimo klausimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, jų nepriteisdamas, pažeidė CK 6.37 str., 6.245 str. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas ir nagrinėjamas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi, nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, CPK 306 str. 2 d. taikytina ir šiuo atveju. Todėl, apeliantės reikalavimui priteisti delspinigius už kitų teismų procesiniais sprendimais priteistas bylinėjimo išlaidas išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.
Pareiškėja V. P. atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai priteisė ne 4 722 Lt, o 3 722 Lt, gautus vykdant Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą, kuris yra panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2007-10-17 nutarties, kuria Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimas iš esmės buvo paliktas nepakeistas, iš ieškovų V. P. ir S. P. atsakovui V. Z. pirmosios instancijos teismo priteista 3 222 Lt bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teismo buvo padidinta iki 3 722 Lt. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš ieškovų atsakovui taip pat buvo priteistos 1 000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Kadangi Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimas buvo apskųstas, tai neįsiteisėjo ir nebuvo vykdomas iki byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantis 2007-10-29 Kasos pajamų orderis Nr. 404896 (b. l. 55) patvirtina, kad V. P., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2007-10-17 nutartį, atsakovui sumokėjo 4 722 Lt. Taigi, sprendžiant Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, konstatuotina, jog sprendimo įvykdymas atgręžtinas ir pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pakeistas. Todėl atsakovas pareiškėjai turi grąžinti ne 3 722 Lt, o 4 722 Lt, būtent tiek, kiek pareiškėja atsakovui yra sumokėjusi.
Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų
Vienas iš atsakovo atskirojo skundo argumentų yra tas, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas šiuo atveju nebuvo galimas, nes nėra dviejų CPK 760 str. 1 d. numatytų būtinų sąlygų: 1) panaikintas sprendimas turi būti jau įvykdytas; 2) iš naujo išnagrinėjus bylą, turi būti priimtas sprendimas ieškinį atmesti arba priimta nutartis bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu minėtos teisės normos taikymu ir aiškinimu. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis yra atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Taigi atsiranda būtinybė šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmu šiame ginče priimtu Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi, kuria ginčas buvo išspręstas galutinai, ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Todėl šiuo atveju, sprendžiant Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, taikytinas ne CPK 760 str., o 373 str., numatantis, jog panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. CPK 760 str. taikymas nagrinėjamu atveju paneigtų sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto esmę ir paskirtį, nes neteisėtą Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą įvykdė ne atsakovas, o pareiškėja, todėl yra būtinybė panaikinti tokio sprendimo įvykdymo padarinius, ir grąžinti pareiškėjai tai, ką ji, vykdydama teismo procesinį sprendimą, atsakovui yra sumokėjusi. Pripažinus, kad CPK 760 str. šiuo atveju netaikytinas, apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja nelaikytina subjektu, galinčiu kreiptis dėl atgręžtinio vykdymo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjos prašymas buvo pateiktas, pažeidžiant CPK 761 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad pareiškimas turi būti paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas turėjo būti išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi, kuria ginčas išnagrinėtas galutinai. Taigi terminas turėtų sueiti 2014-06-05. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų Širvintų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2010-11-22 (b. l. 1), t. y. dar tuomet, kai nebuvo įsiteisėjęs Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimas. Todėl, kol ginčas nebuvo išspręstas galutinai, pareiškimas negalėjo būti nagrinėjamas, nes nebuvo žinoma bylos baigtis, ir pareiškimo nagrinėjimas buvo sustabdytas. Pareiškimo nagrinėjimo sustabdymo pagrindui išnykus, t. y. išnagrinėjus bylą Vilniaus apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi, pareiškėjos prašymu, Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-09-23 nutartimi pareiškimo nagrinėjimą atnaujino (b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja, 2010-11-22 teismui pateikdama prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų, ne tik nepraleido įstatyme numatyto termino, bet prašymą pateikė per anksti, todėl jis iki 2013-09-23 nebuvo nagrinėjamas. Pažymėtina, jog tuo pačiu pagrindu, kad byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi pakartotinis pareiškėjos prašymas dėl sprendimų vykdymo atgręžimo buvo paliktas nenagrinėtas ir grąžintas pareiškėjai (b. l. 12).
Apeliantas atskiruoju skundu prašė pareiškėjai paskirti baudą už teismo klaidinimą, tačiau teismas pagrindų skirti baudą pareiškėjai nenustatė.
Kiti atskirųjų skundų argumentai skundžiamos nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau suklydo tik dėl pareiškėjai priteistinos sumos dydžio, todėl nutartis dalyje keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutarė:
V. Z. atskirąjį skundą atmesti.
V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutartį pakeisti.
Padidinti V. P. iš V. Z. priteistą 3 722 Lt sumą iki 4 722 Lt.