Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T.T. individualios įmonės ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo, kompensacijos už sumokėtus mokesčius už sunaudotą vandenį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus ir juos panaikinti; priteisti iš atsakovės 503,20 Eur už atsakovės sunaudotą ir ieškovės apmokėtą vandenį, 169,40 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 193,60 Eur išlaidas advokato konsultacijai ir reikalavimo kompensuoti ieškovei už atsakovės suvartotą elektros energiją ir vandenį sumokėtas sumas ir apmokėti už gamtines dujas pateikimą ne teismo tvarka apmokėjimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas) pardavimo. Šios sutarties pagrindu atsakovė nusipirko iš ieškovės prieš tai nurodytą turtą. Nors sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 24 d., ieškovė atsakovės sutikimu išsikraustė iš turto ir faktiškai perdavė turtą atsakovei 2021 m. kovo 19 d. Turto faktinis perdavimas vyko dalyvaujant atsakovės atstovui, taip pat turto perdavimo metu dalyvavo ieškovės vadovo pažįstamas L. R.. Kadangi 2021 m. kovo 19 d. vykusio turto perdavimo metu šalys neužfiksavo apskaitos prietaisų rodmenų, jos susitiko dar kartą 2021 m. kovo 22 d. ir nufotografavo apskaitos prietaisų skaitiklių rodmenis, kad žinotų, iki kokių rodmenų už komunalines paslaugas turte turi mokėti ieškovė, o nuo kokių – atsakovė. Vis dėlto, vėliau atsakovė informavo ieškovės atstovą, kad vien tokio rodmenų nufotografavimo nepakanka ir kad šalys papildomai dar turi pasirašyti specialios formos apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus. Pasitikėdamas atsakove, ieškovės vadovas A. T. pasirašė ir perdavė neužpildytus aktus atsakovei, kad ši juos užpildytų pagal abiejų šalių kartu užfiksuotus rodmenis. Kaip minėta aukščiau, rodmenis šalys buvo nusifotografavusios 2021 m kovo 22 d. Vis dėlto, vėliau išaiškėjo, kad atsakovės atstovas į aktus, kuriuos datavo 2021 m. gegužės 10 d., įrašė ne tuos duomenis, kuriuos šalys buvo užfiksavusios nuotraukose 2021 m. kovo 22 d. Aktuose buvo įrašyti didesni skaitiklių rodmenys. Aplinkybė, kad atsakovė įrašė į 2021 m. gegužės 10 d. aktus tikrovės neatitinkančius duomenis ir todėl ieškovė sumokėjo už komunalines paslaugas, sunaudotas turte po to, kai turtas jau buvo perduotas atsakovei, išaiškėjo po to, kai ieškovė sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ skolą už vandenį. Po šio įvykio ieškovė išsiaiškino, kad sumokėjo UAB „Palangos vandenys“ už vandenį iki skaitiklio rodmens 491 m³, nors turto perdavimo atsakovei metu vandens buvo suvartojusi tik iki 316 m³. Be to, 2022 m. vasario 24 d. ieškovė gavo apmokėjimui dar ir UAB „Ignitis“ PVM sąskaitą faktūrą 3251,90 Eur sumai už gamtines dujas, suvartotas turte laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. birželio 22 d. Šios sąskaitos ieškovė neapmokėjo, o vietoje to 2022 m. liepos 4 d. nusiuntė atsakovei reikalavimą kompensuoti ieškovei už atsakovę UAB „Palangos vandenys“ sumokėtas sumas bei susisiekti su UAB „Ignitis“, kad aukščiau nurodyta sąskaita už gamtines dujas būtų perrašyta atsakovei. Atsakovė šio ieškovės reikalavimo nepatenkino ir jį ignoravo. Kadangi atsakovė gera valia netenkino ieškovės reikalavimo, jį ignoruoja iki šiol, o UAB „Ignitis“ ir toliau reikalauja iš ieškovės sumokėti aukščiau nurodytą atsakovės gamtinių dujų skolą, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, pripažinti 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų suderinimo aktus negaliojančiais ir juos panaikinti bei priteisti iš atsakovės ieškovei jos sumokėtas sumas UAB „Palangos vandenys“ bei atlyginti jos turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo pateikimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovė buvo atsakovės suklaidinta ir apgauta. Turto perdavimas atsakovei vyko 2021 m. kovo 22 d. Būtent šios dienos duomenimis ir data turėjo būti užpildyti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai. Pagal tokį šalių susitarimą ieškovė atitinkamai pasirašė ir perdavė atsakovei aktus, kad ši galėtų juos vėliau pilnai užpildyti. Atsakovė tuo tarpu aktuose tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent nurodė neteisingą aktų datą, t. y. 2021 m. gegužės 10 d., ir aktuose įrašė 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė aktuose ketina nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovė šių aktų nebūtų pasirašiusi iš anksto ir perdavusi jų atsakovei, o būtų šiuos aktus pildžiusi kartu su atsakove. Taigi, tik dėl atsakovės apgaulės – tyčinių veiksmų, kuomet atsakovė aktuose sąmoningai nurodė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo sudarytos tokios šalių sutartys – aktai ir ko pasėkoje ieškovė turėjo apmokėti už atsakovės turte pačios atsakovės sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Tokie atsakovės veiksmai nesuderinami su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Dėl atsakovės apgaulės įrašant aktuose neteisingus suvartoto vandens rodmenis turto perdavimo dienai, atsakovė nesąžiningai išvengė prievolės mokėti už suvartotą vandenį, o ieškovė dėl to nukentėjo, nes sumokėjo UAB „Palangos vandenys“ mokestį už atsakovės suvartotą vandenį su delspinigiais bei žyminį mokestį, viso 503,20 Eur. Be to, civilinėje byloje ginantis nuo UAB „Palangos vandenys“ reikalavimo ieškovė patyrė 169,40 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, kurios patenkinus UAB „Palangos vandenys“ reikalavimą, liko jai neatlygintos. Šitas išlaidas ieškovė patyrė tik dėl atsakovės kaltės, nes jei atsakovė būtų pateikusi UAB „Palangos vandenys“ teisingus duomenis apie vandens rodmenis turto atlaisvinimo dienai 2021 m. kovo 22 d., UAB „Palangos vandenys“ nebūtų reikalavę skolos sumokėjimo iš ieškovės ir ieškovei nebūtų tekę gintis civilinėje byloje nuo jai pareikšto reikalavimo. Taigi, šias išlaidas atsakovė turi atlyginti ieškovei, nes tai yra ieškovės nuostoliai dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės ir šią 169,40 Eur sumą. Taip pat, ieškovė patyrė 193,60 Eur išlaidų, susijusių su reikalavimo kompensuoti ieškovei už atsakovės suvartotą elektros energiją ir vandenį sumokėtas sumas ir apmokėti už gamtines dujas UAB „Ignitis“ pateikimu ne teismo tvarka, nes kreipėsi į advokatę konsultacijoms ir reikalavimo parengimui, todėl vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis, prašo jas priteisti iš atsakovės.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškovės T. T. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento vandens, dujų ir elektros energijos apskaitos prietaisų, įrengtų (duomenys neskelbtini), rodmenų suderinimo aktai, kuriuos 2021 m. gegužės 10 d. sudarė T. T. IĮ ir mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 866,20 Eur išlaidų atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128 Eur žyminis mokestis.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteista 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas.

2023 m. birželio 6 d. gautas atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė nurodė, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes įmonė negavo procesinių dokumentų. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu įmonės darbuotojai ofise nesėdi. Kad atsakovė šiuo adresu korespondencijos negauna, žinojo ir ieškovė, kuri norėdama susisiekti su atsakove, visada paskambina telefonu ar parašo elektroniniu paštu. Ieškovė, žinodama, kad atsakovė įmonės registracijos adresu negauna laiškų, sąmoningai nurodė šį adresą, kad atsakovė nežinotų apie jai pareikštą ieškinį. Kadangi atsakovė negavo procesinių dokumentų, teismo nustatytu terminu negalėjo pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Apie tai, kad priimtas sprendimas už akių, atsakovė sužinojo atsitiktinai, namo savininkei netyčia atplėšus voką, pamačius įmonei adresuotus dokumentus iš teismo ir telefonu informavus apie tai atsakovę. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė abu pastatus – gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatą – faktiškai valdė ne iki 2021 m. kovo 19 d., kaip nurodyta ieškinyje, bet iki 2021 m. balandžio 21 d. Būtent šią dieną buvo pasirašytas pagalbinio ūkio pastato (faktiškai šildomo baseino) perdavimo – priėmimo aktas. Kadangi po apskaitos prietaisų rodmenų užfiksavimo ieškovė turtu naudojosi dar mėnesį laiko, naudojo vandenį, elektrą ir dujas, normalu, kad apskaitos prietaisų rodmenys skyrėsi nuo tų, kuriuos šalys užfiksavo 2021 m. kovo 22 d. Ieškovės teiginiai, jog į 2021 m. gegužės 10 d. aktus atsakovė įrašė ne tuos duomenis, kuriuos šalys buvo užfiksavusios nuotraukose 2021 m. kovo 22 d., yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip minėta, turtu ieškovė faktiškai naudojosi iki 2021 m. balandžio 21 d. Kadangi iki 2021 m. balandžio 21 d. turtu faktiškai naudojosi ieškovė, jai ir kyla prievolė sumokėti už sunaudotą vandenį, elektrą ir kt.

Atsiliepime į atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė T. T. IĮ nurodė, kad su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių nesutinka, nes atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant šalių ginčą. Ta aplinkybė, kad ieškovė pardavė atsakovei du objektus ir kad vieno iš jų nuosavybės teisė perėjo atsakovei vėliau, nei kito, nepaneigia ieškovės nurodyto gyvenamojo namo, kurio nuosavybė perėjo atsakovei sutarties pasirašymo pas notarę metu 2021 m. vasario 24 d., perdavimo atsakovei naudotis 2021 m. kovo 19 d. fakto. Atsakovė su pareiškimu nepateikė įrodymų, kuriais galėtų paneigti šį faktą. Tai, jog pagalbinio ūkio pastato priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. balandžio 21 d., įrodo tik faktą, kad pagalbinio ūkio pastato nuosavybės teisė perėjo iš ieškovės atsakovei 2021 m. balandžio 21 d., tačiau šis aktas neįrodo nei gyvenamojo namo perdavimo atsakovei naudotis, nei pagalbinio ūkio pastato perdavimo atsakovei naudotis fakto, jo datos ir laiko. Kaip pripažįsta ir pati atsakovė, dujų ir vandens suvartojimą fiksuoja tas pats skaitiklis, įrengtas gyvenamajame name, su kuriuo yra sujungtas pagalbinio ūkio pastatas, į kurį patenkama per gyvenamąjį namą. Todėl 2021 m. kovo 19 d. ieškovės atstovas A. T. perdavęs atsakovei gyvenamojo namo raktus, o dėl to ginčo tarp šalių nėra, nebegalėjo patekti ne tik į gyvenamąjį namą, bet ir į pagalbinio ūkio pastatą ir nebegalėjo juo naudotis. Be to, atsakovės nurodomos priežastys, dėl kurių ji buvo pasyvi proceso metu, negali būti pripažįstamos svarbiomis, nes atsakovė, kaip juridinis asmuo, privalo užtikrinti dokumentų gavimą oficialios registruotos buveinės adresu, todėl tai, kad ji ten veiklos nevykdo ir todėl savalaikiai dokumentų negavo, negali būti laikoma priežastimi, pateisinančia jos procesinį pasyvumą.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 300 Eur atstovavimo išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – tenkintas atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas už akių; atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

Ieškovės atstovas A. T. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad 2021 m. vasario 24 d. su atsakove sudarius gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis, abu pastatai 2021 m. kovo 19 d. buvo faktiškai perduoti naudotis atsakovei. Perdavimo metu atsakovės atstovui A. L. buvo atiduoti visi nurodytų pastatų raktai, todėl nuo šio momento ieškovės atstovas į šiuos pastatus nebegalėjo patekti. Turto perdavimo metu dalyvavo jo draugas L. R.. Taip pat atsakovei perduodant abu pastatus, baseine, kuris įrengtas ūkiniame pastate, vandens nebuvo. 2021 m. kovo 22 d. jis kartu su atsakovės atstovu nufotografavo parduotų pastatų apskaitos prietaisų rodmenis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, jis 2021 m. gegužės mėnesį pasirašė tuščius atsakovės atsiųstus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus. Jis tikėjosi, kad į nurodytus aktus bus įrašyti 2021 m. kovo 22 d. užfiksuoti duomenys. Tačiau aktuose įrašyti kitokie skaičiai. Dėl to, ieškovė sumokėjo už vandenį ir elektrą laikotarpiu, kuriuo ji parduotu turtu jau nebesinaudojo. Nors ūkinis pastatas pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas 2021 m. vasario 24 d., tačiau teisiškai ši nuosavybė atsakovei perėjo 2021 m. balandžio 21 d., kai buvo pasirašytas ūkinio pastato perdavimo – priėmimo aktas. Taip atsitiko, todėl kad pagal sudarytą šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirmiausia turėjo būti išregistruota hipoteka, tada sumokėjus už turtą ir pasirašius ūkinio pastato perdavimo-priėmimo aktą, ūkinio pastato nuosavybės teisė perėjo atsakovei. Tačiau šis juridinis aspektas nepaneigia, kad faktiškai tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas atsakovei buvo perduoti 2021 m. kovo 19 d. Turto perdavimo metu, t. y. 2021 m. kovo 19 d., joks turto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Po turto perdavimo 2021 m. kovo 19 d., apie balandžio mėnesio vidurį, jis dar kartą buvo atvykęs į namą, nes reikėjo perduoti dujų knygutę, taip pat norėjo pasidomėti, ar viskas gerai. Tada gyvenamajame name sutiko G. K..

Ieškovės atstovė advokatė Indrė Butvilė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės atstovui A. T. priklausęs gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantys duomenys neskelbtini) buvo įkeisti kreditą suteikusiam bankui, atsakovė nurodytą turtą iš ieškovės taip pat pirko su kredito pagalba. Esant šiai aplinkybei, įvertinus galimas rizikas, minėto turto pardavimo sandoris vyko dviem etapais. 2021 m. vasario 24 d. buvo pasirašytos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei nuosavybės teisė į turtą perėjo pasirašius nurodytą sutartį, dar neatsiskaičius už parduodamą turtą. Atsakovė iki 2021 m. kovo 8 d. turėjo iš kredito įstaigos gautų lėšų padengti ieškovės kreditą, kad visam parduodamam turtui būtų išregistruota hipoteka. Ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad į šį pastatą atsakovei nuosavybės teisė pereis, kai bus visiškai atsiskaityta su ieškove. Pareiga atsiskaityti buvo susieta su hipotekos išregistravimu. Ūkinio pastato nuosavybės teisės perėjimas turėjo būti „įformintas“ pas notarą pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą. 2021 m. kovo 19 d. ir kovo 22 d. atsakovė visiškai atsiskaitė už ieškovės parduotą turtą. Po mėnesio, t. y. 2021 m. balandžio 21 d., šalys pas notarą pasirašė ūkinio pastato perdavimo-priėmimo aktą. Nepaisant išdėstytų sutartinių nuostatų, šalys bendru sutarimu jų nesilaikė ir nukrypo nuo sutarčių reikalavimų. 2021 m. vasario 24 d. atsakovės atstovas faktiškai įsigyto turto neperėmė, nes leido ieškovės atstovui įsigytame name dar pagyventi vieną mėnesį. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Vertinant aplinkybę, kada atsakovei faktiškai buvo perduotas naudotis įsigytas turtas pagal susiklosčiusias tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių vykdymo aplinkybes, būtina atsižvelgti į šalių faktinį elgesį. Šiuo atveju ūkinio pastato perdavimo-priėmimo aktas taip pat negali būti laikytinas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu datą, kada atsakovei buvo perduotas turtas. Tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas, nepaisant sutarčių nuostatų, atsakovei buvo perduotas faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d. Aplinkybę, kad ieškovės atstovas su šeima parduotame gyvenamajame name su ūkiniu pastatu gyveno iki 2021 m. kovo 19 d. pirmiausia įrodo 2021 m. kovo 22 d. ieškovės atstovo A. T. darytos skaitiklių nuotraukos. Tai, kad šios nuotraukos datuojamos 2021 m. kovo 22 d., matyti iš įrašo mobiliajame telefone. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad fotografuojant skaitiklių parodymus dalyvavo ir atsakovės atstovo A. L. atstovas R. S.. Nuotraukos patvirtina, kad jis taip pat fotografavo skaitiklių duomenis. Nors R. S. neigia, kad jis veikė A. L. vardu, tačiau bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti priešingai. R. S. atsakovės atstovą A. L. atstovavo turto pirkimo procese, 2021 m. gegužės 18 d. prašė A. T. pasirašyti skaitiklių suderinimo aktus. Vėliau jam buvo išduotas įgaliojimas remonto darbų atlikimui. Visa tai įrodo, kad 2021 m. kovo 22 d. jis veikė kaip A. L. atstovas. Byloje nėra pateikta jokių kitų nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti skaitiklių parodymai. Vienintelis paaiškinimas, kad 2021 m. kovo 22 d. tiek A. T., tiek R. S. fotografavo skaitiklių duomenis, nes tuo metu turtas buvo perduodamas atsakovės atstovui ir buvo būtina užfiksuoti šiuos duomenis. Liudytojas L. R. taip pat parodė, kad 2021 m. kovo 19 d. jis padėjo A. T. išsikraustyti ir matė, kaip tos pačios dienos vakare A. T. perdavė visus gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu raktus A. L.. Kitų įrodymų, kada raktai buvo perduoti A. L., byloje nėra. Liudytoja I. T. nurodė, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jie išsikraustė prieš kūdikio gimimą, o vaiko gimimo išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. T. su sutuoktine gyveno Klaipėdoje. Byloje pateiktas A. T. ir A. L. susirašinėjimas taip pat įrodo, kad turtas atsakovės atstovui buvo perduotas 2021 m. kovo 19 d. Kai paaiškėjo, kad sudarant komunalinių paslaugų teikimo sutartis skaitiklių nuotraukų neužteks, A. T. pasirašė tuščius skaitiklių suderinimo aktus, nes jam nekilo klausimų, kad juose bus įrašyti, kiti, nei 2021 m. kovo 22 d. užfiksuoti, skaitiklių duomenys. Liudytojo G. K. parodymai nepatvirtino aplinkybės, kad 2021 m. balandžio mėnesį gyvenamajame name dar gyveno A. T. su šeima. Liudytojo A. S. parodymai, atsižvelgiant į jo ir A. L. draugiškus santykius, negali būti laikomi patikimais. Taip pat 2021 m. gegužės 4 d. reportaže apie parduodamą turtą, matyti, kad baseinas yra pilnas vandens ir namas yra sutvarkytas. Šios visos aplinkybės įrodo, kad turtu ieškovės atstovas naudojosi iki 2021 m. kovo 19 d., todėl po šios datos namu galėjo naudotis tik atsakovė, todėl atsiradusi pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas ir tenka atsakovei. Ieškovės atstovas A. T. yra apgautas atsakovės, kai apgaule į prašomus pripažinti negaliojančiais skaitiklių suderinimo aktus buvo įrašyti ne abiejų šalių atstovų 2021 m. kovo 22 d. užfiksuoti duomenys, o 2021 m. gegužės mėnesio skaitiklių parodymai. Šiuos aktus prašoma pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir atlyginti ieškovės atstovo patirtus nuostolius.

Atsakovės atstovas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš ieškovės nusipirkus gyvenamąjį namą už jį atsiskaitė vasario mėnesį, už ūkinį pastatą – 2021 m. kovo 19 d. Tada ieškovės atstovas A. T. paprašė jo leisti dar pagyventi parduotoje nuosavybėje. Jis sutiko. Konkretus terminas, kiek ieškovė gyvens parduotame turte, nebuvo sutartas. 2021 m. balandžio 21 d. buvo pasirašytas ūkinio pastato perdavimo-priėmimo aktas ir A. T. iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato išsikraustė. Tuo metu būste buvo likę nedaug A. T. daiktų, baseine buvo vandens. Tą pačią dieną jis į knygutę užsirašė apskaitos prietaisų duomenis. Tuo metu kartu su juo buvo ir ieškovės atstovas A. T., kuris taip pat turėjo galimybę šiuos duomenis užsirašyti. Nežino, ar jis tai padarė. 2021 m. kovo 22 d. jis su ieškovės atstovu jokių apskaitos prietaisų rodmenų nefiksavo, jam nėra žinoma, kas ten tuo metu dalyvavo. 2021 m. balandžio 21 d. nepildė jokių aktų, nes manė, kad jų neprireiks. Tačiau pradėjus sudarinėti sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, paaiškėjo, kad reikia apskaitos prietaisų rodmenų aktų. Jo iniciatyva 2021 m. gegužės mėnesį, galėjo būti 10 mėnesio diena, Palangoje, prie Statoil degalinės įvyko jo ir A. T. susitikimas, kurio metu jis A. T. pateikė pasirašyti jo paties užpildytus pagal 2021 m. balandžio 21 d. duomenis apskaitos prietaisų rodmenų aktus. A. T. matė aktuose esančius skaičius ir aktus pasirašė. Netiesa, kad A. T. pasirašė tuščius aktus. Visi įsigytų pastatų raktai jam buvo perduoti 2021 m. balandžio 21 d. Vienas raktų komplektas galėjo būti perduotas ir 2021 m. kovo mėnesį, nes jis buvo prašęs, kad jam leistų apžiūrėti įsigytą turtą su statybininkais, kad būtų įvertintos remonto galimybės. Tiksliai nepamena, bet galimai balandžio mėnesį, jis lankėsi įsigytame gyvenamajame name. Tuo metu ten dar gyveno A. T., name buvo jo katinas. Nurodytą turtą pirko siekdamas jį parduoti. Tačiau A. T. labai ilgai iš šio turto neišsikėlė, todėl jis pastatų remontą nukėlė į rudenį. Tikėjosi, kad A. T. išsikraustys jau kovo mėnesio gale. Jis ne kartą ragino jį kuo greičiau išsikelti. Dėl šių priežasčių patyrė didelius ekonominius nuostolius. Byloje esančio susirašinėjimo su A. T. nepamena, bet tikėtina, kad jis buvo. Kadangi jis daug kartų prašė A. T. išsikraustyti, 2021 m. kovo mėnesį nusprendė jį „paspausti“ pasakydamas, kad jis su šeima atvažiuoja gyventi į įsigytą namą. Jis taip ir padarė, tačiau atvyko vienas. A. T. eilinį kartą jį apgavo. Namas dar buvo neatlaisvintas, jame gyveno A. T.. Jis pasiūlė jam pasilikti, tačiau jis nenorėjo, nes name buvo daiktų su SSRS simbolika, Rusijos vadovu Putinu. Jis susisiekė su draugu, kuris gyvena tarp Klaipėdos ir Palangos, ir paprašė, kad galėtų pas jį pasilikti. Draugui paaiškino aplinkybes, kad nusipirko namą Palangoje, tačiau negali į jį įsikraustyti. Tuo metu, kaip nurodė prieš tai, jis teturėjo tik vieną raktų komplektą. Visus raktus gavo balandžio mėnesio gale. Galimai balandžio mėnesio gale, gegužės mėnesio pradžioje, buvo pasamdyta valytoja, kuri sutvarkė namą, išplovė grindis, buvo perstatyti baldai. Remontas nebuvo daromas. Norėdamas įsigytą turtą parduoti be remonto, kreipėsi į brokerius. Galimai jie sumontavo 2021 m. gegužės 4 d. filmuotą reklaminę medžiagą apie jo parduodamą turtą. Nepavykus parduoti turto, nusprendė daryti remontą. Šiuo metu įsigyti pastatai yra perdaryti į tris butus, iš kurių du yra parduoti, vienas butas liko jam.

Atsakovės atstovas advokatas Albertas Kučinskas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje reikia vadovautis tarp šalių pasirašytomis sutartimis ir ūkinio pastato perdavimo-priėmimo aktu, kurie byloje nėra nuginčyti. Atsakovė neturi pareigos prisiimti atsakomybę už neatidų ir lengvabūdišką ieškovės atstovo A. T. elgesį tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu. Ieškovės atstovas turėjo būti atsakingas dėl tinkamo skaitiklių duomenų užfiksavimo turto perdavimo metu. Ieškovės atstovo elgesys pasirašant tuščius skaitiklių duomenų užfiksavimo aktus taip pat negali būti laikytinas atidžiu ir rūpestingu. Byloje yra ginčijami aktai, kurie pagal jų pobūdį ir sudarymo aplinkybes, vadovaujantis įstatymais, negali būti ginčijimo objektais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. ieškovė T. T. IĮ ir atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nusipirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

2021 m. vasario 24 d. ieškovė T. T. IĮ ir atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nusipirko ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

2021 m. kovo 19 d. atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. L. ieškovei T. T. IĮ pervedė 744,55 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už duomenys neskelbtini) perkant ūkinį pastatą duomenys neskelbtini) “.

2021 m. kovo 22 d. atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei T. T. IĮ pervedė 54000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už perkamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pagal 2021.02.24 sutartį“.

Ieškovė į bylą pateikė skaitiklių rodmenų nuotraukas, kuriose pažymėta 2021 m. kovo 22 d. data. Ieškovė nurodo, nuotraukose užfiksuoti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dujų, vandens ir elektros skaitiklių duomenys. Byloje taip pat pateikti 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai, kuriuose pažymėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), dujų, vandens ir elektros skaitiklių duomenys. Aktai pasirašyti ieškovės atstovo A. T. ir atsakovės atstovo A. L..

Iš nuotraukų, kurių data nurodyta 2021 m. kovo 22 d., matyti, kad dujų skaitiklio Nr. 33311443 rodmuo yra 37410,28 m³, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties dujų skaitiklio rodmuo yra 38413 m³; dieninio elektros skaitiklio Nr. 03901275 rodmuo yra 51348 kWh, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties dieninio elektros skaitiklio rodmuo yra 51871 kWh; naktinio elektros skaitiklio Nr. 03901275 rodmuo yra 47089 kWh, 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad to paties naktinio elektros skaitiklio rodmuo yra 47488 kWh.

Iš ieškovė į bylą pateiktos nuotraukos nematyti vandens skaitiklio numerio ir rodmenų, tačiau ieškovė nurodo, kad skaitiklio duomenys 2021 m. kovo 22 d. buvo 316 m³. 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte nurodyta, kad vandens skaitiklio rodmuo yra 491 m³.

(duomenys neskelbtini) ieškovės T. T. IĮ atstovui A. T. ir jo sutuoktinei I. T. gimė sūnus. Vaiko gimimo įraše nurodyta, kad I. T. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

2021 m. balandžio 21 d. perdavimo-priėmimo aktu vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė T. T. IĮ perdavė, o atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimu atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo R. S. atlikti įvairius veiksmus, susijusius su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-475-973/2022 panaikintas 2021 m. lapkričio 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų preliminarus sprendimas, kuriuo iš atsakovės (šioje byloje ieškovės) T. T. IĮ buvo priteista 482,22 Eur dydžio skola, 11,98 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 494,20 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 9 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) ieškovės UAB „Palangos vandenys“ naudai; civilinė byla Nr. e2-475-973/2022 nutraukta. Iš civilinėje byloje Nr. e2-475-973/2022 pateikto UAB „Palangos vandenys“ atsiliepimo matyti, kad ieškovei T. T. IĮ skola už vandens tiekimą buvo paskaičiuota iki vandens skaitiklio rodmens 491 m³.

2022 m. sausio 26 d. ieškovei T. T. IĮ išrašyta PVM sąskaita faktūra 169,40 Eur sumai už prieštaravimų parengimą ir pateikimą teismui pagal UAB „Palangos vandenys“ ieškinį. Nurodyta sąskaita apmokėta 2022 m. gegužės 11 d.

2022 m. vasario 24 d. UAB „Ignitis“ ieškovei T. T. IĮ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 3251,90 Eur sumai už gamtines dujas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. birželio 22 d., tiektas adresu Palanga, Vanagupės g. 11C.

2022 m. vasario 17 d. MB „Red amber“ sudarė pagal atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą atliekamų darbų sąmatą 8130 Eur sumai. 2022 m. birželio 1 d. MB „Red amber“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 25748,80 Eur sumai už įvairius statybos darbus. Abu nurodyti dokumentai nepasirašyti.

2022 m. liepos 4 d. reikalavimu ieškovė T. T. IĮ kreipėsi į atsakovę MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė atsakovę kompensuoti ieškovės sumokėtus 503,20 Eur už vandenį ir 359,17 Eur už elektrą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pranešti UAB „Ignitis“, kad 2022 m. vasario 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 3251,90 Eur sumai už gamtines dujas tam pačiam objektui būtų perrašyta atsakovei arba apmokėti šią sąskaitą.

2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei T. T. IĮ išrašyta PVM sąskaita faktūra 193,60 Eur sumai už teisines paslaugas. Nurodyta sąskaita apmokėta 2022 m. gruodžio 29 d.

Į bylą pateikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas; vaizdo įrašas, iš kurio, pasak ieškovės, matyti, kad 2021 m. gegužės 4 d. per televiziją parodytas tuo metu pardavinėjamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); nurodyto vaizdo įrašo nuotrauka, iš kurios, ieškovės teigimu, matyti, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas baseinas yra pilnas vandens; nuotraukos, iš kurių, atsakovės teigimu, matyti atskiras patekimas į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovės atstovo A. T. ir atsakovės atstovo A. L. susirašinėjimas telefonu; ieškovės atstovo A. T. ir liudytojo R. S. susirašinėjimas telefonu.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis sužinojo apie parduodamą objektą (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė atsakovės atstovui A. L. jį nupirkti, suremontuoti ir po to vėl parduoti. Tai buvo verslo planas. Kadangi jis gyvena Palangoje, turėjo A. L. įgaliojimą organizuoti statybos darbus. Negali įvardyti tikslios įgaliojimo datos, tačiau šiuo metu jis yra pasibaigęs. Dėl nurodytų priežasčių yra ne kartą buvęs minėtame gyvenamajame name Palangoje. Tiksliai negali pasakyti, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki birželio mėnesio ten lankėsi apie 5-6 kartus. Tuo metu pastate gyveno A. T. su šeima. Ten buvo jų baldai, daiktai, automobilis. Mano, kad gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu atsakovei faktiškai galėjo būti perduotas po 2021 m. balandžio 26 d., nes tada jis gavo pastatų raktus ir pradėjo jų remontą. 2021 m. balandžio mėnesį A. T. galėjo dar gyventi nurodytame name. Minėtu laikotarpiu tiek jis, tiek A. T., tiek A. L. fotografavo name esančių skaitiklių duomenis. Buvo kartų, kai jis ir A. T. duomenis fiksavo kartu. Keletą kartų užrašyti skaitiklių duomenis jo paprašė A. L.. Gali būti, kad vieną kartą skaitiklių duomenis fiksavo, kai A. T. dar gyveno name. Tikriausiai šiuos duomenis jis perdavė A. L. užrašęs ant lapelio. Negali tiksliai pasakyti, kada, bet fotografuojant skaitiklius vanduo baseine buvo. Šių nuotraukų jis nėra išsaugojęs. Remonto darbai buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugsėjo mėnesį, vėliau nei buvo planuota.

Liudytojas L. R. parodė, kad 2021 m. kovo mėnesio viduryje padėjo A. T. išsikraustyti iš parduoto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Jie apėjo visus kambarius, susirinko daiktus. Tuo metu baseine vandens nebuvo. Jam matant A. T. atidavė namų raktus naujajam savininkui A. L.. Išsikraustant A. T. išsivežė ir savo katiną, kuris šiuo metu toliau kartu su juo gyvena. Tą pačią dieną A. T. nusifotografavo skaitiklių duomenis. Jo žiniomis, nurodytame name A. T. daugiau nebegyveno. Po pardavimo per televiziją matė, kad yra reklamuojamas pardavimui A. T. priklausęs gyvenamasis namas, kuris iš esmės atrodė taip pat, kaip iki pardavimo.

Liudytoja I. T. parodė, kad yra ieškovės atstovo A. T. sutuoktinė. 2021 m. pavasarį ji ir sutuoktinis pardavė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš šio būsto 2021 m. kovo pabaigoje jie išsikraustė į Klaipėdą. Tuo metu ji buvo nėščia. Iki gimdymo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje jie buvo pragyvenę apie 1,5 mėn. 2021 m. kovo 20 d. gyvenamasis namas buvo atlaisvintas. Ji nedalyvavo perduodant namo raktus. Išsikraustyti jiems padėjo artimas šeimos draugas L. R., kuris gyvena Palangoje. Namo pardavimo dokumentus tvarkė jos sutuoktinis. Išsikraustant baseine vandens nebuvo. Pastaruosius keletą metų jie baseinu nesinaudodavo. Po vaiko gimimo jie parduotu būstu nesinaudojo. Išsikraustant kartu pasiėmė ir katiną.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesio viduryje, apie 15 ar 18 d., jis atvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėti ir susitarti dėl statybos darbų. Į namą įleido A. L.. Apžiūrėjus pastatą buvo matyti, kad jame kažkas gyvena, buvo buitiniai daiktai, katinas. Jam nebuvo įvardinta, kas konkrečiai tuo metu gyveno name. Kadangi pirmiausia reikėjo pašalinti sienų pelėsį, jis pasakė, kad darbai galės būti pradėti, kai gyventojai išsikraustys iš namo. Apžiūrint namą baseino nematė, nebuvo sutikęs A. T.. Nurodytame name jis jokių darbų nebeatliko, nes dėl jų nepavyko susitarti.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta A. L. ir jo šeimą labai ilgą laiką. 2021 m. kovo 19 d. kalbant su A. L. telefonu, jis pasakė, kad atvažiavo į nusipirktą namą, tačiau dėl pardavėjo kaltės negali į jį patekti. Pasakė, kad pardavėjas jį „pavedė“. Jis tiksliai nežino, dėl ko nebuvo galima patekti į namą. Jis pasiūlė A. L. pasilikti pas jį per naktį, nes gyvena nuosavame name. A. L. buvo labai suirzęs, pyko ant namo pardavėjo. Tokia būsena yra jam neįprasta, nes jis labai ramus žmogus. Nežino, kada A. L. įsigijo nurodytą namą, tačiau jame gyventi pradėjo vėliau nei nusipirko.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų, kuriuose pažymėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), dujų, vandens ir elektros skaitiklių duomenys, galiojimo. Ieškovė, kuri yra gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja, vadovaudamasi CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, teigia, jog nurodyti aktai yra negaliojantys, nes juos ieškovė pasirašė būdama suklaidinta ir apgauta, juose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Ieškovė nurodytus aktus pasirašė tuščius, t. y. neužpildytus, tikėdamasi, kad atsakovė į juos įrašys abiejų šalių atstovams dalyvaujant 2021 m. kovo 22 d. nuotraukose užfiksuotus duomenis, kurie patvirtina skaitiklių rodmenis, buvusius 2021 m. kovo 19 d., kuomet ieškovė perdavė atsakovei įsigytą gyvenamąją namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja, su ieškovės reikalavimu nesutinka ir argumentuoja, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktuose įrašyti skaitiklių duomenys yra teisingi, nes jie užfiksuoti 2021 m. balandžio 21 d., kada ieškovė atsakovei perdavė įsigytą gyvenamąją namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyti aktai buvo užpildyti abiejų šalių atstovų pagal 2021 m. balandžio 21 d. užfiksuotus duomenis, todėl ieškovės teiginiai, kad jos atstovas užpildė tuščius aktus, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos.

Iš ginčijamų 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų matyti, kad šiais dokumentais jį pasirašiusios šalys patvirtina apskaitos prietaisų rodmenis, kuriais vadovaujantis nustatytina objekto pardavėjo (šioje byloje ieškovės) ir objekto pirkėjo (šioje byloje atsakovės) pareiga atsiskaityti su paslaugų teikėjais pagal akte nurodytus apskaitos prietaisų rodmenis. Akivaizdu, kad nurodytas aktas yra šalių tarpusavio susitarimas, sukuriantis jį sudariusioms šalims tarpusavio teises ir pareigas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytinas sandoriu, kuris esant įstatymo nustatytiems pagrindams gali būti ginčijamas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 2 dalis).

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

Ieškovė ginčija šalių sudarytus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus CK 1.91 straipsnio pagrindu ir nurodo, jog ieškovė buvo atsakovės suklaidinta ir apgauta. Ieškovės teigimu, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimas atsakovei įvyko 2021 m. kovo 19 d., todėl šios dienos duomenimis ir data turėjo būti užpildyti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai. Pagal tokį šalių susitarimą ieškovė atitinkamai pasirašė ir perdavė atsakovei aktus, kad ji juos galėtų vėliau užpildyti. Atsakovė aktuose tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. aktuose įrašė 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė aktuose ketina nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovė šių aktų nebūtų pasirašiusi iš anksto ir perdavusi jų atsakovei, o būtų šiuos aktus pildžiusi kartu su atsakove. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog atsakovė tyčia nuslėpė faktą, jog aktuose bus įrašyti ne 2021 m. kovo 22 d. duomenys, turi pareigą įrodyti, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimas atsakovei įvyko 2021 m. kovo 19 d., ir nurodytos datos skaitiklių rodmenys turėjo būti įrašyti į ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 20221 m. vasario 24 d. sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovė pardavė atsakovei gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nurodytų sutarčių nuostatomis, gyvenamasis namas pirkėjui (šioje byloje atsakovei) turėjo būti perduotas šalims pasirašant sutartį, kuri kartu yra laikoma ir daikto priėmimo-perdavimo aktu, o ūkinis pastatas – pardavėjui (šioje byloje ieškovei) ir pirkėjui (šioje byloje atsakovei) pasirašius daikto priėmimo-perdavimo aktą. 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo-priėmimo aktu vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas atsakovei buvo perduoti nesilaikant išdėstytų sutartinių reikalavimų. Kaip nurodyta prieš tai, ieškovė įrodinėdama aplinkybę, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduoti 2021 m. kovo 19 d., į bylą pateikė skaitiklių rodmenų nuotraukas, kuriose pažymėta 2021 m. kovo 22 d. data. Ieškovė nurodo, kad nuotraukose užfiksuoti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dujų, vandens ir elektros skaitiklių duomenys. Įvertinus pateiktas nuotraukas ir ginčijamus 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus, matyti, kad tiek nuotraukose, tiek aktuose nurodyti tais pačiais numeriais pažymėtų dujų ir elektros (dieninio ir naktinio) skaitiklių duomenys. Tačiau iš nuotraukų negalima identifikuoti vandens skaitiklio numerio ir rodmenų. Taip pat matyti, kad nuotraukose ir aktuose užfiksuoti skaitiklių rodmenys nesutampa, 2021 m. gegužės 10 d. aktuose jie nurodyti didesni. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui abejoti, kad ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti ne gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtų skaitiklių rodmenys ir kad šių duomenų fiksavimas vyko ne 2021 m. kovo 22 d. Visgi, teismo vertinimu, į bylą pateiktos nuotraukos vienareikšmiškai nepatvirtina, kad skaitiklių fiksavimo metu ieškovė atsakovei jau buvo perdavusi įsigytą turtą ir jame nebegyveno. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. kovo 19 d. atsakovei buvo perduotas įsigytas turtas, patvirtino tik liudytojai – ieškovės atstovo A. T. draugas L. R. ir A. T. sutuoktinė I. T.. Be nurodytų liudytojų parodymų, kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018), byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada atsakovei buvo perduoti įsigyto turto raktai ir nuo kada ieškovė nebeturėjo galimybės patekti į nurodytą turtą. Ieškovės į bylą pateikti vaiko gimimo įrašas, ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo susirašinėjimas telefonu bei vaizdo įrašas pagal byloje nustatytas aplinkybes gali būti interpretuojami įvairiai ir teismo manymu, nėra pakankami laikyti įrodytą aplinkybę, jog atsakovei tiek gyvenamasis namas, tiek ūkinis pastatas buvo perduoti faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d. ir nuo šios dienos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už nurodytam turtui suteiktas elektros, dujų ir vandens tiekimo paslaugas.

Kita vertus, teismas pažymi, kad be liudytojų parodymų byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad abu pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduoti 2021 m. balandžio 21 d., kaip teigia pati atsakovė. Visgi, šiuo atveju byloje pateiktas notaro patvirtintas 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad vykdydami 2021 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė T. T. IĮ perdavė, o atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 24 d. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.8. punkte nustatyta, kad pardavėjas (šioje byloje ieškovė) įsipareigoja sumokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su parduodamu daiktu, už laikotarpį iki ūkinio pastato priėmimo-perdavimo akto sudarymo dienos. Byloje esant neįrodytai aplinkybei, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduotas faktiškai naudotis 2021 m. kovo 19 d., teismas neturi pagrindo netikėti 2021 m. balandžio 21 d. perdavimo-priėmimo akte konstatuotomis aplinkybėmis.

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankami pagrįsti ieškovo nurodytoms aplinkybėms, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimas atsakovei įvyko 2021 m. kovo 19 d., ir į ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus turėjo būti įrašyti 2021 m. kovo 19 d. skaitiklių rodmenys. Teismas sprendžia, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog ginčijamus apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus ji pasirašė neužpildytus, t. y. juose nesant įrašytų skaitiklių duomenų. Be to, teismas pažymi, kad net ir laikant minėtą aplinkybę, jog ieškovė aktus pasirašė neužpildytus, t. y. tuščius, įrodytą, akcentuotina, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, siekiantys pelno, todėl jiems keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai vykdant veiklą. Akivaizdu, kad apdairus ir atidus verslininkas, prieš pasirašydamas ginčijamus aktus, kurie sukuria šalims prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal akte nurodytus skaitiklių rodmenis, turėjo su kita šalimi juos kartu užpildyti ir įsitikinti aktuose įrašytų duomenų teisingumu, todėl to nepadarius, ieškovei turėtų tekti dėl šio poelgio atsiradusios teisinės pasekmės.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog 2021 m. gegužės 10 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra negaliojantys CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 660 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 605 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio l dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T.T. individualios įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.