- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 1S-50/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo A. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties, kuria A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 16 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. D. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., K. B., K. G., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo mėn. dalyvavo D. E. ir K. C. Alytaus mieste organizuoto šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, tikslu daryti labai sunkius tęstinius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas sistemingai platinti, bei, siekiant užtikrinti šią neteisėtą veiklą, neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, daryti kitus nusikaltimus. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. D. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turint tikslą ją platinti, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. sausio mėn., veikdamas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais vykdė tęstinę nusikalstamą veiklą ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – daugiau kaip 10 g heroino, turint tikslą ją platinti. Taip pat dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. D. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. sausio mėn. įvairiose Alytaus apskrities vietose kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais neturėdamas leidimo neteisėtai laikė ir gabeno tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgytus ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus – tyrimo nenustatytą 9 mm kalibro savadarbį ar perdirbtą šaunamąjį ginklą, savadarbiu būdu perdirbtą dujinį pistoletą IŽ 79-8, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK 47 ir ne mažiau kaip aštuonis 9 mm kalibro šovinius bei septynis 5,45 mm kalibro šovinius, kurie buvo panaudoti laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. kovo 19 d. padarant G. Š. ir R. A. sunkius sveikatos sutrikdymus, bei kitus tyrimo nenustatytus šaunamuosius ginklus.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, kadangi jis atlikinėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės laikas turėjo baigtis 2013 m. lapkričio 18 d., todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Nagrinėjamoje byloje priimtu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuosprendis iki šiol neįsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
A. D. pateikė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundas gražintas A. D., kadangi buvo paduotas praleidus apskundimo terminą be svarbių ir pateisinamų priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis ir dėl A. D. skundo priimtas naujas sprendimas – atnaujinti skundo dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, nustačius tam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad A. D. kaltinamas padaręs vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato tik realią ir ilgalaikę bausmę, jis nėra saistomas socialiniais ryšiais, anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, todėl būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Suimtasis A. D. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir paleisti jį iš suėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Suimtojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisinga, nepagrįsta ir nemotyvuota. A. D. teigimu, priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismo posėdyje, kuriame jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis nedalyvavo ir nebuvo supažindintas su teismo nutartimi skirti jam suėmimą. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies bei BPK 44 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, taip pat – jo teisė į gynybą. A. D. teigimu, suėmimas jam paskirtas tinkamai nesilaikant BPK 119, 121, 122 straipsnio nuostatų. Suimtasis tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus. Nepagrįstas teismo teiginys, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2011 m. spalio 26 d. jis vedė, sutuoktinė jį reguliariai lanko, šeimai reikalinga jo parama. Neaišku, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pasak A. D., griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jam paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, proporcingumo principą.
Skunde A. D. tvirtina, kad visi procesiniai veiksmai su juo atlikti, davė teismui nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, todėl suėmimo taikymas jam nėra tikslingas. Be to, byloje nėra faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą kaltinti jį inkriminuojamų nusikaltimų padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suimtasis A. D. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė suimtojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo A. D. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, paskirdamas A. D. kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakako duomenų, leidusių teismui pagrįstai manyti, kad suimtasis A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (T. B., L. S.) parodymuose, kratų, slapto sekimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose.
Kauno apygardos teismas paskyrė A. D. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. A. D. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už pastarąsias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinimai dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, ankstesni devyni teistumai, byloje esantys duomenys apie tai, kad A. D. iki sulaikymo nedirbo, leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis anksčiau A. D. buvo teistas devynis kartus, inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos neišnykus teistumui, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje esantį nusikaltimų sąrašą. Naujos nusikalstamos veikos susijusios su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos A. D. turėjo turtinės naudos, galimai gaudavo lėšų pragyvenimui, juo labiau, kad pagal bylos duomenis – laisvėje niekur nedirbo. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. D. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nustatytų pagrindų nešalina ir suimtojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog atlikdamas bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, sukūrė šeimą.
A. D. paskirtas suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti A. D. dalyvavimą procese, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kauno apygardos teismas paskyrė A. D. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams nepažeisdamas nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Priešingai negu teigiama skunde, iš baudžiamojoje byloje esančio 2013 m. spalio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo, A. D. ir jo gynėjas dalyvavo posėdyje sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir nurodė nepageidaujantis būti pristatytas į sprendimo paskelbimą (t. 29, b. l. 161-162). Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis skirti suėmimą A. D. buvo išsiųsta tą pačią dieną (t. 29, b. l. 176-179). Tai, kad skundžiama nutartis A. D. buvo įteikta nesavalaikiai buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartyje, kuria atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo A. D. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.