- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- 1-219-240/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06859-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- L. N.
- Civilinis ieškovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Henrikas Ratautas, Gintaras Platūkis
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Ž., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Ž. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis partnerystėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., – laisvės atėmimu 6 mėn.; 2) 2013-01-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.; 3) 2013-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 mėn.; 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinta su 2013-01-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 4) 2016-05-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str. – laisvės apribojimu 1 m.,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. N. 2016-02-10, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su kitu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. Ž. atžvilgiu, t. y. L. N. pareikalavo, kad D. Ž. išliptų iš automobilio, jam išlipus abu jį apstojo iš šonų, L. N. reikalavo, kad D. Ž. duotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną, L. N. kumščiu sudavė jam du kartus į galvos sritį, kitas asmuo taip pat kumščiu sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, po suduotų smūgių D. Ž. nugriuvus ant žemės, L. N. ir kitas asmuo spyrė jam ne mažiau kaip po vieną kartą į galvos sritį, L. N. iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė 338 eurų vertės svetimą turtą – nukentėjusiojo piniginę, 3 eurų vertės, su joje buvusiais 35 eurais ir mobiliojo ryšio telefoną „Iphone5“, 300 eurų vertės su jame buvusia „Bitė“ SIM kortele „Labas“, neturinčia atskiros vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Ž. poodines kraujosruvas nosyje, abiejuose paakiuose ir dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą nosyje, galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas nukentėjusiajam bendrą 338 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Kaltinamasis L. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį mušė dviese. Kaltinamojo elgesį įtakojo tai, kad jis buvo neblaivus. Matė, kad nukentėjusysis turėjo gerą mobiliojo ryšio telefoną, kilo mintis jį atimti. L. N. iškraustė nukentėjusiojo kišenes. Kitas asmuo kišenių nekraustė. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma priteisti žala yra per didelė. Nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo. Važiavo automobiliu su draugu A. E., kuris vairavo. Sustoję prie kebabų kiosko susitiko du asmenis, iš kurių vienas buvo Albino pažįstamas. Šie asmenys paprašė juos pavežti iki Vilijampolės. Vienas jų buvo kaltinamasis L. N.. Šis dar automobilyje paprašė duoti mobilųjį telefoną paskambinti, po to jau reikalavo atiduoti telefoną. D. Ž. išlipus iš automobilio L. N. dar kartą pareikalavo nukentėjusiojo telefono. Kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus, stumdėsi, pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą. Nukentėjusysis nusisuko ir vėl pajuto smūgius, parkrito, į jį vėl buvo smūgiuojama. Jautė, kad smūgiavo du asmenys. Po to jį keletą kartų spardė, negali pasakyti, kiek asmenų jį spardė. Jam svaigo galva. Kaltinamasis bei kitas asmuo iškraustė jo kišenes ir viską paėmė. Paėmę daiktus jie pasišalino. Nukentėjusysis atsistojo, sėdo į automobilį ir tik tada suvokė, kad jį apiplėšė. Albinas nukentėjusįjį nuvežė iki klinikų, iš kur jis po to buvo paleistas. Grįžęs į įvykio vietą rado tik savo tuščią piniginę. Iki įvykio piniginėje buvo apie 35 eurus. L. N. su kitu asmeniu taip pat atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Albinas matė, kad nukentėjusįjį sumušė. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, nes žala jam neatlyginta. Po sumušimo labai skaudėjo pilvą, buvo sutinęs veidas, tris savaites negalėjo išeiti iš namų. Iki šiol jaučia nuolatinius skausmus nosyje, diskomfortą, dar turės būti atliekama nosies operacija. Be to, iš jo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo beveik naujas.
Nukentėjusiojo D. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas R. D. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Tiksliai visų aplinkybių nepamena. Su pažįstamu asmeniu atvežė paneles prie „Girstučio“, po to abu važiavo iki Vilijampolės. Su jais kartu važiavo Tomas, vadinamas „Sambistu“. Jokio Albino nepažįsta. Jis važiavo iš paskos to pažįstamo asmens vairuojamą automobilį. Automobilis įsuko į kiemą, o liudytojas laukė sustojęs toliau. Tomas „Sambistas“ nuėjo į parduotuvę. Po kurio laiko atėjo tas pažįstamas asmuo, įsėdo į liudytojo automobilį ir jie su Tomu važiavo į Lapes. Kaltinamojo su jais nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2016 m. žiemą jo pažįstamas asmuo paprašė, jog liudytojas nuo „Girstupio“ parduotuvės važiuotų paskui jo vairuojamą automobilį. Prieš tai jie važiavo kartu. Kiek asmenų sėdėjo kitame automobilyje - nepastebėjo. Automobilis, kurį vairavo tas pažįstamas asmuo, užsuko į kiemus. Liudytojas savo vairuojamą automobilį sustabdė ir sustojo gatvėje, paskui tą automobilį į kiemus nevažiavo. Matė kito automobilio šviesas, tačiau paties automobilio nematė. Po keleto minučių atėjo pažįstamas asmuo su dar vienu vaikinu. To vaikino liudytojas neįsidėmėjo. Įsėdę į automobilį abu vaikinai sakė, kad reikia greičiau važiuoti namo. Apie telefoną, pinigus, muštynes jie nekalbėjo. Tuos vaikinus jis paleido Lapėse.
Liudytoja V. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kartu su juo gyvena. Šiuo metu laukiasi vaiko. Žino, kad Lukas yra kaltinamas kažkam sudavęs. Kaltinamasis apie įvykį jai nepasakojo, tik minėjo, kad buvo konfliktas, dėl kurio labai gailėjosi. Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą. Jis liudytojai pasakojo, kad anksčiau bendravo su negerais žmonėmis, bet dabar jau pasitaisė. Lukas dėl įvykio labai gailisi, dirba, mokosi, žada atlyginti žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 1 p. teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo A. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60-62).
Liudytojas A. E. parodė, kad 2016-02-10, apie 22.00 val., jis su savo draugu D. Ž. automobiliu ,,Renault Espace“ nuvyko prie prekybos centro ,,IKI“, esančio Kovo 11-ios gatvėje, Kaune. Jie nuėjo į kebabų kioską. Užsisakę kebabus grįžo į automobilį. Aikštelėje sutiko savo pažįstamą asmenį. Jis buvo su draugu. Pažįstamas asmuo paprašė jį su draugu pavežti iki Vilijampolės. A. E. sutiko. Jaunuolius jis nuvežė į Lampėdžių gatvę prie bendrabučių. Jie išlipo, jis taip pat išlipo atsisveikinti. Pažįstamo asmens draugas užsipuolė Deividą, nes šis nedavė savo telefono paskambinti. Tada pažįstamas asmuo ir jo draugas ištraukė Deividą iš automobilio ir abu pradėjo jį mušti kumščiais į galvos sritį. Po to jie Deividą pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis, liepė Deividui atiduoti savo telefoną bei piniginę, patys ištraukė iš Deivido striukės ,,Iphone S“ telefoną bei jo piniginę. Abu pabėgo kažkur į kiemus. Jis nesikišo į muštynes, nes bijojo pažįstamo asmens ir jo draugo. Pažįstamo asmens draugas buvo apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, jo pravardė ,,Raila“. Negali pasakyti, kuris iš vaikinų kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgių kumščiais bei spyrė Deividui, nes buvo išsigandęs. Po įvykio Deividas atsikėlė, jam iš nosies bėgo kraujas. Deividas suprato, kad tų vaikinų tikslas buvo pagrobti jo daiktus, pasižiūrėjo į savo kišenes ir pamatė, kad nėra nei telefono, nei piniginės su pinigais. Jis Deividui pasakė, kad gerai matė kaip kažkuris iš jų ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę jam iš kišenės. Po muštynių Deividą jis nuvežė į Kauno klinikas.
Liudytojų R. D., V. K. ir A. E. parodymai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiojo D. Ž. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo L. N. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo D. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojo A. E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2016-02-11 specialisto išvada Nr. G389/2016(02), kuria konstatuota, jog D. Ž. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje, abiejuose paakiuose ir dešinės ausies kaušelyje, muštinė žaizda nosyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai D. Ž. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir panašiai. Sužalojimai D. Ž. padaryti dėl ne mažiau trijų trauminių poveikių. Sužalojimai D. Ž. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-02-10. (1 t., b. l. 14-15); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis D. Ž. atpažino L. N. kaip jį apiplėšusį asmenį (1 t., b. l. 49-50); daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis D. Ž. pateikė savo piniginę (1 t., b. l. 51-52), kuri apžiūrėta apžiūros protokolu (1 t., b. l. 53-57) ir pakvitavimu grąžinta D. Ž. (1 t., b. l. 58) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus veika laikoma baigta. Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis L. N. užvaldė nukentėjusiojo turtą, panaudojant fizinį smurtą, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis L. N., būdamas teistas, padarė apysunkį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas nėra pagrindo.
Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad kaltinamasis dirba, mokosi, išlaiko šeimą, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2238 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, advokato išlaidų apmokėjimo. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro 3 Eur vertės piniginė, 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas, 35 Eur, buvę piniginėje, bei planuojama nosies korekcijos operacija, kurios kaina – 1900 Eurų. Taip pat nurodo, jog po įvykio, kai buvo sumuštas, apiplėštas ir viešai pažemintas, patyrė dvasinį ir fizinį skausmą, daug nepatogumų, kompleksų dėl išvaizdos bendraujant su kitais asmenimis, iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, tapo nervingesnis, bijo vaikščioti tamsiu paros metu, kompleksuoja dėl nosies pertvaros pakitimų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra ir turtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos turtinės išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo turi pateikti teismui duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį.
Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame medicininiame išraše nurodė, kad nukentėjusysis pageidauja nosies korekcijos, operacijos kaina – nuo 1900 Eur. Nurodyta operacijos kaina nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, šių išlaidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, nes priklauso nuo tolimesnių paties nukentėjusiojo veiksmų. Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam tikrai bus atlikta, nėra. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam atlikus plastinę operaciją, jeigu ji bus būtina dėl nuteistojo L. N. padarytų nusikalstamų veiksmų, jis galės kreiptis dėl turėtų gydymo išlaidų priteisimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Ž. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti 338 eurų sumoje yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-397/2012). Tačiau iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės seka išvada, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29, 10.1 punktas).
Nukentėjusiajam D. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam dėl jo sužalojimo buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, padaryti sužalojimai sukėlė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusysis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Nukentėjusiajam priteistina 1500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes bei teismų praktiką.
BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo L. N. nukentėjusiajam D. Ž. priteistina 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
L. N. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Taikyti L. N. atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. N.:
bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Priteisti iš kaltinamojo L. N. nukentėjusiajam D. Ž. 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) turtinės, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.