Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nutartimi atsakovui UAB „Logtrans“ ir L. L. paskirta 200 EUR bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šioje nutartyje nurodyta, jog L. L., prieš 2017-10-16 vykusį teismo posėdį pateikdamas 2017-10-10 UAB „Logtrans“ vadovo išduotą įgaliojimą veikti nurodyto juridinio asmens vardu, posėdžio metu nurodė esąs (būsiąs) UAB „Logtrans“ darbuotoju bei patvirtino turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir teisę atstovauti teisme juridinį asmenį. Tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo nustatyta, jog L. L. nėra UAB „Logtrans“ darbuotojas, taip pat teismas nenustatė duomenų, jog jis kitu pagrindu galėtų atstovauti atsakovą teisme. Tokie atsakovo ir L. L. veiksmai laikytini piktnaudžiavimu civiliniu procesu sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. L. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB „Logtrans“ darbuotoju buvo vieną dieną – 2017-10-16. Pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat neteikė jokių prašymų, dėl kurių būtų sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas, įvertinęs L. L. prašyme dėl baudos sumažinimo nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog L. L. nepaneigė 2017-10-16 teismo nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. to, kad pareiškėjas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinodamas, kad atstovauja teisme neteisėtai, vedė bylą juridinio asmens vardu. Pareiškėjas nurodo, kad vieną dieną, t. y. 2017-10-16, buvo UAB „Logtrans“ darbuotojas. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-10-16 duomenimis, L. L. teismo posėdžio dieną nedirbo UAB „Logtrans“ (II t., e. b. l. 82), be to, teismui pateiktas įgaliojimas atstovauti atsakovą yra pasirašytas 2017-10-10. Taigi, L. L., nebūdamas UAB „Logtrans“ darbuotoju ir neturėdamas kito pagrindo atstovauti atsakovą teisme, piktnaudžiavo civiliniu procesu sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad L. L. neįrodžius paskirtos baudos nepagrįstumo ar aplinkybių, įrodančių jo atstovavimo atsakovui UAB „Logtrans“ teisėtumą, - nėra pagrindo paskirtą baudą panaikinti, netgi ją sumažinti, nes nepaneigtos 2017-10-16 nutartyje išdėstytos aplinkybės.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti L. L. paskirtą 200 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Atskirajame skunde nurodo, kad SODRA duomenimis (t. y. pareiškėjas buvo UAB „Logtrans“ darbuotojas 2017-10-16), todėl turi būti vadovaujamasi vėlesniais ir tikslesniais duomenimis. Tai, kad įgaliojimo pasirašymo diena yra 2017-10-10 apskritai neturi nieko bendra su pareiškėjo teise atstovauti juridinį asmenį teisme, nes svarbu yra tai, kad įgaliojimas galiotų būtent tą dieną (2017-10-16), o kada ir kokiam laikotarpiui jis yra išrašytas esmės nesudaro. Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, o pareiškėjas neteikė jokių prašymų, dėl kurių būtų sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Remdamasis teismų praktika, pagal kurią įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (ko šiuo atveju nenustatyta), paskirta 200 EUR bauda naikintina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą 200 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Pareiškėjo teigimu teismas nepagrįstai nepanaikino baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjas pateikė duomenis iš SODRA duomenų bazės, kad posėdžio dieną (2017-10-16) jis buvo įdarbintas atsakovo UAB „Logtrans“ įmonėje. Be to, pareiškėjo manymu, nebuvo nustatyta piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 str. 2 d. dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad į 2017-10-16 parengiamąjį posėdį pareiškėjas atvyko atstovauti atsakovo UAB „Logtrans“ interesus. Posėdžio metu pareiškėjas teismui pateikė 2017-10-10 atsakovo UAB „Logtrans“ direktoriaus išduotą įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Logtrans“ įmonės direktorius įgalioja teisininką L. L. atstovauti visose civilinėse, <...> bylose. Įpusėjus parengiamajam posėdžiui teisėja pareiškėjui uždavė klausimą, ar pareiškėjas yra atsakovo UAB „Logtrans“ darbuotojas. Pareiškėjas teismui patvirtino, kad jis nėra atsakovo darbuotojas, bet atstovauja įgaliojimo pagrindu kaip turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą asmuo. Taip pat teismui nurodė, kad jei teismui reikalinga, darbo sutartį jis galės sudaryti su atsakovu. Po tokių pareiškėjo teiginių teismas padarė posėdžio pertrauką ir patikrino SODRA duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad pareiškėjas tikrai nėra UAB „Logtrans“ darbuotojas. Savo ruožtu pareiškėjas šių aplinkybių neneigė bei nurodė, kad teismo posėdžio pertraukos metu susiskambino su atsakovo įmonės buhaltere ir jie sutarė suforminti darbo sutartį. Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėjui nebuvo leista atstovauti atsakovo interesus, nes toks atstovavimas neatitiko CPK 56 str. 2 d., kurioje numatyta, kad atstovais teisme gali būti jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taip pat pareiškėjo atstovavimas neatitiko ir CPK 57 str. 3 d. straipsnio reikalavimų, kuriame įtvirtinta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ar advokato padėjėjai. Aplinkybė, kad pareiškėjas po teismo posėdžio sudarė su atsakovu darbo sutartį, reikšmės neturi, nes į teismo posėdį pareiškėjas atvyko ne kaip įmonės darbuotojas ir teisme siekė atstovauti atsakovą tam nesant jokio teisėto atstovavimo pagrindo. Pastebėtina, kad pareiškėjas, atvykęs į teismo posėdį, prisistatė esąs atsakovo teisininkas, tačiau tik pradėjus teismui domėtis pareiškėjo darbo santykiais su atsakovu, paaiškėjo, kad pareiškėjas nėra įdarbintas atsakovo įmonėje. Toks pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu. Pareiškėjas siekė suklaidinti teismą, kad jis yra pas atsakovą dirbantis teisininkas, todėl, spręstina, jog bauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, kad nebūdamas UAB „Logtrans“ darbuotoju ir neturėdamas kito pagrindo atstovauti atsakovą teisme, piktnaudžiavo civiliniu procesu sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Kadangi pareiškėjas turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl nežinoti, kad jis neturi teisės atstovauti teisme juridinį asmenį, kurio darbuotojas jis nėra, negalėjo. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.