Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės -Tamošiūnaitės, Artūro Šumsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmę įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendį atliktos bausmės laikas, taip pat šioje byloje laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-21 iki 2013-11-19.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule įgijo svetimą turtinę teisę, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku E. J., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paprašė A. Z., taip pat atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, gauti asmens banko sąskaitą, į kurią būtų pervedami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. A. Z., sutikęs prisijungti prie planuojamos nusikalstamos veikos, vykdydamas E. J. prašymą, laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2013-05-21 telefonu bendravo su laisvėje esančiu A. B., paprašė jo gauti asmens banko sąskaitą, į kurią būtų pervedami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. A. B., sutikęs prisijungti prie planuojamos nusikalstamos veikos, kreipėsi į D. S., esantį laisvėje, jog jis leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, į kurią būtų pervedami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. D. S., sutikęs prisijungti prie planuojamos nusikalstamos veikos, laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2013-05-21 Vilniaus mieste A. B. padiktavo savo sąskaitos, esančios AB „DnB“ banke, numerį Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. ne vėliau kaip 2013-05-21 SMS žinute išsiuntė minėtą sąskaitos numerį A. Z., kuris D. S. banko sąskaitos numerį perdavė E. J.. D. O., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2013-05-20 iš mobiliojo telefono paskambino K. J. ir pasiūlė darbą neva padėti jo žmonos tėvui, gyvenančiam Vilniuje, o jai su tokiu darbo pasiūlymu sutikus, kitą dieną vykusio telefoninio pokalbio metu D. O. neva dėl būtinumo sudaryti darbo sutartį paprašė K. J. padiktuoti jos elektroninės bankininkystės duomenis, dėl ko ji, apgaulės būdu įtikinta, jog jai iš tiesų siūlomas darbas, ir minėti duomenys yra būtini darbo sutarčiai sudaryti, jam padiktavo savo vartotojo atpažinimo kodą, slaptažodį bei kodus iš kodų kortelės, tokiu būdu D. O. neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, skirtus prisijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su K. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „SEB“ banke. 2013-05-21 mobilaus ryšio telefonu D. O. paskambino I. R. ir paprašė, jog ji nuotoliniu būdu (internetu) kito asmens vardu paimtų greituosius kreditus bei, siekdamas tai įgyvendinti, jis I. R. padiktavo K. J. asmens duomenis, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, skirtus prijungti prie elektroninės bankininkystės, susietos su K. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). I. R., vykdydama D. O. nurodymus, duodamus telefonu, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, pasinaudodama interneto ryšiu (IP adresas (duomenys neskelbtini)), tą pačią dieną K. J. vardu užsiregistravo UAB „4finance“ tinklapyje www.smscredit.lt ir, panaudojusi minėtus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodama teisėta duomenų naudotoja K. J., neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos) ir atliko neteisėtą finansinę operaciją, t. y. iš K. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tinklapyje www.smscredit.lt ji bendrovei „4finance“ K. J. vardu pateikė 1000 Lt paraišką ir tą pačią dieną, t.y. 2013-05-21 bendrovė „4finance“, būdama suklaidinta, paskolos paraišką tenkino ir pervedė į K. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt kreditą. D. O., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną, t. y. 2013-05-21, bendravo mobilaus ryšio telefonu su E. J., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei sutarė, jog E. J. atsiųs jam asmens sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos padarymo, tą pačią dieną E. J. į jo mobilaus ryšio telefoną atsiuntė SMS pranešimą, su jame nurodyta D. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „DnB“ banke. Tą pačią dieną D. O. iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo įrenginio, panaudodamas minėtus svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas teisėtu duomenų naudotoju –K. J., neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos (informacinės sistemos) ir atliko neteisėtą finansinę operaciją - iš K. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 990 Lt į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. B. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtinę teisę - 990 Lt (286,72 Eur).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą bei nuteistojo asmenybę. Būtent, A. B. anksčiau net 9 kartus teistas, jam inkriminuojamą tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Be to, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam A. B. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas netgi žymiai mažesnį nei vidurkis.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Taigi, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, A. B. pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 11 mėnesių. Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su tokiu atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimu, nurodo, kad 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis yra atlikęs, o šioje byloje suėmime išbūtas 6 mėnesių laikas yra pakankama bausmė, todėl bendrinant bausmes prie ankstesnio nuosprendžio paskirtos bausmės galėjo būti pridedama tik tokia bausmės dalis. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, atsižvelgtina į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2013-05-21, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2014-12-16. Taigi, nuteistasis A. B. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki pirmojo – 2015-05-28 nuosprendžio – priėmimo, dėl ko bendrinant atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai buvo taikytos BK 63 str. 9 d. nuostatos. Nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, teismas vadovavosi BK 63 str. 4 d. ir minėtais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino, taikydamas ne visišką, bet dalinį bausmių sudėjimo, t. y. nuteistajam palankesnį, būdą. A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su per didele pridėtos bausmės dalimi, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmių bendrinimo būdą ir tuo pačiu bendrintinos bausmės dalį teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas ir nuteistajam A. B. paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Šioje byloje laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-21 iki 2013-11-19 teisingai įskaitytas į galutinę subendrintą bausmę, šį laikotarpį laikyti prilygstantį bendrintinos bausmės, paskirtos pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., daliai ir tuo pačiu pripažinti A. B. atlikusiu skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad A. B. tiek už jam inkriminuotą nusikaltimą paskirta, tiek ir galutinė subendrinta bausmės yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.