- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- I-4966-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05694-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Rugby Holding B
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Trečiasis asmuo
- HeidelbergCement Northern Europe AB, HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“
- Advokatai
- Marius Juonys, Mindaugas Vadapalas
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos Rugby Holding B. V. atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjo pavaduotojai Simonai Tolušytei ir Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Strikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens HeidelbergCement Northern Europe AB atstovui advokatui Mariui Juoniui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rugby Holding B. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja Rugby Holding B. V. (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė), atstovaujama advokato Mindaugo Vadapalo (2015 m. lapkričio 19 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 13)), su 2015 m. gruodžio 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1S-119/2015 „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1S-119/2015) (t. 1, b. l. 1–11). Skunde pareiškėja be kita ko, nurodė:
1.1. Taryba nutarime Nr. 1S-119/2015 netenkino pareiškėjos 2015 m. birželio 16 d. prašymo „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, kuriame prašė šių laikinųjų priemonių (toliau – ir Laikinosios priemonės):
– uždrausti HeidelbergCement Northern Europe AB generaliniam direktoriui ir AB „Akmenės cementas“ valdybos nariui G. S. atlikti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas naudotis bet kokiomis AB „Akmenės cementas“ valdybos nario teisėmis, taip pat ir teise balsuoti, dalyvauti AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose ir gauti informaciją iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą;
– uždrausti HeidelbergCement Northern Europe AB naudotis visomis neturtinėmis AB „Akmenės cementas“ akcininko teisėmis, taip pat ir teisėmis dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą;
– uždrausti AB „Akmenės cementas“ ir jos vadovui A. Z. perduoti G. S. ir HeidelbergCement Northern Europe AB bet kokią informaciją apie AB „Akmenės cementas“ bendrovės veiklą iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą.
1.2. Pareiškėjos įsitikinimu, yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvoje cemento rinkoje HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „A. C.“ – tiesioginiai šios rinkos konkurentai – akivaizdžiai neteisėto kartelio dalyviai, toliau neteisėtai keisis strategiškai svarbia informacija ir toliau derins savo antikonkurencinius veiksmus, todėl pažeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1¹ dalį ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnį ir 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1, 2 dalimis, Taryba turėjo pagrindą pritaikyti Laikinąsias priemones, kol bus užbaigtas pradėtas Tarybos tyrimas Nr. 1S-50/2014.
1.3. Skundžiamame nutarime Taryba papildomai nustatė, jog 2013 m. gegužės 13 d. S. V. A. ir jo sutuoktinė S. A., A. M. ir jo sutuoktinė M. M. M., E. M., V. M., V. M. ir jo sutuoktinė J. M. ir HeidelbergCement Northern Europe AB sudarė akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis). Vien tik skundžiamo nutarimo tekstas leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šių asmenų sudarytas naujas kartelinis susitarimas, tiesiogiai pažeidžiantis Įstatymo 5 straipsnį ir 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą: tiesioginiai konkurentai Lietuvos cemento rinkoje įsipareigoja imtis bendrų AB „Akmenės cementas“ valdymo veiksmų (HeidelbergCement Northern Europe AB kandidato rinkimas į AB „Akmenės cementas“ valdybą pagal Akcininkų sutarties 7.1 punktą; priimti sprendimus, derinant kapitalines investicijas ir investicijas į naują verslą ir sandorius su susijusiais asmenimis (Akcininkų sutarties 7.2 punktas); numatyta HeidelbergCement Northern Europe AB veto teisė, priimant AB „Akmenės cementas“ valdymo sprendimus (Akcininkų sutarties 7.3 punktas); numatytos HeidelbergCement Northern Europe AB teisės gauti informaciją apie įmonę (Akcininkų sutarties 11.2 punktas) (žr. nutarimo Nr. 1S-119/2015 5–9 punktus). Apie šį naują kartelinį susitarimą pareiškėja nežinojo iki nutarimo Nr. 1S-119/2015 teksto įteikimo pareiškėjos atstovui 2015 m. lapkričio 13 d.
2. Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, uždraudžiant (skundas (t. 1, b. l. 1–11)):
– HeidelbergCement Northern Europe AB generaliniam direktoriui G. S., jo įgaliotiems asmenims ar kitiems su HeidelbergCement Northern Europe AB susijusiems asmenims eiti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario pareigas ir vykdyti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas;
– HeidelbergCement Northern Europe AB naudotis visomis neturtinėmis AB „Akmenės cementas“ akcininko teisėmis, taip pat ir teisėmis dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose;
– AB „Akmenės cementas“ir jos vadovui A. Z. perduoti G. S., jo įgaliotiems asmenims bei HeidelbergCement Northern Europe AB ar su ja susijusiems asmenims bet kokią informaciją apie AB „Akmenės cementas“ ir bendrovės veiklą.
Teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje nutarė dėl neadekvatumo, neproporcingumo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra šio administracinio ginčo esmė, todėl jų taikymas būtų ginčo išsprendimas (t. 1, b. l. 83).
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą dėl nutarimo Nr. 1S-119/2015 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 95–102):
3.1. Laikinosios priemonės, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, yra taikomos, kai tyrimo metu tęsiami veiksmai, kuriais tikėtina daromas Įstatymo pažeidimas ir kuriais daroma esminė žala ar sukeliamos nepataisomos pasekmės ūkio subjektų ar visuomenės interesams. Be to, visos Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų priemonių taikymo sąlygos yra būtinos (t. y. kumuliatyvios), todėl nustačius, kad bent viena iš šių sąlygų nėra tenkinama, nėra pagrindo taikyti laikinąsias priemones. Taigi, jeigu tyrimo metu pasikeitusios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti pagrįstų išvadų dėl būtinumo neatidėliotinai taikyti laikinąsias priemones, akivaizdu, kad ir nelieka pagrindo taikyti pažeidimu įtariamų ūkio subjektų atžvilgiu laikinąsias priemones.
3.2. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias priemones, vertinama aplinkybių visuma: pažeidimo pobūdis, ūkio subjekto atlikti veiksmai ir prisiimti įsipareigojimai ir nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės.
3.3. Taryba nutarime Nr. 1S-119/2015 nekonstatavo, jog įtariami konkurencijos taisyklių pažeidimai buvo nutraukti, HeidelbergCement Northern Europe AB atlikus tam tikrus veiksmus ir prisiėmus įsipareigojimus. Tai, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, yra tyrimo objektas ir dėl to Taryba pasisakys, pabaigusi tyrimą. Taigi, aplinkybė, jog Taryba atlieka tyrimą dėl tam tikrų ūkio subjektų veiksmų ir yra įtariami Įstatymo pažeidimai, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias priemones.
3.4. Aplinkybė, jog Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas iki 2009 m. dirbo advokatų kontoroje Valiūnas Ellex, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tai sukelia interesų konfliktą Tarybos pirmininkui ir jis turėjo nusišalinti tyrimo metu priimant sprendimus. Dėl šių priežasčių nėra ir pagrindo teigti, kad nutarimas Nr. 1S-119/2015 priimtas, pažeidus jo priėmimo tvarką.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo HeidelbergCement Northern Europe AB, atstovaujama Mariaus Juonio (2016 m. sausio 25 d. išrašas iš atstovavimo sutarties (t. 1, b. l. 150)), atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, iš esmės pateikė tokius argumentus (t. 1, b. l. 178–182):
4.1. Pareiškėja nepagrįstai sudaro įspūdį, jog HeidelbergCement Northern Europe AB veiksmų atžvilgiu jau yra konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, ir / ar kad Taryba vengia spręsti neva akivaizdžias, jos pačios konstatuotas konkurencijos problemas. Situaciją, kurios kontekste reikėtų vertinti skundžiamą nutarimą, reikia matyti kaip tebevykstantį tyrimą, kuriame nėra padaryta jokių išvadų nei dėl duomenų apie įtariamą pažeidimą pakankamumo, nei dėl esminės žalos ar nepataisomų pasekmių įstatyme saugomiems interesams buvimo.
4.2. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad HeidelbergCement Northern Europe AB yra įgijusi AB „Akmenės cementas“ kontrolę bei sudariusi kartelinį susitarimą, o pareiškėjos skunde (1.1.1 dalyje) nurodytos aplinkybės jokiu būdu neįrodo neteisėtos koncentracijos ir / ar kartelio.
4.3. Pareiškėjos skunde (1.1.2 dalyje) nurodytos aplinkybės jokiu būdu neįrodo Įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, be to, iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų neįmanoma suprasti, kam konkrečiai ir kokiu pagrindu, pareiškėja inkriminuoja Įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, pareiškėja nesugeba paaiškinti, kodėl tarp AB „Akmenės cementas“ akcininkų sudaryta sutartis bei jos vykdymas priskiriami būtent AB „Akmenės cementas“, t. y. neaišku, kokių aplinkybių pagrindu įtariamas susitarimas būtent tarp HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“.
4.4. HeidelbergCement Northern Europe AB, susipažinusi su Tarybos nuogąstavimais, atliko tam tikrus veiksmus, kurie eliminuoja bet kokias hipotetines rizikas ar nuogąstavimus, susijusius su HeidelbergCement Northern Europe AB dalyvavimu AB „Akmenės cementas“ kapitale, pastarąją aplinkybę pripažįsta Taryba skundžiamame nutarime, o pareiškėja nepagrįstai teigia, kad HeidelbergCement Northern Europe AB atlikti veiksmai nepašalina Tarybos abejonių. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad HeidelbergCement Northern Europe AB išlaiko esminę įtaką AB „Akmenės cementas“ veiklai ir kad HeidelbergCement Northern Europe AB advokato dalyvavimas AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose nepašalina Tarybos abejonių.
5. Pareiškėja pateikė teismui 2016 m. sausio 7 d. prašymą „Dėl skundo patikslinimo“ (toliau – ir Prašymas 1), kuriame prašė: priimti prašymą dėl skundo patikslinimo; nagrinėti pareiškėjos 2015 m. gruodžio 2 d. skundą pagal patikslintą skundo 1-ąjį reikalavimą: „1. Panaikinti 2015-11-09 LR konkurencijos tarybos 2015-11-09 nutarimą „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCementNorthernEurope AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“, tenkinti pareiškėjo RugbyHolding B. V. 2015-06-16 prašymą „Dėl laikinųjų priemonių taikymo“, uždrausti Ž. Z. ir / arba kitiems, su HeidelbergCementNorthernEurope AB susijusiems asmenims atlikti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas, naudotis bet kokiomis AB „Akmenės cementas“ valdybos nario teisėmis, įskaitant teisę balsuoti, dalyvauti AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose ir gauti informaciją, iki tol, kol Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba užbaigs 2014 03-26 nutarimu Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą“ (t. 1, b. l. 88–90).
Teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartyje Prašymą 1 traktavo kaip prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paskyrus naują Heidelberg Cement Nothern Europe AB atstovą advokatą Ž. Z., ir nutarė dėl neadekvatumo, neproporcingumo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi jos iš esmės yra šio administracinio ginčo esmė ir jų taikymas būtų ginčo išsprendimas, nurodė, kad vien atstovo pasikeitimas nesudaro jokio teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (t. 1, b. l. 93).
6. Taryba 2016 m. sausio 11 d. rašte prašė atliekamo tyrimo medžiagą (1–3 tomus) pripažinti konfidencialia ir neleisti su ja susipažinti ir daryti kopijų kitiems asmenims, išskyrus Tarybos atstovus (t. 1, b. l. 104).
Teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartyje nutarė: Tarybos tyrimo medžiagą laikyti administracinės bylos Nr. I-4966-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05694-2015-5) medžiaga; šios administracinės bylos pagal pareiškėjos Rugby Holding B. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ dėl nutarimo panaikinimo Tarybos tyrimo medžiagą laikyti nevieša ir neleisti susipažinti su ja kitiems asmenims inter alia kitiems šios administracinės bylos proceso dalyviams (t. 1, b. l. 105–106).
7. Pareiškėja pateikė teismui 2016 m. sausio 28 d. prašymą „Dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo ar panaikinimo“ (toliau – ir Prašymas 2), kuriame prašė: uždrausti AB „Akmenės cementas“ valdybos nariui Heidelberg Cement Nothern Europe AB atstovui advokatui Ž. Z. dalyvauti artimiausiame (2016 m. vasario 9 d.) AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdyje; uždrausti Ž. Z. gauti, o AB „Akmenės cementas“ vadovui A. Z. pastarajam suteikti informaciją dėl artimiausio (2016 m. vasario 9 d.) AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžio darbotvarkės klausimų (t. 1, b. l. 155–159).
Teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje nutarė atmesti Prašymą 2 kaip visiškai nepagrįstą ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriomis siekia akcininkei Heidelberg Cement Nothern Europe AB, jos atstovui, neleisti dalyvauti viename AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdyje, nepagrindžia, kodėl vieno akcininko dalyvavimas viename posėdyje padarys negalimą įvykdyti būsimą teismo sprendimą (t. 1, b. l. 165).
8. Pareiškėja pateikė 2016 m. sausio 19 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties (t. 1, b. l. 115–123), kuris priimtas teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje (t. 1, b. l. 140), taip pat 2016 m. vasario 4 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties (t. 1, b. l. 168–171), kuris priimtas teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartyje (t. 1, b. l. 173).
1. Teismo posėdyje pareiškėjos Rugby Holding B. V. atstovas advokatas Mindaugas Vadapalas, remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovės šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Simona Tolušytė (2016 m. sausio 25 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 5D-3 (t. 1, b. l. 176)) ir Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Strikauskaitė (2015 m. spalio 15 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 5D-14 (t. 1, b. l. 177)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundo netenkinti.
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens HeidelbergCement Northern Europe AB atstovas Marius Juonys rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Rugby Holding B. V. skunde (t. 1, b. 1–11) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1S-119/2015 „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“ (nutarimas Nr. 1S-119/2015 (t. 1, b. l. 14–20)). Teismas atkreipia dėmesį, kad skundo dalykas šioje administracinėje byloje yra tik skundžiamo nutarimo teisėtumo vertinimas, nes kiti reikalavimai buvo susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu:
– uždrausti HeidelbergCement Northern Europe AB generaliniam direktoriui ir AB „Akmenės cementas“ valdybos nariui G. S. atlikti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas naudotis bet kokiomis AB „Akmenės cementas“ valdybos nario teisėmis, taip pat ir teise balsuoti, dalyvauti AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose ir gauti informaciją iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą;
– uždrausti HeidelbergCement Northern Europe AB naudotis visomis neturtinėmis AB „Akmenės cementas“ akcininko teisėmis, taip pat ir teisėmis dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą;
– uždrausti AB „Akmenės cementas“ ir jos vadovui A. Z. perduoti G. S. ir HeidelbergCement Northern Europe AB bet kokią informaciją apie AB „Akmenės cementas“ bendrovės veiklą iki tol, kol Taryba užbaigs 2014 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą.
Šios reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytos įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje (t. 1, b. l. 83).
Antra, pareiškėja, pateikė teismui 2016 m. sausio 7 d. prašymą „Dėl skundo patikslinimo“ (toliau – ir Prašymas 1) (t. 1, b. l. 88–90), kuriame nurodė, kad prašo: „tenkinti pareiškėjo RugbyHolding B. V. 2015-06-16 prašymą „Dėl laikinųjų priemonių taikymo“, uždrausti Ž. Z. ir / arba kitiems, su HeidelbergCementNorthernEurope AB susijusiems asmenims atlikti AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas, naudotis bet kokiomis AB „Akmenės cementas“ valdybos nario teisėmis, įskaitant teisę balsuoti, dalyvauti AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose ir gauti informaciją, iki tol, kol Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba užbaigs 2014 03-26 nutarimu Nr. 1S-50/2014 pradėtą tyrimą“. Teismas, įvertinęs, kad apie Ž. Z. Konkurencijos taryba negalėjo spręsti 2015 m. lapkričio 9 d. skundžiamame nutarime, nes jis HeidelbergCementNorthernEurope AB valdybos nariu tapo tik 2015 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 88–90), padarė išvadą, kad pareiškėja prašo reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurių netaikė įsiteisėjusioje 2016 m. sausio 8 d. nutartyje (t. 1, b. l. 93).
Būtent todėl HeidelbergCementNorthernEurope AB atstovo teismo posėdyje išreikštas prašymas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Ž. Z., kai skundžiamame nutarime apie jį nėra spręsta, nebuvo patenkintas.
2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartyje nutarė: Tarybos tyrimo medžiagą laikyti administracinės bylos Nr. I-4966-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05694-2015-5) medžiaga; šios administracinės bylos pagal pareiškėjos Rugby Holding B. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ dėl nutarimo panaikinimo Tarybos tyrimo medžiagą laikyti nevieša ir neleisti susipažinti su ja kitiems asmenims inter alia kitiems šios administracinės bylos proceso dalyviams (t. 1, b. l. 105–106). Nors pareiškėja pateikė 2016 m. sausio 19 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties (t. 1, b. l. 115–123), kuris priimtas teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje (t. 1, b. l. 140), tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutartys dėl medžiagos pripažinimo nevieša nėra skundžiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014). Būtent todėl pareiškėjos atstovo prašymas atidėti šios bylos nagrinėjimą negalėjo būti patenkintas.
3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pateikė teismui 2016 m. sausio 28 d. prašymą „Dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo ar panaikinimo“ (toliau – ir Prašymas 2), kuriame prašė: uždrausti AB „Akmenės cementas“ valdybos nariui Heidelberg Cement Nothern Europe AB atstovui advokatui Ž. Z. dalyvauti artimiausiame (2016 m. vasario 9 d.) AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdyje; uždrausti Ž. Z. gauti, o AB „Akmenės cementas“ vadovui A. Z. pastarajam suteikti informaciją dėl artimiausio (2016 m. vasario 9 d.) AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžio darbotvarkės klausimų (t. 1, b. l. 155–159). Teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje nutarė atmesti Prašymą 2 kaip visiškai nepagrįstą ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriomis siekia akcininkei Heidelberg Cement Nothern Europe AB, jos atstovui, neleisti dalyvauti viename AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdyje, nepagrindžia, kodėl vieno akcininko dalyvavimas viename posėdyje padarys negalimą įvykdyti būsimą teismo sprendimą (t. 1, b. l. 165). Pareiškėja pateikė 2016 m. vasario 4 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties (t. 1, b. l. 168–171), kuris priimtas teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartyje (t. 1, b. l. 173).
Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1S-119/2015 „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“ buvo netaikytos laikinosios priemonės pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 26 straipsnio nuostatas, nes dar vyksta administracinis tyrimas viešojo administravimo institucijoje – Konkurencijos taryboje. Tuo tarpu teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).
4. Taigi, šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjos Rugby Holding B. V. skundą (t. 1, b. 1–11) turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1S-119/2015 „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“ (t. 1, b. l. 14–20) teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas dar kartą pabrėžia, jog dar vyksta administracinis tyrimas viešojo administravimo institucijoje – Konkurencijos taryboje, todėl negalima administracinio teismo proceso metu, „peršokus“ nepabaigtą administracinį procesą, konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimus / nepažeidimus. Vadinasi, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai negali būti laikomi kaip nors pažeistais, o pats Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1S-119/2015 „Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias priemones HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ atžvilgiu“ traktuotinas kaip tarpinis, nesukeliantis jokių materialinio pobūdžio pasekmių pareiškėjai. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad pareiškėjai rūpi viešasis interesas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Taigi, skundžiamas nutarimas, kaip nesukeliantis materialinio pobūdžio teisinių pasekmių pareiškėjai, nėra skųstinas administraciniam teismui, o pati byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010).
Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas (Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo.) galima apskųsti tokį Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriame realiai pritaikomos laikinosios priemonės, nes jos daro įtaką subjektų teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, kai laikinosios priemonės nepritaikomos, o administracinis tyrimas tebevyksta, nutarimas netaikyti laikinųjų priemonių nesukelia materialinio pobūdžio pasekmių konkretiems subjektams.
5. Pareiškėjai grąžinamas sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 12), nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 102, 105, 106, 107 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-4966-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05694-2015-5) pagal pareiškėjos Rugby Holding B. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims HeidelbergCement Northern Europe AB ir AB „Akmenės cementas“ dėl nutarimo panaikinimo.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Grąžinti pareiškėjai Rugby Holding B. V. 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.