- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-50-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06859-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 91-275 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. J. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir E. J. pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu E. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 91-275 nutarta nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, du kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokosi apželdintojo kvalifikacijos, dengia vykdomuosius dokumentus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi jis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. vidaus tvarkos taisykles pažeidė tris kartus – vieną kartą nubaustas drausmine tvarka, du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, o nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemonė – neturėti galiojančių nuobaudų.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad nors pataisos įstaiga pateikė informaciją apie gautą nuobaudą, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad dėl nuobaudos yra paduotas skundas į kalėjimų departamentą bei yra pradėtas patikrinimas, nes buvo priimtas sprendimas perkelti jį į kitą būrį, kuriame jis jau buvo kartą sumuštas, o jam atsisakius gavo drausminę nuobaudą. Teismas visiškai nesigilino į aplinkybes, nereikalavo papildomos medžiagos iš pataisos įstaigos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šis pažeidimas, negali būti priskiriamas prie grubių pažeidimų, nes jis rūpinosi savo gyvybe ir sveikata ir pataisos įstaigos administracijai ši situacija buvo ir yra žinoma, tačiau teismas, visiškai neatsižvelgė ir nesigilino į esamą situaciją. Taigi mano, kad tikrai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 1 sektoriuje 2018 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 181 straipsnį ir kaip galimas įtariamasis yra nurodytas jis. Tačiau atkreipia dėmesį, kad 2018 m. gruodžio 31 d. jam jokie įtarimai nėra pareikšti, jis laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstituciją ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
4.3. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė, kad jis įkalinimo įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai tiek pačios pataisos įstaigos, tiek ir būrio viršininko, o jie geriausiai žino jo elgesį ir būdo savybes. Mano, kad šios aplinkybės tikrai patvirtina, kad jis pasitaisė, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tikrai padarė teigiamas išvadas, kad galėtų gyventi toliau ir būtų geras ir doras Lietuvos Respublikos pilietis, kuris laikytųsi įstatymų nustatytos tvarkos ir nebenusikalstų. Pataisos namuose mokėsi apželdinimo, su šia specialybe sieja savo ateitį, dirbo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pats gera valia dengia ieškinius pagal vykdomuosius dokumentus ir tikrai nėra iš tų asmenų, kurie galvoja apie lengvą uždarbį darydami nusikalstamas veikas. Būdamas įkalinimo įstaigoje nuolatos palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, bendrauja su jais laiškais, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų metu, jų socialiniai ryšiai yra labai geri. Savo ateitį sieja tik su savo artimaisiais ir jų gerove, turi užsibrėžęs ilgalaikius tikslus, kaip pasirūpinti jam brangiais ir artimais asmenimis. Jo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo jis visiškai pripažįsta, tikrai pasimokė iš savo skaudžios patirties, dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, ką patvirtino ir komisijoje nagrinėjant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo.
4.4. Nuteistasis mano, kad tik patenkinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, galėdamas įsidarbinti ir dirbdamas, įgytų realią galimybę pilnavertiškai išlaikyti savo artimuosius, pradėti naują gyvenimą. Tik tokiu būdu galėtų sumažinti savo artimųjų skausmą, pasirūpinti jais, kaip jie šiuo metu rūpinasi juo, o tai įmanoma padaryti tik jam dirbant ir būnant laisvėje. Mano, jog tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, o taip pat ir teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. yra faktiškai atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistajam E. J. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta nuteistajam dirbti, neturėti galiojančių nuobaudų ir dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse (b. l. 11). Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tačiau iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto matyti, kad E. J. 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. jau po Komisijos priimto nutarimo, pažeidė vidaus tvarkos taisykles – nevykdė administracijos reikalavimų ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas (b. l. 22). Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis E. J. nevykdė vienos iš individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – neturėti galiojančių nuobaudų. Nuteistasis skunde teigia, kad dėl nuobaudos yra paduotas skundas į kalėjimų departamentą bei yra pradėtas patikrinimas, nes buvo priimtas sprendimas perkelti jį į kitą būrį, kuriame jis jau buvo kartą sumuštas, o jam atsisakius gavo drausminę nuobaudą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu nuobauda yra nepanaikinta ir galiojanti, todėl laikyti, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vien iš jo pateikto situacijos vertinimo, objektyvaus pagrindo nėra. Taigi, šiuo metu E. J. neatitinka formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (59 balai). Byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą – lyginant su anksčiau atliktu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 6 balais. Be to, net 24 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. J. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas tris kartus, be to, naują nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kas patvirtina, kad nuteistasis pakartotinai nusikalsta ir nesitaiso. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu E. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis save vertina vien iš teigiamos pusės, sau patinka toks, koks yra, nieko savyje nenorėtų keisti – savivertė aukšta, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška. Nuteistojo nusikalstami veiksmai – smurtiniai, išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali išreikšti savo pyktį. Jis dėl problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, neigiamą draugų įtaką, vengia prisiimti atsakomybę, dažnai neapgalvoja savo elgesio pasekmių. Nuteistasis tris kartus baustas drausmine tvarka ir du kartus skatintas. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimų modelis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos.
11. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis E. J. šiuo metu neatitinka formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, be to, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog E. J. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo E. J. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau po Komisijos priimto nutarimo nuteistasis nevykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano, taigi nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. J. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.